Tuščia piniginė

Balandį Lietuvos biudžetas negavo beveik trečdalio mokesčių

(atnaujinta 10:14 2020.05.06)
Respublika ima paskolas, kad padengtų biudžeto trūkumus ir užtikrintų subsidijų verslui bei visuomenei išmokėjimą, pareiškė Šapoka

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Šių metų balandį Lietuvos valstybės biudžeto pajamos buvo beveik 31,1 procento mažesnės, nei planuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šis skaičius sumažėjo 28,5 procento, spaudos konferencijoje pareiškė finansų ministras Vilius Šapoka.

"Kovo mėnesio rezultatus daugiausia lėmė įmonių likvidumo problemos, dėl ko jos naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimą, reikšmingesniam pajamų susitraukimui balandžio mėnesį įtakos jau turėjo ir prastesnis kovo mėnesio įmonių vykdytos veiklos rezultatas", — sakė ministras.

Pirminiais duomenimis, per šių metų pirmuosius keturis mėnesius valstybės biudžetas gavo beveik 330 milijonų eurų pajamų mažiau nei planuota, tai yra 10,5 procento. Palyginti su praėjusių metų sausio–balandžio laikotarpiu sumažėjimas siekė 119 milijonų eurų (4,5 proc.).

"Kadangi yra didelis pajamų nesurinkimas, mes taip pat turime palaikyti ekonomiką ir ją skatinti, natūralu, kad valstybė šiuo metu skolinasi. <...> Vidaus rinkoje nuo metų pradžios pasiskolinta 834 milijonai eurų, su tarptautinėmis finansinėmis organizacijomis sudaryta sutarčių už 1,5 milijardo eurų, išleistos dvi euroobligacijų emisijos už du milijardus eurų", — pasakė Šapoka.

Pasak finansų ministro, iš viso Lietuva pasiskolino 4,3 milijardo eurų, kad padengtų nepakankamai surinktus mokesčius, išmokėtų subsidijas verslui ir piliečiams bei padengtų biudžeto lėšų trūkumą.

Bendrovėms, kurias dėl koronaviruso paveikė krizė, buvo suteikta galimybė nuo kovo 16 dienos iki ekstremalios situacijos pabaigos ir per du mėnesius po jos atidėti mokesčių mokėjimą (neįskaitant skolų palūkanų ir be išieškojimų).

Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 1 420 žmonių, 678 žmonės pasveiko, 46 pacientai mirė.

Karantino režimas buvo pratęstas iki gegužės 11 dienos, tačiau buvo padaryta nemažai nuolaidų, visų pirma verslui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 3,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau kaip 240 tūkst. žmonių.

Karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Karantinas Lietuvoje
Tegai:
mokesčiai, valstybės biudžetas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Lietuva yra tarp ES antilyderių pagal gyventojų nepriteklių
Dėl COVID-19 valstybės biudžetas prarado apie 95 mln eurų pajamų
Ekspertas papasakojo, kiek darbo vietų Lietuva praranda per dieną dėl karantino
Nord Stream-2 statyba

Vokietijos deputatas pranašauja tamsą šaliai, jei bus atsisakyta "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:13 2020.10.20)
Parlamentaro teigimu, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie dujų tiekimo iš JAV lems staigų energijos kainų padidėjimą, kas smogs paprastiems šalies gyventojams

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Berlyno parlamento deputatas iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Gunaras Lindemanas (Gunnar Lindemann) pareiškė, kad "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas yra reikalingas Vokietijai.

Jo nuomone, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie "mėlynojo kuro" tiekimo iš Jungtinių Valstijų lems staigų energijos kainų padidėjimą, o tai palies paprastus Vokietijos piliečius, kurių pajamos jau nukentėjo dėl apribojimų, susijusių su koronaviruso pandemija.

"Tik pigesni dujų tiekimai iš Rusijos gali užtikrinti energijos tiekimą ilgalaikėje perspektyvoje. Būtent to "Alternatyva Vokietijai" jau seniai reikalauja. Vokietijai reikalingas "Nord Stream-2". Nes be rusiškų dujų vokiečiai bus tamsoje", — interviu su "Večerniaja Maskva" pasakė Lindemanas.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad elektra ir kiti ištekliai Vokietijoje jau dabar yra dvigubai brangesni nei kitose ES šalyse.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio klojimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria kitą sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Dėl situacijos su Aleksejumi Navalnu, kuris, Bundestago manymu, buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga, nemažai Vokietijos politikų ragino apriboti dujotiekio statybos dalyvius.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu
Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" užbaigti galintis laivas priartėjo prie Kaliningrado
Novakas: "Nord Stream-2" neturi įtakos dujų tiekimui per Ukrainą
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatytas 2021 metų valstybės biudžeto projektas

(atnaujinta 12:45 2020.10.20)
Prognozuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų. Kitų metų šalies biudžeto projektą svarstys naujos sudėties Seimas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Antradienį finansų ministras Vilius Šapoka Seimui pristatė 2021 metų valstybės biudžeto projektą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Kitų metų biudžetas parengtas esant tikrai labai dideliam neapibrėžtumui dėl ateities tiek pandemijos, tiek dėl ekonomikos perspektyvų pasaulyje, tiek ES, tiek, žinoma, ir Lietuvoje, pristatydamas biudžeto projektą teigė Vilius Šapoka.

"Ateinančių metų biudžetas suformuotas remiantis labai aiškiais prioritetais. Pirma, kai yra didelis netikrumas dėl ateities, tikrai privalome vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skirdami pažeidžiamiausioms grupėms. <...> Antra, krizinė situacija pasaulyje atveria taip pat ir galimybes sparčiau transformuoti šalies ekonomiką, todėl būtina investuoti į ateitį, ateities ekonomikos DNR. Tai yra investuoti į žmogišką kapitalą, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizaciją, žaliąjį kursą, ateities ekonomikos infrastruktūrą", — pabrėžė Šapoka.

2021 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pajamos į biudžetą

Numatoma, kad iš keturių pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro 91,2 proc. valstybės biudžeto pajamų be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta beveik 8,320 mlrd. eurų arba 8,8 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2020 metais.

2021 metų biudžete prognozuojamos pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sudarys 4,138 mlrd. eurų, pajamos iš akcizų sudarys 1,573 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio numatoma gauti 762,8 mln. eurų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą prognozuojama gauti 3,477 mlrd. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

2021-aisiais valstybės biudžeto pajamas sieks daugiau kaip 9,121 mlrd. eurų, t. y. bus 7,4 proc. didesnės, nei numatoma gauti šiemet. Prognozuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų arba 8,7 proc. daugiau nei numatoma surinkti 2020 metais.

Išlaidos

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai (įskaitant ir "Sodros" biudžetą) — 7 335 mln. eurų. Palyginti su 2020 m., socialinei sričiai papildomai numatoma skirti 783 mln. eurų. Taip pat žymiai daugiau bus skiriama ekonomikai — iš viso 3,578 mlrd. eurų, ar 1,053 mlrd. eurų daugiau.

Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs — 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3 064 mln. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2,732 mlrd. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei 2020 metų patvirtintame plane.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų daugiau) bei kultūrai ir religijai — 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1,117 mlrd. eurų (16 mln. eurų daugiau), aplinkos apsaugai — 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau).

Planuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto asignavimai kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 15,490 mlrd. eurų arba beveik 2,712 mlrd. eurų daugiau negu 2020 metais. Valstybės biudžeto asignavimai neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, sudarys 11,643 mlrd. eurų.

Palyginti su 2020 m., kitąmet planuojama skirti 321 mln. eurų daugiau socialinėms išmokoms. Vaiko pinigai didės 10 eurų, t. y. nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams — nuo 100 iki 110 eurų. Anot finansų ministro V. Šapokos, tam ateinančių metų biudžete numatyta skirti 63 mln. eurų.

Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 27 eurais (nuo 377 iki 404 eurų), o turintiems būtinąjį stažą ji padidės 30 eurų (nuo 399 iki 429 eurų). Bendrai pensijų didinimui 2021 m. biudžete planuojama skirti 258 mln. eurų.

Dirbantiesiems taip pat numatyta, kad jų minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų). Kaip pažymėjo ministras, tai papildomai biudžetui kainuotų 13 mln. eurų.

Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti 2021 m. biudžeto projekte numatyta papildomai 27,5 mln.

Siekiant sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams 2021 metų valstybės biudžete numatomos didelės investicijos — planuojama skirti 2 mlrd. eurų.

Tam, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę, Ateities ekonomikos DNR plano naujoms investicijoms 2021 m. valstybės biudžete numatyta skirti apie 1,6 mlrd. eurų (1,3 mlrd. eurų sudarys ES lėšos, 29 mln. — eurų bendrojo finansavimo lėšos, dar 199 mln. eurų — valstybės biudžeto lėšos).

Kitų metų šalies biudžeto projektą, kuris antradienį pateiktas Seimui, toliau svarstys naujos sudėties parlamentas.

Pirmasis šio dokumento svarstymas Seime planuojamas lapkričio 24 dieną, antrasis svarstymas — gruodžio 17 dieną.

Tegai:
biudžetas, Seimas
Dar šia tema
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas
Lietuva per aštuonis šių metų mėnesius į biudžetus gavo mažiau pajamų nei planuota
VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui
Mačiulis apie koronakrizę: niekam nebeįdomūs biudžetų deficitai ir valstybių skolos
Таблетки иодида калия

Jodo tabletės prieš Astravo AE

(atnaujinta 18:10 2020.10.20)
Sostinės savivaldybė paskelbė nemokamą jodo tablečių platinimą visiems be išimties vilniečiams. Norint jų gauti pakanka vaistinėje pateikti asmens tapatybės kortelę, patvirtinančią gyvenamąją vietą sostinės apylinkėse

Jodo dalijimas vyks mėnesį — iki lapkričio 17 dienos. Gavę informacijos apie avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje, kurioje jau buvo pradėta branduolinė reakcija, reikia išgerti tabletes.

— Jonai, pasiimk asmens dokumentą ir bėk į vaistinę. Žiūrėk, sprogs Baltarusijos atominė elektrinė, o mes — be tablečių! Ar prisimeni, kaip 1986 metais sprogo Černobylio atominė elektrinė ir visi Baltarusijos bei Lietuvos gyventojai gavo savo radiacijos dozę?

— Tu taip užtikrintai šneki, kad atominė elektrinė Astrave tikrai sprogs. Iš kur ištraukei šią beprotišką informaciją?

— Jokia ji ne beprotiška! Ar nežiūri televizoriaus ir neskaitai laikraščių? Net pats profesorius Landsbergis nuolat kartoja, kad Baltarusijos atominė elektrinė buvo pastatyta su šiurkščiais techniniais pažeidimais, o jos reaktoriai yra Černobylio dvyniai. Net vyriausybė ir Seimas jau priėmė įstatymus, draudžiančius pirkti ir naudoti elektrą iš Astravo AE Lietuvoje. Ji tokia kenksminga, kad gali skleisti radiaciją net per elektros lizdus butuose.

Įsivaizduok, kad vaikštai po savo butą ir net nepastebi, kaip esi apšvitinamas! Vilniaus valdžia jau pasirūpino mūsų sveikata — jodo tabletes gausime nemokamai. Koks puikus mūsų meras Remigijus Šimašius!

— Artūrai, tu, matyt, visiškai nesupranti pagrindinių ne tik atominės elektrinės, bet ir elektros paskirstymo tinklais iki tavo bute esančio elektros lizdo veikimo principų. Pati branduolinio reaktoriaus sukurta elektra jokiu būdu negali būti radioaktyvi. Astravo atominę elektrinę visos priežiūros struktūros iki TATENA pripažino saugia.

— Bet ją pastatė "Rosatom", o mūsų politikai garsiai ir ne kartą yra pareiškę, kad rusai iš tikrųjų nieko negali pastatyti. Jau nekalbant apie atominę elektrinę. O Baltarusijos atominė elektrinė yra pati pavojingiausia, nes ją pastatė rusai!

— Noriu tau priminti avariją Fukušimos elektrinėje Japonijoje. Atrodo, kad tai technologiškai pažangiausia šalis pasaulyje. O mūsų politikai, kurie šiandien rėkia apie Rusijos atominės pramonės nepažangumą, patys ketino statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje pagal "Hitachi" bendrovės, kurios reaktorius sprogo Fukušimoje, projektą. Taigi, įjunk smegenis ir pagalvok, kam naudingas šis vajus aplink Baltarusijos atominę elektrinę. Mūsų politikai tiesiog kelia ažiotažą, saugodami Europos energetikos sektorių nuo pavojingo konkurento, kuris netrukus pradės tiekti rinkai pigią elektrą.

Įsivaizduok, kiek tu ir aš mokėtume už elektrą ir komunalines paslaugas, jei mūsų elektros tiekėjai pradėtų pirkti pigią Astravo elektrą. Dabar prisimink, kad pati Lietuva kadaise turėjo savo Ignalinos atominę elektrinę, kuri aprūpindavo visą šalį pigia elektra ir dar parduodavo kaimynams, o tai užpildė biudžetą. Na, neliūdėk... Eime į vaistinę ir gaukime nemokamų jodo tablečių. Gal kam nors parduosime už alaus skardinę.

Tegai:
Astravo AE