SGD terminalas Klaipėdoje, archyvinė nuotrauka

Be Rusijos neišsivertė: Lietuva gavo daugiau SGD nei dujotiekio dujų

(atnaujinta 20:57 2020.04.16)
"Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius pažymėjo, kad tai yra pirmas toks atvejis, kai visą pirmąjį metų ketvirtį dujos iš Klaipėdos SGD terminalo dominavo bendrame dujų sraute ir nukonkuravo vamzdžiais tiekiamas dujas

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Pasaulinėje dujų rinkoje susiformavus palankioms dujų kainoms, pirmąjį šių metų ketvirtį trys ketvirtadaliai dujų, patiektų per Lietuvos dujų perdavimo tinklą, buvo importuota per Klaipėdos SGD terminalą, pranešė dujų paskirstymo sistemos operatorius "Amber Grid".

Sausio–kovo mėnesiais 74 procentai dujų buvo tiekiama per Klaipėdos terminalą, o 26 procentai — vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos. Dujos buvo skirtos Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams.

"Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius pažymėjo, kad tai yra pirmas toks atvejis, kai per pirmąjį ketvirtį visame SGD sraute vyravo dujos iš SGD terminalo, o ne tiekiamos per dujotiekį. Jis pabrėžė, kad suskystintos gamtinės dujos būdavo konkurencingesnės šiltuoju metų laiku, tačiau šią žiemą dujų kaina buvo gerokai patrauklesnė.

"Tarptautinėse prekybos aikštelėse pastaruoju metu dujų kaina svyruoja tarp 7 ir 10 eurų už megavatvalandę, kai pernai vidutinė kaina siekė apie 16 eurų ir daugiau", — sakė jis.

Į Lietuvą per pirmąjį 2020 m. ketvirtį buvo patiekta 7,1 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant dujų transportavimo į Kaliningrado sritį. Tai 9 proc. mažiau, palyginti su 2019 metų sausio–kovo mėnesiais, kai į Lietuvą buvo transportuota 7,7 TWh dujų. Per šį laiką Lietuvos poreikiams buvo suvartota 6,8 TWh dujų arba 10 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo suvartota 7,5 TWh dujų. 

Sumažėjęs vartojimas susijęs su neįprastai šilta žiema.

Vysocke yra Rusijos įmonei "Novatek" priklausanti SGD gamykla. Nuo praėjusių metų tiekimai į Klaipėdos uostą tapo reguliarūs.

Vienintelis importinių SGD terminalas pradėjo veikti 2014 metais. Lietuvos valdžia teigia, kad jis leidžia Lietuvai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio". Tačiau terminalas brangiai kainuoja: kasmet "Klaipėdos nafta" už jį moka po 60 milijonų eurų Norvegijai. Praėjusią vasarą valdžia nusprendė išpirkti dujų saugyklą.

Klaipėdos terminalo paslaugomis daugiausia naudojasi Lietuvos energijos ir gamtinių dujų tiekimo įmonė "Ignitis", Jonavos cheminių trąšų gamykla "Achema" ir žaliavų prekybos įmonė "Imlitex". Be to, buvo paminėta, kad dar viena terminalo vartotoja taps Estijos energetikos įmonė "Elenger".

Daugiausia SGD į Lietuvą atkeliauja iš Norvegijos ir Rusijos. Lietuvos valdžia taip pat tvirtina, kad gauna "mėlynąjį kurą" iš JAV, tačiau kai kurie ekspertai tuo abejoja ir pabrėžia, kad pristatymai iš ten buvo tik keli.

Tegai:
Rusija, SGD, Klaipėda
Dar šia tema
Klaipėdos SGD terminalas atjungtas nuo dujų tiekimo sistemos
"PGNiG" tapo vienintele SGD paskirstymo stoties vartotoja Lietuvoje
Ukraina paskelbė apie pasirengimą "nevykdyti dujų tranzito" iš Rusijos
Vištiena, archyvinė nuotrauka

Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau augo sparčiai

(atnaujinta 18:23 2020.07.10)
Šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

VILNIUS, liepos 12 – Sputnik. Lietuvos gamintojai šių metų birželio mėnesį eksportavo per 30 proc. daugiau gyvūninės kilmės maisto produktų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

VMVT duomenimis, šiais metais eksportuota daugiau kaip 1,8 tūkst. mėsos, pieno, žuvies, jų konservų bei kitų produktų siuntų.

Kaip pažymėjo VMVT direktorius Darius Remeika, didelę įtaką eksportuojančių žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių sėkmei turi jų produkcijos konkurencingumas, gebėjimas prisitaikyti griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. 

"Galime tik pasidžiaugti nuosekliai didėjančiu eksportu į Ukrainą, Baltarusiją, Italiją, Moldovą, Kiniją, Norvegiją, Indoneziją, kur iškeliauja didelę pridėtinę vertę maisto gamybos grandinėje turintys lietuviškos kilmės produktai – mėsa ir jos gaminiai, taip pat žuvis, pieno produktai", – komentavo Remeika.

VMVT duomenimis, šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

Daugiausia buvo eksportuota paukštienos (918 t) ir jautienos (233 t). Eksporto augimą labiausiai nulėmė padidėję paukštienos eksporto kiekiai į Gruziją (209 t), Baltarusiją (200 t), Kazachstaną (160 t). Daugiausia jautienos buvo eksportuota į Norvegiją (120 t), taip pat Ukrainą (63 t) ir Kiniją (52 t).

Pieno produktų lyginant su 2019 metais eksportuota daugiau kaip 33 proc. (iš viso 9,6 tūkst. t). Be to, itin aktyviai savo produkciją eksportavo žuvies gamintojai – jos kiekiai birželį buvo beveik dvigubai didesni nei pernai (5,9 tūkst. t). 

Kone dvigubai daugiau žuvies buvo eksportuota į Ukrainą (5 tūkst. t) bei Moldovą (600 t). Taip pat išaugo žuvų konservų eksporto kiekiai, šių gaminių daugiausiai teko Jungtinių Arabų Emyratų rinkai (96 t).

Tegai:
eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 08:46 2020.07.12)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį, 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką, laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje
Vežimėlis oro uoste

Lietuvos oro usotai papasakojo kaip tėvams paruošti atžalas kelionei lėktuvu

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Keliaujantiesiems visuomet patariama turėti savo ir kartu keliaujančių vaikų dokumentų kopijas arba saugoti jas el. pašto dėžutėje

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik.  Apie tai, kokiais dokumentais būtina pasirūpinti prieš kelionę ir kaip užtikrinti sklandžią vaikų keliavimo patirtį, dalinasi Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.

Pastaruoju metu dažniausiai keleivių užduodamas klausimas, ruošiantis kelionei su vaikais, susijęs su būtinaisiais dokumentais. Petraitienė priminė, kad skrydį planuojančiam nepilnamečiui pirmiausiai būtina turėti galiojantį asmens dokumentą: asmens tapatybės kortelę arba pasą. Vaiko gimimo liudijimas nėra keliauti leidžiantis dokumentas.

"Reikia priminti, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Turkijoje ar Egipte, asmens tapatybės kortelė negalioja, ten būtinas pasas. Prieš kelionę privalu  pasitikrinti, koks konkrečiai dokumentas priimamas atitinkamoje šalyje. Be to, neužmirškite, jog vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką, o kai kuriose ne ES šalyse reikalaujama, jog asmens dokumentas galiotų bent 12 mėn., tad jau planuojant kelionę lėktuvu, atkreipkite dėmesį ir į dokumentų galiojimo datą", — patarė ji.

Keliaujantiesiems visuomet patariama turėti savo ir kartu keliaujančių vaikų dokumentų kopijas arba saugoti jas el. pašto dėžutėje. Tai, pasak Petraitienės, išties pagelbėtų kelionėje netikėtai dokumentus praradus.

Tėveliams skrendant su įvaikintu vaiku, pareigūnai gali paprašyti pateikti įvaikinimo dokumentus, tad jų originalais ar kopijomis reikėtų pasirūpinti iš anksto.   

Skrendantiems savarankiškai arba su lydinčiu asmeniu

Prasidėjus vasaros atostogoms, dažnai sulaukiama klausimų apie galimybes nepilnamečiams keliauti savarankiškai. Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė patarė tokiais atvejais pirmiausia išsiaiškinti oro bendrovės taisykles: nuo kokio amžiaus vaikams jau leidžiama skristi vieniems ir ar yra teikiamos palydos paslaugos.

Kai kurios aviakompanijos siūlo pasinaudoti nepilnamečių palydos paslauga. Tai yra, sumokėję mokestį, tėvai prieš skrydį patiki vaiką aviakompanijos darbuotojams. Darbuotojai rūpinasi juo oro uoste bei kelionės metu, o po išlaipinimo perduoda pasitinkančiam žmogui. Tokiais atvejais reikia tiksliai žinoti, kas pasitiks vaiką atvykimo vietoje ir pasitinkantis žmogus turi pateikti asmens tapatybę įrodančius dokumentus oro uoste nepilnamečio palydą vykdančiam darbuotojui.

Kertant valstybės sieną, svarbu žinoti, kad nepilnamečiui savarankiškai vykstant į  Šengeno erdvei priklausančias valstybes būtina turėti tik galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Tačiau jei vaikas skrenda vienas į kitas šalis, reikia notaro patvirtinto vieno iš tėvų arba abiejų tėvų leidimo.

Priminta, kad jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, Lietuvos pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti vaiko gimimo liudijimą. Vykstant į šalį, kurioje reikia vizų, tėvai privalo gauti vizą ir vaikui, nepriklausomai nuo jo amžiaus.

Šalies oro uostuose — pagalba keliaujantiems su mažamečiais

Petraitienė priminė tėveliams, kurie į kelionę lėktuvu su vaikais ruošiasi pirmą kartą, jog Vilniaus ir Kauno oro uostai turi mažamečiams skirtus gultukus ir vežimėlius.

"Vilniaus oro uosto laipinimo galerijose, kitaip vadinamose "rankovėse", galima naudotis oro uosto vaikiškais vežimėliais. Tai itin patogu, kai išlipus iš lėktuvo norima nuvažiuoti pasiimti savo bagažo. Be to, Vilniaus ir Kauno oro uosto terminale, praėję aviacijos saugumo patikrą, keliaujantieji su vaikais gali naudotis vežimėliais, skirtais naudoti viduje – tai itin praverčia, kai vaikas nori miego arba netikėtai atidedamas skrydis", — sakė Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė.

Visuose šalies oro uostuose aviacijos saugumo patikros postuose taip pat galima pasinaudoti specialiomis kėdutėmis ir gultais kūdikiams, padedančiais vienu metu pasirūpinti ir kūdikiu, ir būtinomis keliavimo procedūromis. Taip pat visuose oro uostuose įrengti patogūs kūdikių maitinimo kambariai, yra žaidimų ir spalvinimui skirtų zonų, kad netektų nuobodžiauti prieš skrydį.

Tegai:
kelionės šeimoms su vaikais, vaikai, Lietuvos oro uostai