Parduotuvė

Ekonomistas: Lietuvos valdžiai reikia būdų, kaip sureguliuoti kainas COVID-19 fone

(atnaujinta 10:00 2020.04.22)
Visi TVF teoriniai skaičiavimai, susiję su laisvąja rinka ir savireguliacija, neveikia krizinėse situacijose, mano ekonomistas Michailas Beliajevas

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Koronaviruso pandemijos metu reikia reguliuoti kainas ir užkirsti kelią jų savavališkam augimui, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomistas, Rusijos strateginių studijų instituto ekspertas Michailas Beliajevas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda surengė telefoninę konferenciją su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos respublikoje vadovu Borchu Garsija ir TVF patarėju Šiaurės ir Baltijos šalyse Mariumi Bernatavičiumi.

Be kita ko pokalbis buvo skirtas kainų sureguliavimo šalyje klausimui. TVF atstovai pareiškė, kad kainų sureguliavimas yra nepageidautinas įrankis, nes jis sutrikdo rinkos ekonomikos pusiausvyrą, siunčia klaidingus signalus ir paprastai turi ilgalaikį neigiamą poveikį tiek prekių tiekimui, tiek visos ekonomikos funkcionavimui.

Anksčiau pats Nausėda vetavo pataisas, suteikiančias teisę reguliuoti prekių kainą ekstremalios situacijos metu, pažymėjęs, kad tai įmanoma tik išimtiniais atvejais.

Ekonomistas Michailas Beliajevas pažymėjo, kad TVF remiasi grynai teoriniais postulatais, kurie grindžiami nusistatymu, kad rinka pati viską sureguliuos ir jokiu būdu nereikia pažeisti pusiausvyros.

"Tai yra grynai teorinis postulatas, kuris iš esmės gali būti teisingas, tačiau jis netaikomas nė vienoje šalyje. Ypač jis netaikomas ten, kur yra kokios nors rinkos monopolijos, kurios susiformavo natūraliu ir nenatūraliu būdu. Yra toks dalykas kaip kartelinis sąmokslas. Ypač tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva, aš manau, tai visiškai įmanoma ir yra", — mano Beliajevas.

Kaip priminė ekspertas, kartelinis sąmokslas dėl kainų nustatymo gali būti suprantamas ne kaip formalus susitarimas tarp verslininkų, bet kaip "toks išvystytas jų tarpusavio supratimo jausmas, kas kaip elgiasi, kad tarp jų prasideda suderinti veiksmai". Ir šiuos dalykus taip pat turėtų stebėti antimonopolinės institucijos.

"Šiuo atveju yra teisūs tie, kurie pasisako už galimybę reguliuoti kainas ir užkirsti kelią jų savavališkam augimui. Tai ypač aktualu tokiais sunkiais laikais, kuriuos išgyvena visas pasaulis, įskaitant ir Lietuvą. Tai aktualu ir ekonomikos išlaikymo šiuo metu požiūriu ir dėl galimybės išeiti ekonomikai į tvarias vystymosi trajektorijas, ir labai svarbu socialiniu požiūriu, kuris taip pat yra stabilumo palaikymo sunkioje padėtyje ramstis ir atramos taškas, iš kurio bus galima išeiti į teigiamus augimo tempus po koronaviruso krizės", — pasakė Beliajevas.
Tegai:
Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Lietuva, maisto produktai, kainos
Dar šia tema
PPO: nuosmukis dėl koronaviruso gali būti blogesnis nei 2008 metų krizė
TVF ragina G20 imtis veiksmų prieš koronavirusą
Žiniasklaida: JAV veiksmai trukdo plėsti TVF potencialą
Politologas prognozuoja Zelenskio pabėgimą, jei sužlugs sandoris su TVF
Nusimesti nuo sprando Baltijos šalis: koronavirusas stumia ES į "dviejų greičių Europą"
Elektros perdavimo tinklai

Kalti kaimynai: Lietuva skundžiasi dėl prekybos elektra metodikos sukeliamų nuostolių

(atnaujinta 14:52 2021.05.11)
Anksčiau Baltijos šalis pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis ir tuo, jog elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje siekė iki 20 eur/MWh

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams gali papildomai kainuoti apie 100 mln. eurų per metus, sakė energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Politikas pirmadienį dalyvavo BEMIP susitikime, kuriame Lietuva, tarpininkaujant Europos Komisijai, siekia naujos trišalės prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologijos.

"Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus", — sakė Zananavičius.

Lietuva mano, jog Latvijos ir Estijos dabar vienašališkai taikoma metodologija, be kitų dalykų, trikdo ES vidaus prekybą, suteikdama privilegiją prekybai elektra iš trečiųjų šalių. Tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo.

Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami.

Energetikos ministerija tvirtina, kad tokia prekybos metodika dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir trikdo ES rinką. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.

Pažymima, kad Lietuvos ir Estijos elektros prekybos rinkos dalyviai dėl to patiria nuostolius ir jau kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami greičiau surasti bendrą EK ir Baltijos šalių sprendimą dėl trišalės metodologijos.

Lietuva pasiūlė savo variantą. Šalies metodika turėtų suteikti "konkurencingą ir skaidrią rinką, bei užkirstų kelią Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra patekti į Lietuvos rinką – tai būtų išvengta tolimesnės Baltarusijos AE plėtros finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais". Tai taip pat užtikrintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Anksčiau energetikos ministras Dainius Kreivys pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis Lietuvoje dėl dabartinės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Dar šia tema
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Lietuvoje vėl pabrango elektra
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje atpigo 8%
SGD tanklaivis Coral Favia

Lietuvą pasiekė pirmoji šį mėnesį SGD siunta Rusijos

(atnaujinta 16:25 2021.05.11)
Pranešime tuo pačiu teigiama, kad šio mėnesio pradžioje respublika gavo pirmąją SGD siuntą iš Egipto

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Tanklaivis "Coral Favia" į Lietuvą atvyko iš Rusijos Vysocko uosto, kur yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamykla.

Portalo "Marinetraffic" duomenimis, laivas į Klaipėdos uostą atplaukė ankstų antradienio rytą. SGD vežėjas šiuo metu stovi šalia vietinio SGD terminalo.

Pagal terminalo operatoriaus — "Klaipėdos naftos" bendrovės — pristatymo grafiką, Klaipėdos terminalas turėtų gauti 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų. Tačiau buvo manoma, kad tanklaivis atvyks po kelių dienų.

Paskutinį kartą Lietuva pirmuosius SGD krovinius gavo iš Egipto. Dujovežis "Fukurokuju" pristatė 138 tūkstančius kubinių metrų.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia šį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Pernai spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Egiptas, Lietuva, Rusija, SGD