Milanas

Nusimesti nuo sprando Baltijos šalis: koronavirusas stumia ES į "dviejų greičių Europą"

(atnaujinta 13:51 2020.04.21)
Niekas ES neginčija tezės, kad artėjančios katastrofos padarinius reikia pašalinti vieningu frontu. Tačiau kiekvienas turi savo požiūrį

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. ES vadovai vis bando sukurti programą, skirtą kovoti su koronaviruso pandemijos ekonominėmis pasekmėmis. Tikimasi, kad galutinis sprendimas bus parengtas per nuotolinį

Barselona karantino metu
© Sputnik / Джорди Бойшареу
viršūnių susitikimą balandžio 23 dieną. Emocingi ginčai dėl finansavimo skelbia prieš keletą metų aktyviai vykusios diskusijos apie "skirtingų greičių Europą" atnaujinimą. Rytų Europos limitrofams, tokiems kaip Baltijos šalys, tai nežada nieko gero, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, šiais metais pasaulio ekonomika patirs nuosmukį ir sumažės 3 %. Iš didžiųjų rinkos dalyvių tik Kinija galės išvengti BVP sumažėjimo, kuris iki metų pabaigos turėtų parodyti nedidelį, tačiau vis tiek augimą (+1,2 %).

Daug blogesnės tradicinių Kinijos konkurentų prognozės: Japonija praras 5 %, O JAV — 6 %.

O Europos Sąjungai bus sunkiausias laikas — jos ekonomika smuks 7 %.

Niekas ES neginčija tezės, kad artėjančios katastrofos padarinius reikia pašalinti vieningu frontu. Tačiau kiekvienas turi savo požiūrį.

Pasak straipsnio autoriaus, šiandien Europos vadovai sąlygiškai yra suskirstyti į dvi stovyklas: vieni pasisako už finansinės drausmės palaikymą ir labai kuklų lėšų skyrimą ekonomikai stabilizuoti, o kiti nori tiesiogine prasme "pilti" pinigus į euro zoną.

Anksčiau ES finansų ministrai sutarė dėl 540 milijardų eurų ekonominės pagalbos paketo. Iš jų 100 milijardų turėtų būti skirta lengvatinėms paskoloms piliečiams, kurie dėl koronaviruso epidemijos prarado pajamas, 200 milijardų — paskoloms verslui ir 240 milijardų — kreditinei konkrečių valstybių paramai.

Lėšų suma iš tiesų rekordinė, tačiau ilgainiui jų tikrai nepakaks.

Roma ir Madridas nepritarė šiam planui išleisti visos Europos obligacijas, kurios paskatintų atkurti labiausiai nukentėjusią bendruomenės ekonomiką: italų ir ispanų.

Ši idėja buvo atmesta per finansų ministrų derybas, tačiau pietų gyventojai neketina atsisakyti kovos. Kaip rašo dienraštis "El Pais", Ispanijos ministras pirmininkas Pedras Sančesas (Pedro Sanchez) artėjančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu siūlys sukurti 1,5 trilijono eurų fondo, kuris bus finansuojamas iš neterminuotų Europos skolų. 

Sančeso iniciatyva, kuri dar nebuvo paskelbta, pakartoja ES ekonomikos komisaro Paolo Gentilonio žodžius: jis mano, kad Europai reikės bent vieno trilijono eurų sveikatos apsaugai ir verslui palaikyti.

Karštas Europos šalių diskusijas apie "koronakrizės" įveikimo būdus galima apibūdinti kaip kapitalistinio ir komunistinio požiūrio kovą.

Italijos ir Ispanijos tandemas kovoja už marksizmo principo įkūnijimą: "Kiekvienam pagal savo galimybes, kiekvienam pagal savo poreikius".

Arba Šarikovo idėja iš "Šuns širdies": "Viską paimti ir pasidalinti". Paimkite didelę paskolą silpniausioms ES ekonomikoms paremti ir paskirstykite ją visoms šalims.

Būdama Europos bloko vadove, Vokietija negali visiškai atsisakyti padėti savo skęstantiems draugams. Tačiau turėti hegemoninį statusą, kaip pastebi Bundestago deputatas Valdemaras Herdtas, iš tikrųjų reiškia būti melžiama karve.

Iljaševičiaus teigimu, Europos ekonominių projektų našta daugiausia tenka vokiečiams, o po "Brexit" ji taps dar sunkesnė.

Graikijos, Portugalijos, Airijos ir Kipro išgelbėjimas per prieš dešimtmetį įvykusią krizę taip pat gali būti siejamas su Vokietija. Tuomet tai sudarė šimtus milijardų eurų, o koronavirusas, kaip paaiškėja, yra pusantro trilijono kainuojanti liga.

Kad ir koks būtų epidemijos finansavimo mechanizmas, daugiausiai prisidės Vokietija. Ir nauda jai bus minimali, nes Angelos Merkel vyriausybė efektyviau kovoja su mirtina liga nei tas pats Pedras Sančesas ar Italijos ministras pirmininkas Džiuzepė Kontė (Giuseppe Conte).

Visos Europos kovos su koronavirusu ir jo padariniais formulė neginčijama: pinigai iš ekonomiškai išsivysčiusių valstybių (pirmiausia Vokietijos) mokesčių mokėtojų kišenių išplauks tiems, kuriems jų labiausiai reikia.
Ir tai visiškai atitinka "vieningos Europos" sąvoką, kurią patys vokiečiai palaikė daugelį metų. Tačiau prieš keletą metų padėtis ėmė keistis. Merkel nesėkmingas eksperimentas, kuris virto migracijos krize, britų referendumas dėl pasitraukimo iš ES, Donaldo Trampo pergalė JAV prezidento rinkimuose — visa tai autoritetingus Europos politikus privertė kalbėti apie sėkmingiausios pasaulyje integracijos asociacijos nevienalytiškumą.

Diskusija buvo ypač aktyvi 2017 metais.

"Pastarųjų metų istorija parodė, kad ES ir toliau egzistuos skirtingais greičiais ir kad ne visi tikrai dalyvaus tam tikruose integracijos žingsniuose", — tuomet sakė Merkel.

Vokietijos kanclerės pozicijai pritarė tuometinis Prancūzijos prezidentas Fransua Žeraras Žoržas Nikolia Olandas (François Gérard Georges Nicolas Hollande): Europos Sąjunga, kurią sudaro 27 šalys, nebegali būti vienalytė. Ilgą laiką diferencijuotos Europos su skirtingais greičiais ir aiškiu progreso tempu idėja sukėlė daug pasipriešinimo. Tačiau šiandien tokia idėja yra būtina. Priešingu atveju, Europa "sprogs".

Olando įpėdinis — Emanuelis Makronas — taip pat įsitvirtino kaip "skirtingų greičių Europos", kurioje ypatinga vieta suteikiama prancūzų ir vokiečių branduoliui, rėmėjas. Nors jo santykiai su Merkel klostosi neblogai. Be to, ginče tarp Šiaurės ir Pietų dėl kovos su koronavirusu metodų, Makronas palaikė pastaruosius. Pasak Prancūzijos prezidento, ES neturi kito pasirinkimo, kaip tik žengti visos Europos obligacijų išleidimo keliu, kad padėtų labiausiai nukentėjusioms šalims. Jis apie tai pareiškė "Financial Times", o kitame autoritetingame leidinyje — "The Daily Telegraph" — rašoma apie Makrono norą vadovauti Pietų ir Viduržemio jūros regiono šalių blokui, kad jis galėtų perimti neoficialų ES lyderio statusą iš Merkel.

Kad ir kaip būtų, tarp politinių intrigų neatmetamas faktas, kad koronaviruso epidemija skatina diskusiją apie "skirtingų greičių" Europą.

Pasak straipsnio autoriaus, apskritai, ji jau vyksta. Vokietijos, Olandijos, Belgijos ir kitų šalių nenoras leisti pinigus yra maištas prieš "vieningos Europos", kuri niekada tokia nebuvo, idėją. Ji vis dar turi centrą ir pakraščius, turtingus ir vargšus, donorus ir išlaikytinius. Vis dėlto kažkas turi mokėti už vienybės iliuziją, nes laikui bėgant sumos vis didėja.

Rytų Europą ši tema taip pat liečia. Lenkija ir Baltijos šalys labai skausmingai reaguoja į užuominas apie "skirtingą greitį".

Tai suprantama. Jei ES atsisako "vienybės ir oficialiai patvirtina tam tikrą reitingo kortelę", tada tokios šalys kaip Lietuva, Latvija ir Estija taps "žemiausios kategorijos" šalimis.

Nors čia esmė ne vaizdas, o finansavimas, kurį Baltijos šalims ir be to ketinta sumažinti naujoje 2021–2027 metų finansinėje programoje. Bet tai buvo prieš didžiausią ekonomikos krizę per 100 metų, kuri, pasak TVF prognozių, stipriausiai palies Europą.

Tegai:
katastrofa, ES
Dar šia tema
Ekspertė papasakojo, kada Baltijos šalyse ir ES gali būti atidarytos sienos
Ekspertas: pandemijos pradžioje daugelis ES laikėsi principo "mano namas iš krašto"
EK ir ES Taryba ragina šalis koordinuoti karantino priemonių atšaukimą
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai

(atnaujinta 19:27 2020.07.03)
Konkursų metu "Litgrid" įsigys techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas. Tai reikalinga elektros tinklų sinchronizacijos projektui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" paskelbė elektros perdavimo linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstravimo konkursus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Kalbama apie konkursus 330 kilovatų galios elektros perdavimo linijų Klaipėda – Grobinė ir Jurbarkas - Bitėnai projektavimui ir statyboms. Tai būtina norint sinchronizuoti energetikos sistemą su žemyninės Europos tinklais.

Rekonstrukcija atliekama, kad suformuotų naujas dvigrandes 330kV elektros perdavimo linijas Darbėnai-Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai. Šios  linijos sustiprins perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimą jo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo Kaliningrado elektros perdavimo sistemos.

Konkursų metu "Litgrid" įsigys techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas.

Planuojama, kad tinklo stiprinimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu planuojama rekonstruoti 33 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Grobinė dalį nuo būsimosios Darbėnų pastotės iki Klaipėdos. Taip pat bus rekonstruojama 44 km Bitėnai–Kruonio HAE linijos atkarpa nuo Bitėnų pastotės iki Jurbarko. Abiejų linijų rekonstrukcijos projektavimo darbus planuojama užbaigti 2022 metų pradžioje, o rangos darbus — atitinkamai įgyvendinti iki 2023 metų pavasario ir vasaros.

Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa išlaidos siekia iki 1,65 milijardo eurų. Projektas bus įgyvendintas 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva politinis analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad Baltijos šalys pradeda vis didesnio masto infrastruktūros projektus, kad gautų finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms.

Tegai:
Litgrid, Latvija, Kaliningradas, Lietuva, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios
Keliai, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija baigia skirstyti 150 mln. eurų keliams

(atnaujinta 22:44 2020.07.02)
Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Susisiekimo ministerija praneša, kad baigia skirstyti papildomai Vyriausybės skirtus 150 mln. eurų Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Vyriausybei skyrus papildomas lėšas šalies kelių remontui sulaukta savivaldybių ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymų konkretiems kelių objektams finansuoti maždaug už 350 mln. eurų. Šiuos prašymus vertino specialioji komisija, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vyriausybės kanceliarijos atstovų.

Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič, Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių. 

Už bendrą 113 889,7 tūkst. eurų sumą iki 2020 metų lapkričio 30 dienos planuojama suremontuoti 484 vietinės reikšmės kelių objektų. 

Į kelių infrastruktūros darbus įtraukti paprasti remonto darbai, žvyrkelių asfaltavimas, saugumo priemonių įrengimas, kelių vedančių į lankytinas vietoves ar darbo vietoves remontas, bei pasienio kelių taisymas.

Dar šia tema
Susisiekimo ministerija siūlo steigti virtualią oro bendrovę
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 20:33 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6  (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos  valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija