Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva išplatino euroobligacijų rekordinę sumą

(atnaujinta 14:00 2020.04.29)
Vienos iš emisijų nominali vertė siekė 750 milijonų eurų, o kitos — daugiau nei milijardą eurų

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose išleido dvi naujas euroobligacijų emisijas, pasiskolinusi 2 mlrd. eurų, praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Parduotuvė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Euroobligacijų nominalioji vertė penkerių metų laikotarpiui sudarė 750 milijonų eurų, o dešimties metų nominali vertė — 1 mlrd. 250 mln. eurų. Ši rekordinė suma, gauta už euroobligacijas, bus skiriama valstybės iždo likvidumui užtikrinti.

Finansų ministras Vilius Šapoka pažymėjo, kad šių eurais išleistų obligacijų suma — rekordinė šalies istorijoje.

"Skolinimasis užsienio rinkose yra viena iš mūsų sėkmingai ir tikslingai vykdomos subalansuotos skolinimosi strategijos krypčių. Šiais metais mums pavyko su tarptautinėmis finansų organizacijomis sudaryti sutarčių už 1,5 mlrd. eurų, dar beveik 800 mln. eurų pasiskolinome vidaus rinkoje", — paaiškino ministras. 

Už 750 mln. eurų nominalios vertės 5 metų euroobligacijų emisiją bus mokama 0,250 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 0,345 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 99,530 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos bus apmokamos 2020 metų gegužės 6 dieną ir išperkamos 2025 metų gegužės 6 dieną.

Už 10 metų emisiją (nominali vertė 1 mlrd. 250 mln. eurų) Lietuva mokės 0,750 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 0,829 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 99,245 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos bus apmokamos 2020 metų gegužės 6 dieną ir išperkamos 2030 metų gegužės 6 dieną.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Bankais-platintojais buvo pasirinkti "BNP Paribas", "Citi" ir "Erste Group" bankai.

Kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Vidaus rinkoje prognozuojama skolintis apie 1,8 mlrd. eurų išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu. Nuo metų pradžios aukcionuose jau yra pasiskolinta 794 mln. eurų, iš kurių 448 mln. eurų pasiskolinta nuo kovo 16 dienos.

Balandžio 6 dieną su Europos investicijų banku buvo pasirašyta 700 mln. eurų vertės sutartis. Šiaurės investicijų bankas taip pat suteikė Lietuvai 400 milijonų eurų paskolą.

Finansų ministerija kartu su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) turi dvi 2019 metų birželį (100 mln. eurų) ir 2020 metų kovą (200 mln. eurų) pasirašytas sutartis. Pagal esamas sutartis numatoma padidinti paskolos sumą iki 400 mln. eurų.

Naujausiais duomenimis, nuo koronaviruso mirė 45 žmonės. Iš viso Lietuvoje susirgo 1375 žmonės, 563 pasveiko. Lietuvoje karantinas galioja iki gegužės 11 dienos.

Tegai:
Vilius Šapoka, Finansų ministerija, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Finansų ministras išpranašavo, kad šalies BVP gali smukti daugiau nei 7 %
Dėl COVID-19 valstybės biudžetas prarado apie 95 mln eurų pajamų
Saulės elektrinės gyventojams — išsimokėtinai
LTG Cargo traukiniu iš Klaipėdos į Vilnių nugabeno pirmąją puspriekabę
 

Susisiekimo ministerija: pagrindinėje šalies automagistralėje mažės vilkikų

(atnaujinta 12:21 2020.09.29)
Teigiama, kad šiuo metu automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda per parą pervažiuoja apie 3 tūkst. vilkikų su puspriekabėmis. Tuo tarpu "LTG Cargo" vienas traukinio sąstatas gali pervežti apie 40 puspriekabių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Praėjusią savaitę Vilniaus intermodalinį terminalą (VIT) pasiekė pirmoji traukiniu atvežta vilkiko puspriekabė iš Klaipėdos jūrų uosto, praneša Susisiekimo ministerija.

Pažymima, kad bandomojo vežimo metu iš Danijos keltu atgabenta puspriekabė Centriniame krovos terminale (CKT) buvo pakrauta ant specialios "LTG Cargo" traukinio platformos ir išgabenta į VIT. Vilniuje į puspriekabę buvo pakrautas krovinys ir ji išgabenta atgal į Klaipėdos jūrų uostą.

"Atlikdami technologinius bandymus siekiame kuo geriau pasiruošti reguliariems puspriekabių pervežimams. Šiemet jau sėkmingai pervežėme puspriekabes iš Vokietijos į Lietuvą, dabar atliekame bandymus ir Lietuvoje, o visoje krovinio logistikos grandinėje apjungiame geležinkelio ir jūros transportą", — teigia "LTG Cargo" generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Pabrėžiama, kad reguliarius puspriekabių vežimus "LTG Cargo" planuoja pradėti dar šiemet, o klientams bus siūlomas susisiekimas ir su Skandinavijos šalių uostais — Kyliu, Karlshamu, Treleborgu.

"Centrinis Klaipėdos terminalas suinteresuotas nuolat plėsti ir tobulinti savo teikiamas paslaugas. Siekiame neatsilikti nuo kitų Europos ro-ro terminalų, tad moderniais sprendimais ir inovacijomis privalome išlikti patrauklūs savo klientams. Šiandien žengtas pirmas žingsnis leidžia praverti "žaliojo uosto" koncepcijos duris, tęsiant sunkiasvorio transporto srautus Klaipėdoje mažinančius uosto projektus", — sakė CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Teigiama, kad šiuo metu automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda per parą pervažiuoja apie 3 tūkst. vilkikų su puspriekabėmis. Tuo tarpu "LTG Cargo" vienas traukinio sąstatas gali pervežti apie 40 puspriekabių.

Tegai:
krovinių vežimas, Susisiekimo ministerija, LG CARGO
Dar šia tema
Ekonomistas papasakojo, kuo įdomi yra 2020-ųjų metų krizė
Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu
Nord Stream-2

Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu

(atnaujinta 10:44 2020.09.29)
Pasak Bundestago ekonomikos tarnybos, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, yra politinių sprendimų pasekmė

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė rimtai abejoja, ar JAV sankcijos dujotiekio "Nord Stream-2" projektui atitinka tarptautinę teisę, sakė Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert).

Jis pakomentavo Bundestago ekonomikos tarnybos pranešimą, kuriame pažymima, jog, nepaisant aiškios Vokietijos ir Briuselio pozicijos, kad ekstrateritorinės sankcijos pažeidžia tarptautinę teisę, "negalima visiškai ignoruoti JAV argumentų".

Anot RIA Novosti, pasak pranešimo autorių, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, gali "atrodyti išgalvotas", tačiau šio principo taikymas yra politinių sprendimų, kuriems nėra taikomi tokie teisiniai apribojimai, pasekmė, o tarptautinėje teisėje nėra objektyvių kriterijų, kurie reglamentuotų šio principo taikymą.

"Vyriausybė turi rimtų abejonių dėl to, ar tokios ekstrateritorinės sankcijos atitinka tarptautinę teisę. Mes išsamiai išnagrinėsime ir įvertinsime šią ataskaitą", — sakė jis pirmadienį vykusioje trumpojoje konferencijoje, atsakydamas į klausimą, ar Vokietijos vyriausybė mano, kad JAV sankcijos prieš "Nord Stream-2" pažeidžia tarptautinę teisę.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Kodėl "įpėdinis Frydrichas" meluoja vokiečiams apie Putiną
Michailas Gorbačiovas, archyvunė nuotrauka

Gorbačiovas pakomentavo situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 09:07 2020.09.30)
Buvęs sovietų lyderis pabrėžė, kad "kai kalbame apie dabartinę Baltarusijos perėjimo prie demokratijos situaciją iš sistemos, kurioje jie gyveno, tai turėtų būti nepriklausomas šios tautos reikalas"

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Esant dabartinei situacijai, Baltarusijai reikia visų užjaučiančių ir suprantančių problemą palaikymo, kad šis reikalas nepereitų į karo veiksmus, tačiau nereikėtų kištis į šalies reikalus, taip pat ir atliekant galimą konstitucinę reformą, įsitikinęs buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. 

Šią nuomonę jis išsakė interviu britų leidiniui "The Times". Buvęs sovietų lyderis pabrėžė, kad "kai kalbame apie dabartinę Baltarusijos perėjimo prie demokratijos situaciją iš sistemos, kurioje jie gyveno, tai turėtų būti nepriklausomas šios tautos reikalas". Jo nuomone, visos šalys turėtų elgtis labai atsargiai, nereikėtų kištis.

"Ir dabar, kai susiklostė tokia situacija, visi, užjaučiantys ir suprantantys problemą, turi palaikyti šią šalį, (padėti) rasti teisingą atsakymą šioje situacijoje, kad reikalas nebūtų nukreiptas į karinius veiksmus. Manau, kad baltarusiai turi šias galimybes, jie tai jau įrodė", — sako Gorbačiovas.

"Žinoma, galbūt jiems reikės kokių nors konstitucinių pakeitimų, na, juo labiau, nereikia kitoms tautoms kištis. Tegul patys baltarusiai sprendžia šį klausimą. Iš savo perėjimų mes žinome, kaip tai sunku", — pridūrė politikas.

Gorbačiovas mano, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šioje situacijoje "turėtų būti dėkingas baltarusiams, kad jie jį palaikė daugelį metų".

"Paskutinis jo susitikimas su mūsų prezidentu parodė, kad Rusijos vadovybė yra pasiryžusi rasti draugišką, brolišką išeitį iš šios situacijos, kuri tapo tokia opi, kad neperaugtų į šaudymus" — pridūrė jis, nurodydamas, kad tam reikia atsakingo abiejų šalių požiūrio.

Valdžia turi klausytis visuomenės ir taikiai vesti diskusijas, rasti problemų sprendimus, įsitikinęs buvęs TSRS prezidentas.

"Manau, kad jie turi visas priežasčių pasitraukti iš šios situacijos ir toliau žengti tuo keliu, kurį nuėjo ir padarė daug, ir eiti toliau. O visos išorės jėgos turėtų būti dėmesingos ir atsakingos už padėtį, kurioje atsidūrė Baltarusija", — pridūrė jis. 

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka, visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai — CRK duomenimis, jis surinko 80,1% balsų. Pirmosiomis dienomis veiksmus malšino saugumo pajėgos: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, kad išsklaidytų mitingus. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių.

Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Tuo tarpu rugsėjo 23 dieną Buvo inauguruotas Lukašenka, kas sukėlė protesto akciją, kurią teisėsaugos pareigūnai vėl išsklaidė panaudodami jėgą ir vandens patrankas.

Tegai:
Baltarusija, Michailas Gorbačiovas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų