Vilnius, archyvinė nuotrauka

Statistikos departamentas: Lietuvos BVP sumažėjo 0,2 proc.

(atnaujinta 11:11 2020.04.30)
Pirmąjį metų ketvirtį neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo pramonės, nekilnojamo turto ir prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo bei maitinimo įmonių veiklos rezultatai

VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,3 mlrd. eurų, praneša Statistikos departamentas. 

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Palyginti su 2019 metų ketvirtuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,2 proc.

Vertinant gamybą, 2020 m. pirmąjį ketvirtį neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo pramonės (-0,21 proc.), nekilnojamo turto (-0,13 proc.) ir didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo, maitinimo (-0,12 proc.) įmonių veiklos rezultatai.

Nustatant ketvirčio BVP pirmąjį įvertį, vertinimai buvo atlikti remiantis turima pradine informacija ir atsižvelgiant į karantino įvedimą bei tam tikrų verslų veiklos sustabdymą. Tikėtina, kad dėl COVID-19 įtakos valstybė prarado apie 1,5 proc. BVP to meto kainomis.

Anksčiau finansų ministras Vilius Šapoka pareiškė, kad šiais metais ekonomikos nuosmukis dėl krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, gali siekti 7,3 proc., o jei pandemija ir ribojamosios priemonės tęsis iki antrojo metų pusmečio, nuostoliai gali būti dar didesni.

Kaip pažymėjo Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas, pirmasis ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo palankus, tačiau visą pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija antrąjį ketvirtį stipriai suvaržys ir Lietuvos ekonomiką. 

Pasak ekonomisto, remiantis pirmaisiais karantino laikotarpį apimančiais duomenimis, ekonominio aktyvumo sumažėjimas gali prilygti buvusiam per pasaulinę finansų krizę.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
BVP
Dar šia tema
Finansų ministerija papasakojo, kaip dėl karantino kiekvieną savaitę mažėja BVP
"Sėdi ant minimumo": ekonomistas papasakojo apie išmokas darbuotojams
Devynios šalys pasiūlė ES parengti turizmo atkūrimo planą
Nafta

Naftos kainų kritimas paspartėjo nerimo dėl Kinijos ir JAV santykių

(atnaujinta 18:03 2020.05.27)
Prieš kelias dienas, po gegužės 5–6 dienomis kalnų ežero Pangong Co rajone įvykusių susidūrimų, Indija ir Kinija perdislokavo į Ladakhą prie faktinės kontrolės linijos, kuri šiuo metu atstoja abiejų šalių sieną, keletą padalinių

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Pasaulio naftos kainų nuosmukis paspartėjo trečiadienio popietę, parodant padidėjusią įtampą tarp JAV ir Kinijos, kurios pasižymi didžiausia pasaulio ekonomika, praneša RIA Novosti.

Liepos 13 dieną ateities sandorių kaina už Šiaurės jūros "Brent" žalią naftą sumažėjo 1,66% — iki 35,58 dolerių už barelį, WTI žalios naftos ateities sandorių kaina — 1,28%, iki 33,91 dolerių už barelį. Trečiadienio rytą naftos kainų kritimas neviršijo 0,3 proc.

Pasiūlymų teikėjai pesimistiškai vertina padidėjusią įtampą tarp JAV ir Kinijos. JAV prezidentas Donaldas Trampas trečiadienio vakarą pažadėjo po poros dienų paskelbti priemones, kurių JAV ketina imtis prieš Kiniją reaguodama į Kinijos valdžios veiksmus Honkongo atžvilgiu.

Prekybininkai baiminasi, kad pablogėjus santykiams tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, gali padidėti naftos paklausos spaudimas, kuris jau susilpnėjo dėl koronaviruso pandemijos.

"Nepaisant pagerėjusių pagrindinių naftos rinkos rodiklių, "buliams" vis tiek yra keli šaukštai deguto statinėje medaus. Tai apima naujausią įtampos tarp JAV ir Kinijos bangą. Nauja JAV ir Kinijos prekybos karo grėsmė jau nėra tikėtina ir gali reikšti rizikingo turto katastrofą", — sakė PVM naftos brokeris Stephenas Brennockas, kurio nuomonę cituoja "Reuters".

Tuo pačiu metu konkurso dalyviai atkreipė dėmesį į Kinijos, kuri yra viena didžiausių naftos vartotojų pasaulyje, statistiką. Remiantis oficialiais duomenimis, pramonės įmonių pelnas balandžio mėnesį sumažėjo tik 4,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų kovo mėnesiu" — 34,9 proc.

Tegai:
ekonomika, JAV, Kinija, nafta
Dar šia tema
Lietuva gavo penktąjį per visą Klaipėdos terminalo istoriją SGD krovinį iš JAV
Naftos rinka tango ritmu: Saudo Arabijos klaidos brangiai atsiėjo
ES vėliava, archyvinė nuotrauka

EK nori suteikti ES šalims dotacijas naujojo atkūrimo fondo

(atnaujinta 21:17 2020.05.27)
Dabar Europos Komisijos pasiūlymai dėl finansinio plano ir fondo turėtų būti svarstomi ES Taryboje ir Europos Parlamente

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Europos Komisija siūlo ES šalims skirti 500 milijardų eurų iš naujojo ES atkūrimo fondo nuo dabartinės krizės dotacijų forma ir 250 milijardų eurų paskolų, sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama neeilinėje Europos Parlamento sesijoje, praneša RIA Novosti.

"Europos Komisija surinks [finansų rinkose — Sputnik] 750 milijardų eurų [užpildyti naują susigrąžinimo fondą — Sputnik] iš šios sumos 500 milijardų eurų bus suteikta ES šalims dotacijų forma, o 250 milijardų eurų paskolų forma", — sakė ji.

Anksčiau EK pateikė savo pasiūlymus sukurti 750 milijardų eurų krizės atkūrimo fondą. Remdamasi EK pranešimais, ji nori, kad šios lėšos papildytų bendrą ES šalių biudžetą, o ne būtų jų dalis.

Europos Komisija siūlo sudaryti Europos Sąjungos daugiametį finansinį planą 2021–2027 metams, kurio suma būtų 1,1 trilijono eurų, ir kuris yra didesnis nei dabartinis ES septynerių metų biudžetas, siekiantis 910–960 milijardų eurų, atsižvelgiant į tai, į kurį rodiklį reikia atsižvelgti — mokėjimus ar įsipareigojimus. Remiantis daugiamečiu finansiniu planu, sudaromi metiniai bendrieji ES šalių biudžetai.

Dabar Europos Komisijos pasiūlymai dėl finansinio plano ir fondo turėtų būti svarstomi ES Taryboje ir Europos Parlamente. EK projektų aptarimo proceso metu išlieka galimybė juos pakeisti.

Tegai:
pinigai, krizė, Europos Komisija (EK), ES
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Lenkija paprašė ES pinigų antrajam pasitraukimo iš BRELL etapui
ES vyriausiasis diplomatas paskelbė Amerikos epochos pabaigą
Keitė Midlton

"Metė vaikus po ratais": kodėl Keitė Midlton vėl visais nepatenkinta?

(atnaujinta 14:10 2020.05.27)
Anot insaiderių iš rūmų, Kembridžo hercogienė pavargo šypsotis ir elgtis kaip karalystės generalinis direktorius

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Princo Viljamo žmona Keitė Midlton nesugebėjo susilaikyti ir nepareikšti savo nepasitenkinimo: hercogienė  pasiskundė tuo, kad dėl Megan Markl ir princo Hario jo vaikai negavo jos dėmesio ir atsidūrė "po ratais".

Kilus koronaviruso pandemijai Kembridžo hercogai prisiėmė beveik visas karališkosios šeimos pareigas. Viskas dėl to, kad pagyvenusi karalienė ir jos vyras, kurie yra rizikos grupėje, saviizoliavosi Vindzore, o princas Čarlzas netgi spėjo užsikratyti infekcija. Taip pat padėti porai jau  nebegali Sasekso hercogai, juk jie atsisakė karališkųjų titulų ir apvylė savo giminaičius.

Kaip pranešė leidinys "Hello", Midlton pasijuto išsekusia ir įstrigusia spastuose  dėl didžiulio darbo krūvio ir vėl pasisakė Megan Markl ir princo Hario atžvilgiu.

"Viljamas ir Keitė stengiasi būti garbingais tėvais, tačiau nesąžiningi Saseksai metė jų vaikus po ratais. Keitė iš proto kraustosi dėl padidėjusio darbo. Taip, ji ir toliau šypsosi, gražiai rengiasi, tačiau viską daro be noro. Ji nualinamai dirba, ne mažiau kaip korporacijos generalinis direktorius, tik be jokių premijų ir poilsio dienų", — pasakojo hercogienės artimas draugas.

Taip pat insaideris pažymėjo, kad Midlton pasižymi reta karalių kokybe — geležine ištverme, kuri padeda jai neužkabinėti nosies ir atsiminti, kad ateityje laukia saldus apdovanojimas — karalienės konsorto statusas.

Priminsime, kad neseniai tapo žinoma apie tai, jog iš rūmų Sasekso hercogus išvarė karališkasis sąmokslas prieš Megan Markl.

Tegai:
Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Keitė Midlton
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Keitė Midlton paskelbė fotosesiją savo sūnaus Luiso gimtadienio proga
Internete paskelbtas serialo "Princas" apie Britanijos karališkąją šeimą "tyzeris"
Tylos įžadai: princai Haris ir Viljamas nebebendrauja vienas su kitu