Lietuvos bankas, archyvinė nuotrauka

LB ekonomistas papasakojo, kaip koronaviruso pandemijos krizė paveiks Lietuvą

(atnaujinta 12:39 2020.04.30)
Pagal Tarptautinio valiutos fondo pasaulio ekonomikos augimo prognozę, šiais metais ekonomikos nuosmukis bus netgi didesnis, nei buvo per 2008–2009 metų pasaulinę finansų krizę

VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. Pirmasis ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo palankus, tačiau visą pasaulį apėmusi pandemija antrąjį ketvirtį stipriai suvaržys ir Lietuvos ekonomiką, teigia Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas. 

Pasak jo, remiantis pirmaisiais karantino laikotarpį apimančiais duomenimis, ekonominio aktyvumo sumažėjimas gali prilygti buvusiam per pasaulinę finansų krizę. 

"Nors šiuo metu karantinas Lietuvoje yra švelnesnis nei prieš mėnesį sudarytose ekonomikos raidos prognozėse numatė Lietuvos bankas, vis dėlto teigiamą to įtaką šalies ūkio raidai nusveria blogesnė, nei buvo numatyta, pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų raida", — teigiama Lietuvos banko ekonomisto pranešime.

Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2020 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, bendrasis vidaus produktas padidėjo 2,5 proc. Tačiau jau nuo kovo vidurio kardinaliai pasikeitusi ekonominė aplinka verčia koncentruotis ne į pirmojo ketvirčio rezultatus, o į pokyčius, kurių reikėtų laukti antrąjį ketvirtį.

"Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos laukia ekonominio aktyvumo nuosmukis, savo mastu galintis prilygti per pasaulinę finansų krizę buvusiam kryčiui. Pradedami skelbti kovo mėn. duomenys ir kiti didesnio dažnumo rodikliai pradeda atskleisti kainą, kurią teks sumokėti ekonomikai dėl įvestų Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse karantino priemonių", — teigia Imbrasas.

Pasak ekonomisto, ši kaina bus itin didelė labiausiai suvaržytiems sektoriams, pavyzdžiui, kovo mėn. oro transporto keleivių skaičius buvo beveik 60 proc., maitinimo paslaugas teikiančių įmonių apyvarta — beveik 40 proc., mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis — beveik 15 proc. mažesnė nei prieš metus. 

Be to, remiantis Sodros balandžio paskutinių dienų duomenimis, šiuo metu darbuotojų skaičius yra 25 tūkst. (apie 2 % visų darbuotojų) mažesnis, nei galėjo būti esant įprastai ekonomikos raidai, panašiu mastu — iki 11,3 proc. — padidėjo ir Užimtumo tarnybos skaičiuojamas nedarbo lygis, kuris priartėjo prie 2013 metų rodiklio. 

Imbrasas pažymi, kad sudėtingą verslo padėtį patvirtina ir tai, kad šiuo metu prastovas yra paskelbusios apie penktadalis Lietuvos įmonių, tarp kurių yra ir nemenkas apdirbamosios gamybos įmonių skaičius. 

"Nors kovo mėn. šios veiklos rezultatai to dar nerodo, tačiau prastovas paskelbusių įmonių dalis sudaro įspūdį, kad ir apdirbamosios gamybos įmonės, gaminančios prekes ir užsienio rinkoms, taip pat susiduria su sunkumais. Šiose rinkose, kaip ir Lietuvoje, dėl pandemijos ir kovos su ja padarinių reikšmingai krito prekių ir paslaugų paklausa", — skelbia Lietuvos banko ekonomistas.

Miglota ateitis

Kalbėdamas apie ekonomines perspektyvas, ekonomistas pažymėjo, kad pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir viso pasaulio ekonomikų padėtis kol kas nerodo gerėjimo ženklų. 

Tarptautinio valiutos fondo balandžio viduryje atnaujintos pasaulio ekonomikos augimo prognozės buvo gerokai pablogintos. Tikimasi, kad šiais metais nuosmukis bus netgi didesnis, nei buvo per 2008–2009 m. pasaulinę finansų krizę. 

"Gana panašia apimtimi ekonomikos augimo prognozės buvo peržiūrėtos visoms pasaulio šalims — tai dar kartą parodo, kad pandemijos padariniai yra jaučiami visame pasaulyje", — teigia Imbrasas.

Pasak jo, tai patvirtina ir pradedami skelbti statistiniai duomenys. Pavyzdžiui, apskaičiuotas metams pirmojo ketvirčio JAV ekonomikos nuosmukis sudarė 4,8 proc. — tai didžiausias krytis nuo pasaulinės finansų krizės laikų. O padėtis darbo rinkoje dar blogesnė — nuo vasario mėn. iki balandžio 20 d. darbo neteko 14,4 proc. darbuotojų (palyginkime: finansų krizės laikotarpiu darbuotojų skaičius sumažėjo tik 6,3 %). 

Vis dėlto net ir tokioje aplinkoje TVF pabrėžia, kad ateitį gaubia itin didelis neapibrėžtumas, pavyzdžiui, šiuo metu sunku vertinti, kokia bus tolesnė pandemijos raida ir kaip ją paveiks valstybėse pradėtas vykdyti karantino švelninimas, kokia dalis uždarytų įmonių taip ir neatvers durų, kiek ir kaip pasikeis namų ūkių vartojimo tendencijos bei įmonių investiciniai sprendimai. Visos šios rizikos aktualios ir vertinant Lietuvos ekonomikos tolesnę raidą, pažymi ekonomistas.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,3 mlrd. eurų. Palyginti su 2019 metų ketvirtuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,2 proc.

Anksčiau finansų ministras Vilius Šapoka pareiškė, kad šiais metais ekonomikos nuosmukis dėl krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, gali siekti 7,3 proc., o jei pandemija ir ribojamosios priemonės tęsis iki antrojo metų pusmečio, nuostoliai gali būti dar didesni.

Tegai:
ekonomika, Lietuvos bankas, bankas
Dar šia tema
Lietuvos bankas dėl pandemijos prognozuoja 20% ekonomikos nuosmukį
Lietuvos bankas bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu suteiks pagalbą verslui
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų

(atnaujinta 17:59 2020.07.07)
Ministerijos duomenimis, už emisiją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 150 mln. eurų, rašo Finansų ministerija.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Už ją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną.

"Paklausa aukcione siekė 363,1 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,140 proc., didžiausias patvirtintas — -0,070 proc., vidutinis svertinis pelningumas — -0,090 proc." — rašoma pranešime.

Kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
ekonomika, paskola, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje
Vilnius

EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę

(atnaujinta 18:31 2020.07.07)
Europos Komisijos nuomone, kitais metais tikėtinas dalinis atsigavimas — šalies BVP augs 6,7 procento

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Europos Komisijos (EK) vasaros prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiais metais smuks mažiau, nei prognozuota pavasarį — 7,1 proc., rašoma Vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu gegužę Europos Komisija numatė 7,9 proc. smukimą.

EK nuomone, 2021 metais tikėtinas dalinis atsigavimas — BVP augs 6,7 proc. Kaip ir pavasarį, EK prognozuoja, kad reikšmingas energijos kainų smukimas lems, kad infliacija šiais metais sudarys 0,8 proc., o dėl numatomo naftos kainų padidėjimo ir visuminės paklausos atsigavimo kitais metais tikimasi, kad infliacija sieks 1,5 proc.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet šalies ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o BVP kitais metais augs 5,9 proc. (2019 metais jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto 2020–2023 metų ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti.

Tegai:
ekonomika, Lietuva, Europos Komisija
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų
Vilniaus oro uostas

Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams

(atnaujinta 23:23 2020.07.07)
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau šalyje galioja nepaprastoji padėtis

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgdama į nepalankią COVID-19 infekcijos plitimo situaciją kai kuriose Pasaulio šalyse, ragina keliautojus imtis reikiamų atsargumo priemonių ir paisyti specialistų rekomendacijų, pranešė SAM.

Koronaviruso infekcijai, kaip ir kitoms užkrečiamosioms ligoms, būdingas inkubacinis periodas, tai yra, kad net jei žmogus jaučiasi gerai, nereiškia, kad tuo metu jis nėra užsikrėtęs infekcija.

Koronaviruso inkubacijos laikotarpis siekia apie 14 dienų, todėl grįžus (ar vykus tranzitu) iš valstybių, kuriose sergamumas viršija nustatytą 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklį, privaloma dvi savaites izoliuotis. Grįžus iš tų šalių, kuriose sergamumas mažesnis — 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, izoliuotis rekomenduojama.

Taip pat grįžtantys iš paveiktų šalių, kuriose sergamumas viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, per 24 valandas privalo užsiregistruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC), užpildant elektroninę anketą.

Be to, Lietuvos sienos kirtimo vietoje bus matuojama temperatūra. Nustačius koronaviruso infekcijos simptomus, tokie keliautojai bus atskirti nuo kitų žmonių, iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jie bus nugabenti į gydymo įstaigą.

Žmonėms, atvykusiems iš Bulgarijos, Čekijos, Džibučio, Egipto, Ganos, Indijos, Jungtinės Karalystės, Monako, Nepalo, Mergelių salų, Rumunijos, Svazilendo ir Turkijos, kur sergamumas yra kiek mažesnis, specialistai rekomenduoja izoliuotis, laikytis saugaus atstumo nuo kitų žmonių, pagal galimybes dėvėti asmens apsaugos priemones.

Jiems taip pat reikia stebėti savo sveikatą. Jei išsivystytų COVID-19 ligos simptomai, jie turėtų nedelsdami skambinti į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas.

Iš kitų, nelaikomų paveiktomis, šalių grįžus izoliuotis nereikia, tačiau rekomenduotina laikytis bendrų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, keliautojai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estija ketina sušvelninti apribojimus iš užsienio atvykstantiems darbuotojams
Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę
COVID-19 statistika Lietuvoje: per parą nė vieno pasveikusio žmogaus