Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

"Swedbank" ekonomistas prognozuoja Lietuvai trumpalaikį ekonomikos nuosmukį

(atnaujinta 14:30 2020.04.30)
Pasak banko vyriausiojo ekonomisto, nuo karantino pradžios Lietuvos ekonomika susitraukė dešimtadaliu, tačiau tikėtina, kad nuosmukis neperaugs į finansų krizę su didele bankrotų banga, valstybės nemokumu ar finansų sektoriaus problemomis

VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad įvertinus dabartinį elektros vartojimą, gyventojų atsiskaitymus mokėjimų kortelėmis, išduodamas paskolas bei registruojamus bedarbius, aišku, jog nuo karantino pradžios Lietuvos ekonomika susitraukė dešimtadaliu.

"Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonominiai rodikliai dar nebuvo gąsdinantys — BVP palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus išaugo 2,5 procento. Tačiau žvelgiant į ateitį, kyla klausimų, kokio gylio bus dėl Covid-19 atsiradusi duobė ir ar vis dar galima tikėtis greito ekonomikos atsigavimo", — pasidalino savo Facebook ekonomistas.

Jis pažymi, jog pamažu švelninant karantino sąlygas, atsidarant parduotuvėms ir maitinimo bei kitų paslaugų įstaigoms vidaus paklausa pradės atsigauti, tačiau tikėtina, kad iki prieš krizę buvusio lygio šiemet nesugrįš. Vidaus paklausą slopins ne tik išaugęs nedarbas ir atsargesni gyventojai, bet ir išsekęs bei iki metų galo vargu, ar atsigausiantis turistų srautas.

Anot Mačiulio, kol kas Lietuvos pramonės duomenys nebuvo itin neraminantys — apdirbamoji gamyba (išskyrus naftos perdirbimą) pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar augo 3,7 procento.

Tačiau, pasak jo, antrasis ketvirtis Lietuvos pramonės įmonėms bus daug prastesnis dėl smukusio vartojimo beveik visose eksporto rinkose. Tai rodo ir balandžio mėnesio pramonės pasitikėjimo rodiklis, nukritęs į žemiausią lygį nuo 2009-ųjų metų.

"Čia išryškėja šios krizės specifika — labai gilus karantino sukeltas, bet, vis dar tikėtina, trumpalaikis ekonomikos nuosmukis, kuris nepavirs į finansų krizę su didele bankrotų banga, valstybės nemokumu ar finansų sektoriaus problemomis. Todėl itin svarbu, kad šią giliausią duobę išgyventų kuo daugiau įmonių ir kuo mažiau išaugtų bedarbių skaičius", — pabrėžia Mačiulis.

Ekonomistas išskiria teigiamus pokyčius. Pirmiausiai tai, kad viruso plitimas daugelyje pasaulio šalių slopsta ir nusineša vis mažiau gyvybių. Be to, labai greitai vystomi ir jau bandomi vaistai, efektyviai kovojantys su ligos padariniais, o pirmosios vakcinos tikimasi jau šį rudenį. Antra, valdžios parama krizės padariniams sušvelninti.

"Lietuvos suplanuotos (nors ir lėtokai gyvenimą pasiekiančios) įmonių likvidumo ir mokumo išsaugojimo priemonės bei tiesioginės išmokos, turėtų skatinti užimtumą, didinti gyventojų perkamąją galią ir slopinti jų nerimą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad didžiausios Lietuvos eksporto rinkos imasi dar didesnio ekonomikos skatinimo, kurių tiesioginę naudą galiausiai pajus ir mūsų eksportuotojai", — apibūdina Lietuvos situaciją ekonomistas.

Jis taip pat užsimena, jog Europos Komisija artimiausiu metu turėtų pristatyti paramos programą, kuri gali siekti ir trilijoną eurų — "iš jų keli šimtai milijonų teks ir Lietuvai".

"Lietuvos ekonomikos spaudimas šiuo metu itin žemas, tačiau ši hipotenzija laikina — mieguistumas, nuovargis ir silpnumas netrukus turėtų praeiti", — apibendrina ekonomistas.

Anksčiau Statistikos departamentas paskelbė duomenis apie šalies BVP. Naujausiais duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP siekė 11,3 mlrd. eurų. Palyginti su 2019 metų ketvirtuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,2 proc.

Savo ruožtu Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas, kalbėdamas apie ekonomines perspektyvas, pažymėjo, kad pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir viso pasaulio ekonomikų padėtis kol kas nerodo gerėjimo ženklų. Anot jo, šiuo metu sunku vertinti, kokia bus tolesnė pandemijos raida ir kaip ją paveiks valstybėse pradėtas vykdyti karantino švelninimas, kokia dalis uždarytų įmonių taip ir neatvers durų, kiek ir kaip pasikeis namų ūkių vartojimo tendencijos bei įmonių investiciniai sprendimai. Imbraso manymu, šios rizikos aktualios ir vertinant Lietuvos ekonomikos tolesnę raidą, pažymi ekonomistas.

Anksčiau finansų ministras Vilius Šapoka pareiškė, kad šiais metais ekonomikos nuosmukis dėl krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, gali siekti 7,3 proc., o jei pandemija ir ribojamosios priemonės tęsis iki antrojo metų pusmečio, nuostoliai gali būti dar didesni.

Tegai:
pandemija, karantinas, BVP, Lietuva, ekonomika
Dar šia tema
"Sėdi ant minimumo": ekonomistas papasakojo apie išmokas darbuotojams
Analitikas tiki, kad Lietuva turi visus šansus išvengti emigracijos šuolio
"Luminor" ekonomistas: karantino sąlygų švelninimas yra neišvengiamas
Lietuva išplatino euroobligacijų už rekordinę sumą
"Sodros" vadovė papasakojo, kiek kainuoja viena karantino diena Lietuvoje
Nafta

Naftos kainų kritimas paspartėjo nerimo dėl Kinijos ir JAV santykių

(atnaujinta 18:03 2020.05.27)
Prieš kelias dienas, po gegužės 5–6 dienomis kalnų ežero Pangong Co rajone įvykusių susidūrimų, Indija ir Kinija perdislokavo į Ladakhą prie faktinės kontrolės linijos, kuri šiuo metu atstoja abiejų šalių sieną, keletą padalinių

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Pasaulio naftos kainų nuosmukis paspartėjo trečiadienio popietę, parodant padidėjusią įtampą tarp JAV ir Kinijos, kurios pasižymi didžiausia pasaulio ekonomika, praneša RIA Novosti.

Liepos 13 dieną ateities sandorių kaina už Šiaurės jūros "Brent" žalią naftą sumažėjo 1,66% — iki 35,58 dolerių už barelį, WTI žalios naftos ateities sandorių kaina — 1,28%, iki 33,91 dolerių už barelį. Trečiadienio rytą naftos kainų kritimas neviršijo 0,3 proc.

Pasiūlymų teikėjai pesimistiškai vertina padidėjusią įtampą tarp JAV ir Kinijos. JAV prezidentas Donaldas Trampas trečiadienio vakarą pažadėjo po poros dienų paskelbti priemones, kurių JAV ketina imtis prieš Kiniją reaguodama į Kinijos valdžios veiksmus Honkongo atžvilgiu.

Prekybininkai baiminasi, kad pablogėjus santykiams tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, gali padidėti naftos paklausos spaudimas, kuris jau susilpnėjo dėl koronaviruso pandemijos.

"Nepaisant pagerėjusių pagrindinių naftos rinkos rodiklių, "buliams" vis tiek yra keli šaukštai deguto statinėje medaus. Tai apima naujausią įtampos tarp JAV ir Kinijos bangą. Nauja JAV ir Kinijos prekybos karo grėsmė jau nėra tikėtina ir gali reikšti rizikingo turto katastrofą", — sakė PVM naftos brokeris Stephenas Brennockas, kurio nuomonę cituoja "Reuters".

Tuo pačiu metu konkurso dalyviai atkreipė dėmesį į Kinijos, kuri yra viena didžiausių naftos vartotojų pasaulyje, statistiką. Remiantis oficialiais duomenimis, pramonės įmonių pelnas balandžio mėnesį sumažėjo tik 4,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų kovo mėnesiu" — 34,9 proc.

Tegai:
ekonomika, JAV, Kinija, nafta
Dar šia tema
Lietuva gavo penktąjį per visą Klaipėdos terminalo istoriją SGD krovinį iš JAV
Naftos rinka tango ritmu: Saudo Arabijos klaidos brangiai atsiėjo
ES vėliava, archyvinė nuotrauka

EK nori suteikti ES šalims dotacijas naujojo atkūrimo fondo

(atnaujinta 21:17 2020.05.27)
Dabar Europos Komisijos pasiūlymai dėl finansinio plano ir fondo turėtų būti svarstomi ES Taryboje ir Europos Parlamente

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Europos Komisija siūlo ES šalims skirti 500 milijardų eurų iš naujojo ES atkūrimo fondo nuo dabartinės krizės dotacijų forma ir 250 milijardų eurų paskolų, sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama neeilinėje Europos Parlamento sesijoje, praneša RIA Novosti.

"Europos Komisija surinks [finansų rinkose — Sputnik] 750 milijardų eurų [užpildyti naują susigrąžinimo fondą — Sputnik] iš šios sumos 500 milijardų eurų bus suteikta ES šalims dotacijų forma, o 250 milijardų eurų paskolų forma", — sakė ji.

Anksčiau EK pateikė savo pasiūlymus sukurti 750 milijardų eurų krizės atkūrimo fondą. Remdamasi EK pranešimais, ji nori, kad šios lėšos papildytų bendrą ES šalių biudžetą, o ne būtų jų dalis.

Europos Komisija siūlo sudaryti Europos Sąjungos daugiametį finansinį planą 2021–2027 metams, kurio suma būtų 1,1 trilijono eurų, ir kuris yra didesnis nei dabartinis ES septynerių metų biudžetas, siekiantis 910–960 milijardų eurų, atsižvelgiant į tai, į kurį rodiklį reikia atsižvelgti — mokėjimus ar įsipareigojimus. Remiantis daugiamečiu finansiniu planu, sudaromi metiniai bendrieji ES šalių biudžetai.

Dabar Europos Komisijos pasiūlymai dėl finansinio plano ir fondo turėtų būti svarstomi ES Taryboje ir Europos Parlamente. EK projektų aptarimo proceso metu išlieka galimybė juos pakeisti.

Tegai:
pinigai, krizė, Europos Komisija (EK), ES
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Lenkija paprašė ES pinigų antrajam pasitraukimo iš BRELL etapui
ES vyriausiasis diplomatas paskelbė Amerikos epochos pabaigą
Medicinos darbuotoja apsauginiame kostiume

Biologė rekomenduoja nesistengti greičiau persirgti COVID-19

(atnaujinta 18:41 2020.05.27)
Ji paaiškino, kad pasaulyje pradėjo vyrauti labiau "užkrečiama" viruso padermė ir išvengti COVID-19 galima, jei sumažėja rizika užsikrėsti virusu

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Neverta stengtis kuo greičiau persirgti koronavirusu, nes kuo vėliau žmogus perserga COVID-19, tuo didesnė tikimybė, kad jis veiksmingiau gydys ligą ir jos švelnesnę formą, sako biologijos mokslų profesorė JAV Anča Baranova.

"Kai ką nors pasigaunate epidemijos pradžioje, turite mažiau būdų, kaip su tuo susidoroti: turite mažiau žinių apie virusą. Pavyzdžiui, dabar žinoma, kad virusas pažeidžia kraujotakos sistemą ir dėl to susidaro kraujo krešuliai, todėl dabar pacientai gauna antitrombozę. Jei prieš mėnesį persirgote šiuo virusu, dar nebuvo tokio supratimo ir jūsų šansai tapti besimptomiais viruso nešiotojais padidėja", —  RIA Novosti pasakojo Baranova.

Ji paaiškino, kad pasaulyje pradėjo vyrauti labiau "užkrečiama" viruso padermė.

"Tai nereiškia, kad jis stipriau paveikia žmogų, aktyviau užkrečia kitus žmones. Sunkiai sergančių pacientų skaičius išlieka tas pats, tačiau mes turime daug besimptomių nešiotojų ir didėjantį susirgusiųjų procentą, o tai reiškia bandos imunitetas (tam reikia 70–80% sergančiųjų) formuojasi greičiau", —  sakė ji.

Baranovos teigimu, išvengti COVID-19 galima, jei sumažėja rizika užsikrėsti virusu.

"Geriau į parduotuves eiti kartą per savaitę ir nusipirkti prekių, pasivaikščioti parke ir neiti į koncertus. Vakcina vėl pasirodys artimiausiu metu, aš mieliau jos laukčiau", —  sakė Baranova.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 343 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Uhano mokslininkai ketina tęsti virusų tyrimus
Kasiulevičius papasakojo apie sėkmingus tyrimus dėl vaistų nuo COVID-19