SGD tanklaivis Arctic Voyager, аrchyvinė nuotrauka

Norvegijos į Lietuvą atplaukė SGD krovinys

(atnaujinta 11:59 2020.04.19)
Pranešama, kad į Klaipėdos uostą iš Norvegijos Melkojos uosto tanklaivis atvyko ankstų sekmadienio rytą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Norvegijos, praneša Marinetraffic.com.

Kaip praneša portalas, tanklaivis "Arctic Princess" į uostą atvyko sekmadienį 06:22 valandą.

Krovinys atplaukė iš Melkojo uosto, kur yra "Equinor" SGD gamykla.

Portalo duomenimis, Norvegijos kroviniai sudaro daugiau nei 147 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Paskutiniai kroviniai iš Norvegijos atplaukė kovo mėnesį. Praėjusią savaitę į Klaipėdos uostą atplaukė dar vienas krovinys iš Rusijos, kurio tūris apie dešimt tūkstančių kubinių metrų degalų.

2014 metais Lietuva pastatė savo suskystintų gamtinių dujų terminalą. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangus: "Klaipėdos nafta" Norvegijai moka 60 milijonų eurų už nuomą. 2018 metų vasarą buvo nuspręsta jį išpirkti.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos. Be to, rusiškų dujų tiekimas tapo įprastas nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurias Lietuvos valdžia dažnai kalba, Klaipėdos terminalo egzistavimo metu buvo pristatytos tik kelios siuntos.

Tegai:
SGD, Norvegija
Dar šia tema
Lietuva iš Rusijos gavo ketvirtą SGD krovinį per šį mėnesį
Klaipėdos SGD terminalas atjungtas nuo dujų tiekimo sistemos
"PGNiG" tapo vienintele SGD paskirstymo stoties vartotoja Lietuvoje
Karantinas ne problema: į Lietuvą atvyko naujas tanklaivis su rusiškomis SGD
Nord Stream-2

Rusijos URM įvertino situaciją dėl "Nord Stream-2"  

(atnaujinta 12:39 2020.08.12)
Anksčiau buvo pranešta, kad "Nord Stream-2" operatorius "Nord Stream 2 AG" atsižvelgė į Vokietijos aplinkos apsaugos organizacijos "Deutsche Umwelthilfe" (DUH) ieškinį dėl leidimo eksploatuoti dujotiekį ir vertins jį

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Po savo techninių galimybių įvertinimo sprendimą atnaujinti "Nord Stream-2" įgyvendinimą Danijos vandenyse priims "Nord Stream 2 AG", interviu RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Antrojo Europos departamento direktorius Sergejus Beliajevas.

"Kalbant apie sprendimą atnaujinti projekto įgyvendinimą Danijos vandenyse, skirtą padidinti Rusijos gamtinių dujų tiekimą Europos vartotojams, jį priims "Nord Stream 2 AG" konsorciumas, remdamasis turimomis techninėmis galimybėmis", — sakė jis, turėdamas omenyje atnaujintą dujotiekio tiesimą.

Anksčiau buvo pranešta, kad "Nord Stream-2" operatorius "Nord Stream 2 AG" atsižvelgė į Vokietijos aplinkos apsaugos organizacijos "Deutsche Umwelthilfe" (DUH) ieškinį dėl leidimo eksploatuoti dujotiekį ir vertins jį.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas jame dalyvaujančių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą. 

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2, Rusija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos užsienio reikalų ministras su Pompėjumi aptarė sankcijas prieš "Nord Stream-2" 
CRK apibendrino preliminarius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus
Astravo AE

Lietuvos energetikos ministerija kreipėsi į EK imtis iniciatyvos dėl BelAE saugumo

(atnaujinta 12:26 2020.08.12)
Ministerijos vadovas išsiuntė laišką už energetiką atsakingai Europos Komisijos komisarei Kadri Simson, kuriame išdėstė nerimo priežastis

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kreipėsi į už energetiką atsakingą Europos Komisijos (EK) komisarę Kadri Simson dėl streso testų Baltarusijos atominėje elektrinėje (BelAE), kuri rengiama paleidimui, peržiūros proceso, praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Laiške ministras paragino dėti visas pastangas, kad Baltarusija įgyvendintų streso testų rekomendacijas ir vykdytų įsipareigojimus bendradarbiauti su ES branduolinės saugos reguliavimo institucija (ENSREG), o ENSREG reguliariai vertintų, kaip įgyvendinamas Baltarusijos Nacionalinis veiksmų planas dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo.

"Nerimą kelia Baltarusijoje vykstantys procesai: skubotas teisės aktų pakeitimas suskaidant licencijos išdavimą į atskiras dalis, skubotas licencijos išdavimas ir kuro krovimo pradžia", — pasakė  Vaičiūnas.

Ministras paragino EK imtis lyderystės ir dėti visas pastangas spartinti streso testų peržiūros procesą, kadangi kiekviename tolimesniame Baltarusijos BE paleidimo etape bus vis sunkiau įgyvendinti streso testų rekomendacijas.

Praėjusią savaitę "Rosatom" paskelbė, kad pirmame BelAE energetiniame bloke prasidėjo branduolinio kuro krovimas. Iki mėnesio pabaigos bus pakrauti 163 kuro rinkiniai.

Ginčai dėl Astravo AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. 

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Energetikos ministerija, Žygimantas Vaičiūnas, Europos Komisija (EK), Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis iš Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu
Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Pasipriešinti BelAE ir labiau pasistengti dėl Anūko: kokius dar tikslus užsibrėžė TS-LKD
Rugpjūčio 7-ąją prasidės branduolinio kuro krovimas į pirmąjį BelAE energetinį bloką
Berniukas, archyvinė nuotrauka

Tyrimo metu atskleista, kad vaikų mirtys nuo koronaviruso labai retos

(atnaujinta 13:31 2020.08.12)
Į šį tyrimą įsitraukė 82 medicinos centrai iš 25 Europos šalių: taip pat jame dalyvavo Lietuva ir Estija

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Viruso plitimo laikotarpiu atliktas vienas iš nedaugelio tyrimų, kuris apėmė tiek daug Europos šalių ir medicinos centrų, susivienijusių dėl vieno tikslo — gauti patikimų, mokslo įrodymais pagrįstų duomenų apie vaikų susirgimus koronaviruso infekcija COVID-19. Apie tai pranešė VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninė.

Į šį tyrimą įsitraukė 82 medicinos centrai iš 25 Europos šalių: taip pat jame dalyvavo Lietuva ir Estija. Tyrimas buvo pradėtas pandemijos piko metu — balandžio pirmąją dieną ir tęsėsi iki balandžio 24 dienos.

Pasak VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos, pagrindinės tyrėjos Lietuvoje dr. Ingos Ivaškevičienės, iš viso šiuo laikotarpiu buvo tirti 582 vaikai nuo gimimo iki aštuoniolikos metų. Į šį tyrimą buvo įtraukti 6 tuo metu Lietuvoje koronaviruso infekcija sirgę Vaikų ligoninės pacientai.

Kaip teigia Ivaškevičienė, tyrimo metu nustatyta, kad vaikai serga pakankamai lengvai, tik 8 proc. (48 vaikams) tirtų vaikų prireikė intensyviosios terapijos paslaugų, o Lietuvoje jų nereikėjo nė vienam nepilnamečiui. Iš visų pacientų, kuriems buvo taikyta intensyvi medicinos priežiūra, tik pusei jų (4 proc.) reikėjo ir kvėpavimo pagalbos, vienam vaikui taikyta EKMO (ektstrakorporinė membraninė oksigenacija). Iš viso per tą laikotarpį nuo šios infekcijos mirė 4 vaikai (0,69 proc.) iš 582 tiriamųjų.

Dažniausiai pasireiškė šie požymiai: karščiavimas ir kosulys (65 proc. atvejų), viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (54 proc. atvejų) ir apatinių kvėpavimo takų, arba pneumonijos (25 proc. atvejų), taip pat virškinimo sutrikimo (22 proc.) simptomai.

Pastebėta, kad kai kuriems vaikams virškinimo sutrikimai pasireikšdavo be jokių kataro požymių, — įprastai šis simptomas pirmiausia priskiriamas žarnyno infekcijoms. 16 proc. atvejų vaikų liga pasireiškė be jokių simptomų ir buvo diagnozuota tik nustačius kontaktą su sergančiuoju.

Be abejo, kaip teigia vaikų infekcinių ligų gydytoja, šis tyrimas leidžia drąsiau šnekėti apie tai, kad iš tikrųjų vaikams COVID-19 infekcija praeina labai lengvai, tačiau tai nereiškia, kad vaikų gydytojai turi prarasti budrumą. Be to, reikia dar daug mokslininkų pastangų, kad būtų rastas vienodas gydymo standartas, pateiktos gairės. Iki šiol visos šalys taikė simptominį gydymą, naudodamos skirtingus medikamentus.

Tegai:
vaikai, koronavirusas, Europa
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Policija ir pasieniečiai aktyviau patruliuos keliuose prie Lenkijos ir Latvijos
Profesorius svarsto, kiek žmonių numirtų, jei nebūtų nekontroliuojamas COVID-19 plitimas  
Per parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 25 COVID-19 atvejai