Sunkvežimis, archyvinė nuotrauka

Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso

(atnaujinta 21:04 2020.04.20)
Pažymima, kad didžioji dauguma krovinių vežimo įmonių pajuto sumažėjusį užsakymų skaičių ir apyvartinių lėšų trūkumą

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Krovinių gabenimo sektorius, sukūręs daugybę darbo vietų Lietuvoje, dėl pandemijos patiria didžiulius nuostolius, praneša Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linavos" spaudos tarnyba.

Pažymima, kad daugiau kaip 90 procentų įmonių fiksuoja sumažėjusius užsakymus kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais. Pastebimai vėluoja atsiskaitymai, dėl ko vežėjų įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, o didelė dalis vilkikų stovi be darbo.

"Linavos" sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis pažymėjo, kad dėl pasaulinio koronaviruso protrūkio visa transporto ir logistikos grandinė patyrė didžiulį spaudimą, kuri priklauso nuo pramonės gamintojų, importuotojų ir eksportuotojų.

"Dabartinės krizės sąlygomis, didžiausias iššūkis vežėjams yra užtikrinti nepertraukiamą krovinių gabenimą tarp ES valstybių, užtikrinti logistinius pajėgumus Lietuvos pramonės produkcijos eksportui ir svarbiausia — išsaugoti darbo vietas neprarandat įmonių likvidumo", — sakė jis.

Garuolis pabrėžė, kad padėtis rinkoje yra itin sudėtinga: staigiai sumažėja tarptautinių krovinių pasiūla visoje Europos Sąjungoje. Nuo kovo mėnesio dėl sumažėjusių krovinių vežimo apimčių atskiros įmonės fiksavo pajamų kritimą nuo 50 iki 90 proc.

"Susiduriame ne tik su apyvartinių lėšų trūkumu, bet ir ypač sudėtinga situacija finansinių paslaugų sektoriuje — skolinimasis iš komercinių bankų yra sunkiai įmanomas", — pareiškė Garuolis.

Lietuvos transporto įmonių apklausa parodė, kad 93 procentai bendrovių jaučia užsakymų ir apyvartos sumažėjimą. Apklausos duomenimis, 15 procentų bendrovių nurodė, kad apyvarta per pirmąjį šių metų ketvirtį krito daugiau nei perpus, 16 proc. — nuo 31 iki 50 proc., o 38 proc. bendrovių — nuo 11 iki 30 proc.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Transporto įmonių pelningumas tarptautiniuose pervežimuose iki pandemijos vidutiniškai siekė apie 3 proc. Šiuo sudėtingu laikotarpiu maržos susitraukė iki minimumo. Europos rinkoje vežėjų konkurencija didžiulė — mus pasiekė žinios, kad kai kurios stambios Europos transporto bendrovės, siekdamos išsilaikyti rinkoje, dirba su nulinėmis, o kai kuriais atvejais ir minusinėmis maržomis", — paaiškino jis.

Pasak jo, įmonės yra priverstos stabdyti dalį vilkikų, kai kuriose be krovinių jų stovi jau šimtai. Vien Lietuvoje gamyba sumažėjo 40 procentų, kai kuriuose Europos regionuose — 90 procentų, ir tai turi labai skaudžių padarinių verslui.

Dar viena sumažėjusias užsakymų apimtis lydinti bėda — vėluojantys atsiskaitymai: 51 proc. apklaustų įmonių vadovų tvirtina, jog atsiskaitymai su užsakovais vėluoja daugiau nei 20 dienų, taip pat prašoma atidėjimų net iki 3 mėnesių.

Daugiau kaip pusė — 52 proc. — apklaustų bendrovių jau jaučia apyvartinių lėšų trūkumą, o 61 proc. įmonių nurodo, kad joms tampa sudėtinga mokėti mokesčius bei atsiskaityti su kredito įstaigomis.

Šiuo metu dėl sumažėjusių užsakymų kiekio didžioji dalis įmonių pilnai neišnaudoja turimo vilkikų parko. Labiausiai krizė paveikė pervežimus tentiniais vilkikais — beveik 70 procentų įmonių buvo priverstos sustabdyti darbą.

"Jeigu šiuo metu be didesnių problemų tarptautiniais maršrutais važiuoja maisto pramonės produktai, medikamentai, medicininė įrangą, žemės ūkio produkcija, tai kitų rūšių prekių pervežimai arba smarkiai sumažėjo, arba visiškai sustojo. Pavyzdžiui, automobilių pervežimas autovežiais, kai kurių žaliavų ir pramoninių prekių vežimas konteineriniu būdu ir puspriekabėmis yra smarkiai sumažėjęs", — teigė jis.

Vežėjų apklausą atliko nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava" ir Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas, siekiant operatyviai įvertinti COVID-19 poveikį transporto sektoriui pagal verslo lūkesčius. Apklausoje dalyvavo 111 transporto įmonių.

Respublikoje koronavirusas buvo patvirtintas daugiau nei 1320 žmonių. Iš jų 37 mirė, o daugiau kaip 240 pasveiko.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 2,2 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 155 tūkst. žmonių mirė.

Tegai:
krovinių vežimas, Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2164)
Dar šia tema
Išgyvenusieji. Pasveikusių nuo COVID-19 žmonių istorijos
Lietuvos medikams atgabenta beveik 19 tonų asmens apsaugos priemonių iš Kinijos
Humanitarinė pagalba naikina pasaulio politinę tvarką
Tanklaivis Coral Favia, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys Rusijos

(atnaujinta 20:59 2020.07.09)
Bendrovės "Klaipėdos nafta" duomenimis, tanklaivis turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų kuro, krovinio gavėjas neįvardijamas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, rodo laivų stebėjimo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Laivas "Coral Favia" antradienį išplaukė iš Rusijos Vysocko uosto ir atplaukė į Klaipėdą ketvirtadienį, 4:20 val.

Anot Klaipėdos SGD terminalo "Klaipėdos nafta" operatoriaus, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD. Gavėjas neskelbiamas.

Tai yra antrasis SGD krovinys šį mėnesį. Liepos pradžioje Lietuva iš Norvegijos gavo 138 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Pagal įmonės tvarkaraštį, šį mėnesį Lietuva turėtų gauti 456 tūkstančius kubinių metrų kuro. Kitas tanklaivio atvykimas numatomas sekmadienį.

Viena iš aktualiausių Lietuvos energetikos problemų yra susijusi su SGD terminalo "Independence", už kurį Lietuva kasmet moka 60 milijonų eurų nuomos mokestį, likimu. Valdžia svarsto galimybę nusipirkti terminalą.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
© Sputnik /
Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
Tegai:
Rusija, Lietuva, SGD
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys iš Vysocko
Ekspertas: esant dabartinėms kainoms niekas neinvestuos į Lietuvos SGD terminalą
Dujų krizė: JAV gresia staigus SGD gamybos sumažėjimas
Klaipėdos SGD terminalas, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje

(atnaujinta 17:52 2020.07.09)
Energetikos ir finansų eksperto Jurijaus Rykovo teigimu, dujos yra labai patogus pereinamasis kuras pagal pereinamojo laikotarpio energijos koncepciją

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Dėl žemos paklausos ir dujų kainų Europoje ir Azijoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) pristatymo iš JAV ekonomika tampa neefektyvi, pirkėjai atsisako 110 SGD tiekimo sutarčių, teigiama JAV Energetikos departamento Energetikos informacijos administracijos (EIA) mėnesinėje trumpalaikėje prognozėje.

Švelni žiema ir su COVID-19 susijusios ribojamosios priemonės tapo paklausos mažėjimo veiksniais. O žemos gamtinių dujų ir suskystintų gamtinių dujų kainos Europoje ir Azijoje sumažino JAV suskystintų gamtinių dujų eksporto, kuris yra ypač jautrus kainai, ekonominį gyvybingumą.

Kaip Sputnik Lietuva sakė Energetikos ir finansų instituto Energetikos skyriaus vadovas Jurijus Rykovas, koronaviruso pasekmės turėtų palaipsniui atslūgti ir jau vyksta tam tikras paklausos atsigavimas.

"Ilgalaikė tendencija yra nukreipta į tai, kad dujų tiekimas būtų daug lankstesnis. Negalime pamiršti šių dalykų: šiuo metu vyksta vadinamasis energijos perėjimas. Bent jau to poreikis yra labai pripažintas įvairiose vyriausybinėse agentūrose, ekspertų bendruomenėje. Ir šiuo požiūriu dujos yra patogus pereinamasis kuras. Manau, kad dujų paklausa išliks ir SGD tiekimas bus lankstus. <...> SGD taps tendencija ir jų įtaka turėtų augti, kaip ir dujų poreikis turėtų būti palaipsniui atkuriamas pagal energijos perdavimo koncepciją", — pastebėjo ekspertas.

"Mėlynojo kuro" kainos Europoje ir Azijoje yra labai žemos. Nėra jokios priežasties pirkti amerikietiškas SGD, anksčiau pripažino net JAV Energetikos departamentas. Klientai atsisakė daugiau nei šimto pristatymų, numatytų vasarai. Dėl to eksportas žlugo beveik 63,6 proc.

Prieš pandemiją JAV turėjo ambicingus planus: 2020 metais — 67,2 milijardo kubinių metrų, 2021 metais — 79,5. Šiuos skaičius sausį paskelbė JAV Energetikos departamento Energetikos informacijos administracija (EIA).

Neseniai JAV Energetikos departamentas vėl pablogino SGD iš šalies eksporto perspektyvas. Dabar 2020 metais departamentas tikisi padidinti jį iki 5,35 milijardo kubinių pėdų per dieną, tuo tarpu kai birželį — 5,7 milijardo. 2021 metų prognozė taip pat yra sumažinta iki 7,28 milijardo kubinių pėdų per dieną nuo anksčiau numatyto 7,31 milijardo. 2019 metais JAV SGD eksportas sudarė 4,98 milijardo kubinių pėdų.

Tegai:
dujos, SGD
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkija atsisakys ilgalaikių sutarčių su Rusija, o ne jos dujų
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Maršrutizatorius, archyvinė nuotrauka

KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi

(atnaujinta 21:58 2020.07.09)
Įsibrovėliai gali įsilaužti į vartotojo namų tinklą ir gauti prieigą prie neskelbtinų duomenų, jei maršrutizatoriaus slaptažodis neatitinka šiuolaikinių saugumo reikalavimų

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos nustatė (NKSC), kad Lietuvoje interneto vartotojų plačiai naudojami tinklo maršrutizatoriai turi pažeidžiamumą, kuriuo pasinaudojus, per sąlyginai trumpą laiką galima išgauti belaidžio (Wi-Fi) tinklo slaptažodį, rašoma KAM pranešime.

Tai leistų įsilaužėliui naudotis vartotojo namų interneto prieiga, šnipinėti duomenų srautą, vykdyti kitas nusikalstamas veikas.

Pagal UAB "Critical Security" praneštą informaciją, namų interneto vartotojai naudojasi belaidžio tinklo maršrutizatoriais, kuriems suteikiamas pirminis gamyklinis slaptažodis, sudarytas iš atsitiktinai generuojamų 10 simbolių ilgio sekos, skaitmenys bei didžiosios raidės nuo A iki F.

Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad tai neatitinka šiuolaikinių saugumo standartų, kadangi skirtingų simbolių imtis yra per maža, todėl tokie slaptažodžiai yra pažeidžiami slaptažodžių parinkimo atakoms.

Tokių maršrutizatorių belaidžio tinklo pirminio slaptažodžio nulaužimo laikas įprastu namų kompiuteriu, priklausomai nuo turimos įrangos, gali trukti iki 30 dienų. O pasitelkus didesnius kompiuterinius skaičiavimo pajėgumus, maksimalus nulaužimo laikas ženkliai sutrumpėja iki valandų. Namų vartotojai, kurie nėra pakeitę maršrutizatoriaus gamintojo suteikto pirminio belaidžio tinklo slaptažodžio, gali tapti kibernetinių atakų taikiniais.

Saugumo ekspertai apie aptiktą pažeidžiamumą informavo Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą pagal atsakingo atskleidimo politiką. NKSC išanalizavo pateiktą informaciją ir atliko kitų rinkoje naudojamų bevielio tinklo prietaisų gamyklinių nustatymų saugumo vertinimą. Tyrimo metu nustatyta, kad yra ir daugiau pažeidžiamų tinklo maršrutizatorių modelių, kuriuos diegia kiti interneto paslaugų teikėjai bei platina elektronikos prietaisų pardavėjai.

NKSC duomenimis, labiausiai susirūpinti turėtų vartotojai, kurių Wi-Fi tinklo slaptažodį sudaro tik skaitmenys. Tokio tipo slaptažodis yra ypač silpnas ir kelia didelę grėsmę vartotojams, nes gali būti piktavalio panaudotas įsilaužiant į vartotojo tinklą.

Patekę į vidinį tinklą, įsilaužėliai turi galimybę stebėti nešifruotų duomenų srautą, rinkti jautrius duomenis ar išnaudoti vartotojo kompiuterius atliekant kitas kibernetines atakas. Vartotojams kyla grėsmė būti šantažuojamiems dėl asmeninių duomenų nutekinimo arba jo duomenys gali būti užšifruoti, o už duomenų susigrąžinimą pareikalauta išpirkos. Pasitelkę papildomus metodus, nusikaltėliai gali netgi pasisavinti pinigines lėšas sąskaitose.

NKSC kibernetinio saugumo ekspertai ragina visus maršrutizatorių savininkus peržiūrėti savo prietaisų nustatymus, pakeičiant šį slaptažodį į patikimesnį. Saugų slaptažodį turėtų sudaryti bent 12–14 simbolių seka iš didžiųjų bei mažųjų raidžių, skaitmenų ir specialiųjų simbolių.

Lietuvoje dažnai skelbiama apie kibernetines atakas. Lietuvos politikai dažnai užsimena apie "rusų įsilaužėlius".

Praėjusiais metais Lietuvos parlamentarai skundėsi, kad į jų darbo paštą buvo siunčiamos įvairios žinutės, kad būtų galima įsilaužti į pašto dėžutę. Nukentėjo partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" nariai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Rusijoje ne kartą buvo pastebėta, kad tokie Vilniaus kaltinimai lieka be įrodymų.

Tegai:
slaptažodis, kibernetinis saugumas