Klaipėdos jūrų uostas

Paaiškėjo, kur Lietuvos SGD terminalas gavo daugiausia dujų

(atnaujinta 18:43 2020.04.26)
Bendrovė operatorė "Klaipėdos nafta" pradėjo kasmetinę SGD terminalo pajėgumų skirstymo procedūrą

VILNIUS, balandžio 26 — Sputnik. Per einamuosius dujų metus SGD terminale priimti 42 dujovežiai, iki dujų metų pabaigos laukiama dar 28 dujovežių, praneša Lietuvos bendrovės operatorės "Klaipėdos nafta" spaudos tarnyba.

Nuo 2019 metų spalio terminalas priėmė du milijonus kubinių metrų dujų. Teigiama, kad 81,28 proc. SGD buvo gauta iš Norvegijos bendrovės "Equinor" gamyklos.

"Klaipėdos nafta" pradėjo terminalo pajėgumų paskirstymo procedūrą naujiems dujų metams, kurie prasideda 2020 metų spalio 1 dieną. Bendrovė priminė, kad pernai buvo rezervuotos penkios teravatvalandės terminalo pajėgumų. Tačiau šiuo metu einamiesiems dujų metams jau rezervuotas keturis kartus didesnis SGD terminalo Klaipėdoje pajėgumų kiekis — tai yra, net 22 TWh.

SGD terminalo potencialių naudotojų prašymus Bendrovė priima iki 2020 m. gegužės mėn. 25  dienos. Šiuo metu SGD terminalu Klaipėdoje naudojasi 5 įmonės iš Lietuvos ir Estijos.

Klaipėdos SGD terminalas

2014 metais Lietuva pastatė savo suskystintų gamtinių dujų terminalą. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangus: "Klaipėdos nafta" Norvegijai moka 60 milijonų eurų už nuomą. 2018 metų vasarą buvo nuspręsta jį išpirkti.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos. Be to, rusiškų dujų tiekimas tapo įprastas nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurias Lietuvos valdžia dažnai kalba, Klaipėdos terminalo egzistavimo metu buvo pristatytos tik kelios siuntos.

Ekspertas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad SGD tiekimas iš Rusijos yra vienintelis būdas Vilniui išgelbėti Klaipėdos terminalą nuo bankrutavimo.

Tegai:
Klaipėdos nafta, dujos, Lietuva, SGD terminalas, SGD
Dar šia tema
Skvernelis: Lietuva nori pirkti daugiau SGD iš JAV
Ekspertas: net Lietuvos rinkoje niekas negali konkuruoti su Rusijos SGD
Į Lietuvą atvyko naujas tanklaivis su rusiškomis SGD
Autobusas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Numatyta, kam bus skiriamos Klimato kaitos programos lėšos

(atnaujinta 12:42 2020.08.03)
Pažymima, kad siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau šios priemonės taip pat prisidės ir prie darbo vietų kūrimo regionuose, koronaviruso pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių mažinimo

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė tris naujus kvietimus teikti paraiškas pagal Klimato kaitos programoje suplanuotas priemones, praneša Aplinkos ministerija.

Pažymima, kad šių priemonių tikslas yra sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tačiau šios priemonės taip pat prisidės ir prie darbo vietų kūrimo regionuose, koronaviruso pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių mažinimo.

"20 mln. eurų numatyta miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui, skatinant naudoti elektra, biometanu, suslėgtomis gamtinėmis dujomis, suskystintomis gamtinėmis dujomis varomas transporto priemones", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad atnaujinant autobusų parkų transporto priemones bus mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis transporto sektoriuje, pagerinta viešojo transporto būklė, vairuotojų darbo sąlygos, teikiamos kokybiškesnės viešojo transporto paslaugos gyventojams.

Tokia priemonė sudarys puikias sąlygas gyventi švaresnėje aplinkoje bei kvėpuoti švaresniu oru. Pažymima, kad paraiškas APVA atrinks konkurso būdu pagal patvirtintus kriterijus, todėl paraiškos pateikimo data vertinimui įtakos neturi. Subsidijos sieks iki 60 proc.

Tuo pačiu, 13 mln. eurų numatyta privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui pagal energijos audito ataskaitas.

"Įmonėms nuo 2020 m. sausio 1 d. ir vėliau atlikusioms energijos vartojimo auditus ir įdiegusioms energijos vartojimo audito ataskaitose nurodytas priemones kompensacinė išmoka bus išmokama pagal pasiektus rezultatus už sutaupytą elektros energiją, sutaupytą šiluminę energiją, sutaupytas gamtines dujas", — rašoma pranešime.

Paraiškos bus priimamos iki tol, kol baigsis priemonei numatyta lėšų suma.

Pranešama, kad šiais metais didelio susidomėjimo sulaukė individualių gyvenamųjų namų atnaujinimo priemonė, pagal kurią buvo gauti 732 gyventojų prašymai išmokoms už beveik 7 mln. eurų. Todėl nuo šiandien iki rugsėjo 1 dienos APVA skelbia papildomą kvietimą teikti projekto registracijos formas kompensacinėms išmokoms už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) atnaujinimą.

Projekto registracijos formą užpildyti bus galima tik per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS). 

Tegai:
švara, oro tarša, Aplinkos ministerija
Dar šia tema
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta dešimt naujų COVID-19 atvejų
Vilniuje vėl apgadintas Gaono paminklas
Laivas Akademik Čerskij

Lenkija skyrė baudą "Gazprom" dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:15 2020.08.03)
Anksčiau šiais metais Lenkijos reguliavimo institucija pranešė, kad kreipėsi į "Gazprom" su prašymu pateikti sutartis, kurias "Gazprom" dukterinė įmonė sudarė su likusiomis procedūrose dalyvaujančiomis įmonėmis, tačiau jų negavo

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas (UOKiK) skyrė Rusijos bendrovei "Gazprom" 213 mln. zlotų baudą už atsisakymą bendradarbiauti "Nord Stream-2" byloje, praneša RIA Novosti.

2018 metais UOKiK pateikė kaltinimus šešioms bendrovėms dėl "Nord Stream-2" statybų finansavimo be reguliatoriaus direktoriaus sutikimo: "Gazprom", "Engie Energy" iš Šveicarijos ir Nyderlandų "Uniper", OMV, "Shell" ir "Wintershall".

Anksčiau šiais metais Lenkijos reguliavimo institucija pranešė, kad kreipėsi į "Gazprom" su prašymu pateikti sutartis, kurias "Gazprom" dukterinė įmonė sudarė su likusiomis procedūrose dalyvaujančiomis įmonėmis, tačiau jų negavo.

Nords Stream-2" statybos

"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, nes siekia prastumti Europai savo suskystintas gamtines dujas. Be to priešinasi ir Ukraina, kuri bijo prarasti dujų tranzitą bei dar eilė kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva.

Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų kiekviena įmonė.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas "Nord Stream-2" ir pareikalavo, kad dujotiekio tiesimo įmonės nedelsdamos nutrauktų statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbo sustabdymą.

Kaip pažymėjo Vladimiras Putinas, Rusija gali įgyvendinti projektą nepritraukdama užsienio partnerių. Anot jo, "Nord Stream-2" pradės veikti iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmąjį ketvirtį. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris taip pat pareiškė, kad įmonė turi visas lėšas savarankiškai baigti statybas, tačiau tam prireiks daugiau laiko, nei tikėtasi.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"

 

Tegai:
Lenkija, Gazprom, Nord Stream-2
Dar šia tema
Vokietijos verslas planuoja atsaką į JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Pasikeitė laivo, galinčio užbaigti "Nord Stream-2" statybas, savininkas
Ekspertas: reikia kovoti už "Nord Stream-2"
Eurai

FNTT pareiškė įtarimus SAM viceministrei dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo

(atnaujinta 15:53 2020.08.03)
Pažymima, kad ji įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir įtariamo piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų koronavirusui nustatyti, pirkimo sutartį, įtarimai pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, praneša FNTT.

Pažymima, kad ji įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą.

Pabrėžiama, jog Jaruševičianei skirta kardomoji priemonė — rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.

"Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas. Lėšos, kuriomis įmonė bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija", — teigiama pranešime.

Pranešama, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Pranešime teigiama, kad neteisėtai įgytoms piniginėms lėšoms pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei, detalesnė informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą šiuo metu neteikiama.

Tegai:
kaltinimai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Skelbiama, kuriose savivaldybėse šią savaitę bus intensyviau vykdomi COVID-19 tyrimai
Vilniuje vėl apgadintas Gaono paminklas