Astravo AE statybos, archyvinė nuotrauka

Į Astravo AE pristatytas branduolinis kuras

(atnaujinta 13:40 2020.05.06)
Kaip pranešama, AE specialistai kartu su generaliniu rangovu užtikrins kuro priėmimą ir įvedimo kontrolę

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Branduolinis kuras buvo pristatytas į Baltarusijos AE statybos aikštelę pirmajam reaktoriui. Apie tai pranešė Baltarusijos energetikos ministerija.

"Atominėje elektrinėje užtikrinta būtina patalpų, įrangos, sistemų ir elementų techninė parengtis, taip pat personalas parengtas saugiam šviežio branduolinio kuro tvarkymui. Prieš pristatant kurą, pagal norminius dokumentus pirmojo reaktoriaus objektai buvo perduoti standartiniu režimu prižiūrint vidaus kariams", — rašoma pranešime.

Astravo AE specialistai kartu su generaliniu rangovu užtikrins kuro priėmimo ir įvedimo kontrolę.

Anksčiau "Gosatomnadzor" pranešė, kad stotis išlaikė tikslinę patikrą. Komisija įsitikino, kad Astravo AE gali užtikrinti saugų branduolinio kuro dislokavimą aikštelėje.

Ginčas dėl Baltarusijos AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvos Respublikai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Lietuvos valdžia visose tarptautinėse platformose ragina atsisakyti Baltarusijos energijos.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad Lietuvos valdžios institucijos rodo užsispyrimą Baltarusijos AE klausimu net koronaviruso pandemijos metu. Be to, elektrinės patikimumą ir saugumą jau įrodė tarptautinės branduolinės saugos institucijos.

Tegai:
branduolinis kuras, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (350)
Klaipėdos terminalas, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys Norvegijos

(atnaujinta 14:07 2020.07.05)
Šios rūšies kuras iš Norvegijos gamyklos tiekiamas į Lietuvą gana dažnai. Taip pat SGD terminalas aktyviai priima krovinius iš Vysocko

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Į Lietuvą atvežtas naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Norvegijos.

Kaip praneša Marinetraffic.com laivų stebėjimo svetainė, šeštadienio duomenimis, dujovežis "Arctic Aurora" švartuojasi Klaipėdos uoste ir ruošiasi SGD iškrovimui "Independence" terminale.

Sprendžiant iš duomenų, SGD tanklaivis į Klaipėdą atvyko iš Norvegijos Melkojos uosto, kur yra "Equinor" suskystinto "mėlynojo kuro" gamykla.

Kaip matyti iš šių metų SGD terminalo Klaipėdoje grafiko, laivas atvyko su 138 tūkst. kubinių metrų suskystinto kuro kroviniu.

Atsižvelgiant į mažėjančias SGD kainas pasaulinėje rinkoje, Lietuva aktyviai perka šios rūšies kurą. Neseniai į Klaipėdos uostą atvyko dujovežiai su amerikietiškomis SGD, kurios seniai nebuvo pristatomos.

SGD tanklaiviai iš Norvegijos ir Vysocko, kur yra "Novatek" suskystintų gamtinių dujų gamykla, reguliariai atvyksta į Lietuvą.

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai atsieina: kasmet "Klaipėdos nafta" Norvegijai moka 60 milijonų eurų už nuomą. 2018 metų vasarą buvo nuspręsta išpirkti terminalą.

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai nenaudingi kuro tiekimai iš JAV. Be to, net pačioje Lietuvoje pripažįstama, kad Rusijos SGD padėjo respublikos energetikos rinkai. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, po "Novatek" dujų patekimo į rinką kainos krito.

Iki 2024 metų pabaigos "Klaipėdos nafta" turėtų išpirkti "Independence" saugyklą ir tapti jos savininke.

Tegai:
SGD terminalas, Klaipėdos uostas, Norvegija, SGD
Dar šia tema
Klaipėdos SGD terminale liepai užsakyti papildomi išdujinimo pajėgumai
Į Lietuvą atvyko šeštasis terminalo istorijoje SGD krovinys iš JAV
Rusija kuria savo naftos ir dujų chemijos ateitį
JAV paskelbė, kad Lenkija iki 2022 metų pasieks "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai

(atnaujinta 23:42 2020.07.03)
Konkursų metu "Litgrid" įsigis techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas. Tai reikalinga elektros tinklų sinchronizacijos projektui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" paskelbė elektros perdavimo linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstravimo konkursus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Kalbama apie konkursus 330 kilovatų galios elektros perdavimo linijų Klaipėda–Grobinė ir Jurbarkas–Bitėnai projektavimui ir statyboms. Tai būtina norint sinchronizuoti energetikos sistemą su žemyninės Europos tinklais.

Rekonstrukcija atliekama, kad suformuotų naujas dvigrandes 330kV elektros perdavimo linijas Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai. Šios linijos sustiprins perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimą jo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo Kaliningrado elektros perdavimo sistemos.

Konkursų metu "Litgrid" įsigis techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas.

Planuojama, kad tinklo stiprinimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu planuojama rekonstruoti 33 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–Grobinė dalį nuo būsimosios Darbėnų pastotės iki Klaipėdos. Taip pat bus rekonstruojama 44 km Bitėnai–Kruonio HAE linijos atkarpa nuo Bitėnų pastotės iki Jurbarko. Abiejų linijų rekonstrukcijos projektavimo darbus planuojama užbaigti 2022 metų pradžioje, o rangos darbus — atitinkamai įgyvendinti iki 2023 metų pavasario ir vasaros.

Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa išlaidos siekia iki 1,65 milijardo eurų. Projektas bus įgyvendintas 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad Baltijos šalys pradeda vis didesnio masto infrastruktūros projektus, kad gautų finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms.

Tegai:
Litgrid, Latvija, Kaliningradas, Lietuva, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios
Amerikiečių kompleksas Patriot, archyvinė nuotrauka

Nauja Amerikos oro gynybos sistemų "Patriot" nesėkmė

(atnaujinta 11:23 2020.07.05)
JAV pagamintos "Patriot" priešlėktuvinės raketų sistemos neapsaugojo Saudo Arabijos sostinės Rijado nuo Jemeno husitų oro smūgio ir dar kartą patvirtino savo kaip "vakar dienos ginklo" reputaciją

Jemeno"Ansar Alla" judėjimo kovotojai (husitai) birželio 23 dieną užpuolė objektus Saudo Arabijoje, atvirai tai pareiškė ir pademonstravo savo ginklų pranašumą prieš Amerikos oro gynybos sistemas "Patriot".

Iš husitų kontroliuojamos teritorijos buvo paleista keletas nepilotuojamų orlaivių  ir raketų, kurie įveikė daugiau nei 700 km, tris pozicines oro gynybos sistemos zonas ir smogė į taikinius Rijade. Anot "Reuters", "Houthis" raketos ir dronas buvo nukreipti į armijos štabą, gynybos ministeriją ir oro bazę.

Saudo Arabijos gynybos ministerija įsakė sunaikinanti oro taikinius, tačiau vis dėlto galima manyti, kad atskiri atakos dronai (arba raketos) savo užduotį atliko Rijade. Liudininkai pasakojo apie du aukšto lygio sprogimus ir storus dūmų dūmus Saudo Arabijos sostinėje (praėjusių metų husitų išpuolis Abkayko ir Khuro rafinavimo gamyklose buvo daug stipresnis ir turėjo rimtesnių padarinių).

Remiantis viena iš versijų, "Patriot" sistemos atpažino atakuojančius nepilotuojamus skraidymo aparatus kaip savo ir juos praleido. Galbūt "Patriot" priešlėktuvinės gynybos atpažinimo sistemą nulaužė ar užgniaužė elektroninis karas. Blogiausiu atveju technologiškai netobuli "patriotai" galėjo tiesiog nepastebėti žemo kontrasto oro taikinių. Kad ir kaip būtų, Saudo Arabijos ir Jemeno husitų konfliktas tampa vis stipresnis ir pavojingesnis visam regionui. Tuo tarpu kiekybinis amerikiečių ginklų (įskaitant papildomas "Patriot" oro gynybos baterijas ir naujas pozicijas) augimas nieko nedaro.

"Patriot" jau nebe tos

Husitai tvirtina, kad užpuolė Gynybos ministeriją ir Karaliaus Salmano oro pajėgų bazę Saudo Arabijoje. Anot koalicijos, Karalystės oro gynybos pajėgos perėmė keturias balistines raketas ir kelis dronus-kamikadzes, kuriuos Rijade bei Najrano ir Jizano miestuose paleido birželio 23 dienos rytą. Bendras  ginklų skaičius nežinomas, husitai paskelbė "didelio masto operaciją", kuri dar nėra baigta. Lieka neaiškumų.

Palyginimui, praėjusių metų rudenį kovotojai dislokavo 18 dronų ir septynias kruizines raketas. Husitų atstovas atkreipė dėmesį į naujųjų "Kasef" ir "Sammad-3" dronų galimybes įveikti 1700 km atstumą. Čia svarbu suprasti: esant tokiam skrydžio diapazonui, Jemeno dronas-kamikadzė gali atakuoti taikinį Saudo Arabijoje iš bet kurios krypties (pavyzdžiui, pasiekti Rijatą iš Kataro), o "Patriot" kompleksai bus nenaudingi, nes jie kontroliuoja erdvę ribotame 90 laipsnių sektoriuje, o ešelonų skaičius neturi įtakos oro gynybos kokybei. "Patriot" kompleksas skirtas sunaikinti orlaivius, balistinius taikinius ir vidutinio nuotolio raketas. Taikiniai yra santykinai maži dronai ir kruizinės raketos.

JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas anksčiau pažymėjo: "Net kai kurios geriausios sistemos pasaulyje ne visada pasiekia taikinius". Ir jei jie akivaizdžiai nėra patys geriausi, tada jemeniečių husitų smūgiai į objektus Saudo Arabijoje yra neišvengiami. Raketiniai ginklai ir smogiamieji BSK sparčiai vystosi visose pasaulio šalyse, o "Patriot" priešlėktuvinės gynybos sistemų modernizavimas primena trypčiojimą vietoje. Modifikacijose PAC-2 ir PAC-3 technologinis proveržis nepastebėtas. PAC-3 projektas gavo bent jau "pagreitintą" radarą ir naują raketą, o kiti atnaujinimai numatė tik atskirų komponentų ir mazgų pakeitimą. Pentagonas planuoja "Patriot" kompleksą eksploatuoti iki 2030-ųjų pradžios ir galbūt tai yra pernelyg optimistiška ateities vaizija.

Pagal taktines ir technines charakteristikas "Patriot" sugeba sunaikinti ore esančius objektus, skriejančius iki 2500 kilometrų per valandą greičiu, iki 100 kilometrų atstumu (balistiniai — iki 25 kilometrų) ir iki 25 kilometrų aukščio (balistiniai — iki 11 kilometrų). ZRK vienu metu gali iššauti į aštuonis taikinius. Komplekso reakcijos laikas yra 15 sekundžių (labai lėtai — per tą laiką taikinys gali skristi 10 km), įskaitant raketos paleidimą, kai taikinys artėja prie numatytos sienos. "Patriot" oro gynybos radaro matymo kampas yra 90 laipsnių, jis yra sumontuotas oro tikimybių tikimybės kryptimi (nėra viso vaizdo).

Kuklias savybes papildo ne pati sėkmingiausia kovinio naudojimo patirtis. Taigi iš 91 raketų "Skad R-17", kurias Irakas išleido 1991 metų Pradžioje, amerikiečiams pavyko numušti tik 45, kainuojančias 158 priešlėktuvines raketas. Reikšmingas amerikiečių komplekso trūkumas buvo trumpas atstumas ir tikslo perėmimo aukštis — mažiau nei 20 ir 7 kilometrai nuo dengiamo objekto. Bet koks palyginimas su tokiais moderniais Rusijos partneriais kaip "Vityaz S-350" yra neteisingas, o technologijų srityje — atotrūkis yra fantastiškas (pagal radaro apžvalgą, reagavimo greitį, taikinių skaičių, aukščio diapazoną ir sunaikinimo diapazoną).

Tuo tarpu viena "Patriot" oro gynybos sistema tarptautinėje rinkoje kainuoja apie 1 milijardą dolerių. Vien tik 2017 metais JAV pardavė 110 milijardų JAV dolerių vertės Saudo Arabijos ginklų, tai yra didžiausias ginklų sandoris žmonijos istorijoje. Greičiausiai didžioji dalis šių lėšų buvo iššvaistyta — Amerikos gynybos pramonės "reklama" oro gynybos sistemoje liko be tęsinio. Neatsitiktinai Japonija atsisakė įsigyti ir dislokuoti savo teritorijoje amerikiečių priešraketinės gynybos sistemą "Aegis Ashore".

Vietinė gamyba?

Dar kartą pabrėžti Jemeno kovotojų judėjimo proiraniškumą ar tiekti jiems Irano ginklus reiškia supaprastinti tikrovę. Technologiškai husitai yra gana nepriklausomi, užtikrintai vykdo karo veiksmus jūroje ir anksčiau pristatė visą naujų savo gaminamų dronų ir raketų parodą, skirtą karui su Saudo Arabija ir arabų koalicija.

Kovinis geležinkelio raketų kompleksas
© Фото : предоставлено пресс-службой РВСН

Atminkite, kad šie oro atakos įrankiai gali nuskristi šimtus kilometrų ir tiksliai pataikyti į taikinį (atskiras pastatas, gamykla).
Ginkluotasis konfliktas Jemene yra kilęs iš tikėjimo, politinių ir regioninių prieštaravimų šalies šiaurėje ir pietuose ir neturi karinio sprendimo. Susirėmimai tarp sunitų (salafistų) ir šiitų (husitų) kilę iš tolimos praeities. Karinio karo mechanika yra paprasta: iš vienos pusės šiitai-husitai, kuriuos palaiko Iranas, ir, kita vertus, sunitai, kuriuos palaiko Saudo Arabija. Jemeno šiaurėje yra naftos telkinių, o pietuose yra angliavandenilių tranzitui svarbus Adeno uostas, o Rijado noras kontroliuoti "srautus" atrodo logiškas.

Leiskite jums priminti, kad 2015 metų husitų kovotojai užgrobė valdžią ir Sanos sostinę po dabartinio prezidento skrydžio. Saudo Arabija, gavusi JAV pritarimą ir neturėdama JT leidimo, pradėjo karinę operaciją prieš Jemeno "chuntą", remdama JAE, Bahreino, Kuveito, Kataro, Jordanijos, Egipto, Pakistano, Maroko ir Sudano ginklus.

Koalicija yra pabėgusios vyriausybės pusėje. JT neatlieka konstruktyvaus vaidmens, tik kartais ragina šalis siekti taikos. Jungtinės Valstijos tvirtina regioninio dispečerio vaidmenį. Pilietinis karas Jemene trunka šešerius metus, o arabų koalicijos intervencija tik paskatino karo veiksmų eskalavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, Patriot
Dar šia tema
"Patriot" atvyksta į Lietuvą
Rusija vertins pastovų "Patriot" buvimą Lietuvoje kaip papildomą grėsmę
Ekspertas: Lietuva įsigijo NASAMS iš Norvegijos, nes JAV nepardavė jai "Patriot"