Koronaviruso testai

JT palygino situaciją COVID-19 su H1N1 pandemija

(atnaujinta 18:13 2020.04.24)
H1N1 pandemija tęsėsi nuo 2009 metų sausio iki 2010 metų rugpjūčio mėnesio ir paveikė daugiau nei 200 šalių ir teritorijų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje nuo kiaulių gripo mirė 18 449 žmonės

VILNIUS, balandžio 24 — Sputnik. COVID-19 padėtis yra daug blogesnė nei 2009 metų kiaulių gripo (H1N1) protrūkis, o ekonominės pasekmės šalims gali būti daug blogesnės nei pats koronavirusas, kai milijonai žmonių gali patirti badą, RIA Novosti sakė JT Pasaulinės maisto programos atstovė (WFP) Abir Etefa (Abeer Etefa).

"Nemanau, kad mes kada nors esame patyrę tokią rimtą situaciją, net ir per H1N1, kurią matome šiandien. Sveikatos apsaugos pareigūnai ją apibūdino kaip neturinčią precedento. Tai, kad dauguma šalių yra uždarytos, tai yra kažkas visiškai naujo pasauliui. Net H1N1 metu mes nesusidūrėme su oro uostų, sienų, absoliučiai laisvos oro erdvės uždarymu, kai niekas neturėtų įvažiuoti ar išvykti iš šalies", — sakė ji.

H1N1 pandemija tęsėsi nuo 2009 metų sausio iki 2010 metų rugpjūčio mėnesio ir paveikė daugiau nei 200 šalių ir teritorijų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje nuo kiaulių gripo mirė 18 449 žmonės.

Ji priminė, kad dabartinė padėtis laikoma viena rimčiausių sveikatos krizių šiuolaikinėje istorijoje ir yra lyginama su 1918 metų Ispanijos gripo pandemija, kuri tęsėsi dvejus metus.

Ji pridūrė, kad ekonominės pandemijos pasekmės gali būti dar reikšmingesnės nei pats virusas, nes milijonai žmonių gali susidurti su badu.

"Tai palies žmones visame pasaulyje, kurie priklauso nuo atlyginimų, kad galėtų išmaitinti savo šeimas. Mūsų tikslas yra atkreipti žmonių dėmesį į krizę ir milijonų žmonių, kurie nukentės, ateityje", — sakė ji.

Anksčiau JT Pasaulinės maisto programos (WFP) vykdomasis direktorius David'as Beasley'is teigė, kad jei nepradėsime veikti dabar, žmonija ateityje gali patirti badą.

Antradienį Pasaulinė maisto programa savo prognozėse paskelbė, kad dėl COVID-19 padarinių iki 2020 metų pabaigos badaus maždaug 130 milijonų žmonių pasaulyje.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 2,6 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 181 tūkst. žmonių mirė.

Tegai:
pandemija, gripas, koronavirusas, JT Generalinė Asamblėja
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Virusologas įvertino antrosios koronaviruso bangos riziką
Trampas saulės šviesą pavadino koronaviruso žudike
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu

(atnaujinta 22:38 2020.09.28)
Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi ir vėjuoti orai

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sumažėjo 29 proc. iki 31,12 Eur/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Didmeninė elektros kaina krito ir visoje "NordPool" biržoje ir buvo 8,78 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi orai, dėl kurių užsipildė vandens rezervuarai Šiaurės šalyse. Dėl vėjuotų orų 21 proc. išaugo vėjo energijos gamyba. Baltijos šalių kainas paveikė didesnis elektros energijos srautas iš kaimynių šalių — Suomijos, Švedijos (SE4) ir Lenkijos", — sako bendrovės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Rugsėjo 21–27 dienų bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc. iki 490 GWh. Visose Baltijos šalyse gamyba sumažėjo 21 proc. iki 252 GWh.

Visos trys Baltijos šalys kartu pagamino pusę (51 proc.) joms reikalingos elektros energijos. 

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kuo įdomi yra 2020-ųjų metų krizė

(atnaujinta 22:26 2020.09.28)
Kaip pažymi Žygimantas Mauricas, ši krizė yra ypatinga tuo, kad netolygiai paveikė skirtingus šalies ekonomikos sektorius

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. "Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kuo ypatinga yra 2020-ųjų krizė.

Kaip savo paskyroje Facebook rašo ekonomistas, mažmeninės prekybos augimas rugpjūčio mėn. paspartėjo iki 8,5 %, o rugsėjo duomenys, tikėtina, nebus prastesni, nes vartotojų pasitikėjimo rodiklis, priešingai nei tikėtasi, dar labiau išaugo. 

"Tad Lietuvoje neabejotinai turime "V" raidės formos krizę. Visgi, šią krizę taip pat galima apibūdinti kaip "K" raidės formos, nes ši krizė yra ypatinga tuo, kad netolygiai paveikė skirtingus ekonomikos sektorius. Tad kai vieni sektoriai jau tvirtai stovi ant abiejų kojų (mažmeninė prekyba, pramonė), kiti vis dar laukia šviesos tunelio gale (pvz. atvykstamojo/išvykstamojo turizmo sektorius)", — rašo Mauricas. 

Jis taip pat papildė savo pastebėjimus grafiku, kuriame palyginta 2009 ir 2020 metų krizes, pažymėdamas, kad pirmuoju atveju krizė truko 25 mėnesius, o antruoju — 2,5 mėnesio.

Ekonomistas taip pat rekomenduoja išnaudoti "gerą startą" Lietuvos ekonomikos transformacijai į aukštesnę Šiaurės Europos šalių lygą, efektyviai ir skaidriai investuojant Europos Sąjungos atsigavimo fondo bei ateities ekonomikos DNR plano lėšas.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procentais, t. y. gerokai mažiau nei buvo numatyta vasarą (7 proc.).

Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas galėtų augti 3,3 procentais, o 2022–2023 metais — vidutiniškai po 2,3 procentus.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, ekonomika, ekonomikos krizė
Apeliacinis teismas, archyvinė nuotrauka

Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"

(atnaujinta 22:49 2020.09.28)
Daugelis Lietuvos teisininkų 30 metų senumo įvykius interpretuoja šiuolaikiškai, atsižvelgdami į įstatymus, kurių nebuvo 1991 metais, mano Rišardas Burda

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Anksčiau nežinomų sovietų užsienio žvalgybos tarnybos dokumentų paskelbimas padės paneigti Lietuvos valdžios teiginius, kad 1991 metų sausio įvykiai buvo Sovietų Sąjungos bandymas vėl okupuoti respubliką, kas leidžia įrodyti teisinį teismo proceso negaliojimą, mano buvusio TSRS KGB pareigūno Michailo Golovatovo, už akių nuteisto "Sausio 13-osios byloje", advokatas, istorijos mokslų daktaras Rišardas Burda, praneša RIA Novosti.

Башня Гедеминаса, архивное фото
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pirmadienį naujienų agentūroje "Rossija segodnia" vyko internetinio dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis, rinkinys", kurį išleido "Istorinės atminties" fondas, pristatyme. Leidinys, skirtas Baltijos šalių įstojimo į TSRS 80-mečiui, į mokslo apyvartą išleidžia anksčiau nežinotus sovietų užsienio žvalgybos dokumentus. Jie žymiai papildo esamą sovietų politikos supratimą Baltijos šalyse. Rinkinyje yra išslaptinti dokumentai iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos archyvų, kurių didžioji dauguma leidžiama pirmą kartą.

"Teisėkūros lygiu Lietuvoje nustatyta, kad už 1939–1940 metų okupacijos neigimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Bet daugelis Lietuvos teisininkų, tarp jų ir konstituciniai teisininkai, vertindami 1991 metų sausio 13 dienos įvykius Vilniuje, kalba apie reokupaciją, arba pakartotinę okupaciją", — sakė Burda RIA Novosti.

"Jie interpretuoja 1991 metų sausio įvykius šiuolaikiškai, atsižvelgdami į vėliau pakeistus įstatymus, kurių nebuvo 1991 metais. Ir tarptautinei teisei tai yra naujovė. Juk niekas 1991-aisiais negalėjo įsivaizduoti, kad tie įvykiai bus traktuojami kaip bandymas užgrobti valstybės valdžią", — pridūrė agentūros pašnekovas.

"Šiame kontekste būtų labai įdomu išgirsti ekspertų, analizavusių tuos dokumentus, vertinimą. Nes kalbama apie įslaptinto tipo dokumentus, kurie iki šiol nebuvo prieinami nei Rusijos, nei Lietuvos istorikams", — sakė advokatas.

Burda pridūrė, kad šių dokumentų įvertinimas būtų svarbus Jurijui Meliui, 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui.

Sausio 13-osios byla

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai "Sausio 13-osios įvykių byloje". Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kariais, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudoma į vilniečius buvo iš namų stogų.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į valstybę atgabentos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykiuose pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui Juriui Melui buvo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jo kolegai, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — ketverių metų.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl "Sausio 13-osios bylos", pavadindama ją "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, neturinčią nieko bendra su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepos mėnesį Rusijos Federacijos Tyrimo komitetas iškėlė bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Tegai:
Lietuva, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla