Elektros tinklai, archyvinė nuotrauka

Elektros kaina šalyje krito beveik 15 procentų

(atnaujinta 20:52 2020.05.09)
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 43 procentus reikalingos elektros energijos, praneša "Elektrum Lietuva"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra visose Baltijos šalyse nukrito 14 procentų — iki 24,24 euro už megavatvalandę. Apie tai praneša "Elektrum Lietuva"

Elektros kaina "NordPool" biržoje išaugo 37 procentais — iki 7,45 euro už megavatvalandę.

Ryšių su klientais skyriaus vadovas Karolis Bagdonas teigė, kad Skandinavijos šalių kainoms daugiausia įtakos turėjo vėsesni ir sausesni orai nei įprastai. Tai sumažino vandens lygį rezervuaruose.

"Tuo tarpu vėjo jėgainių gamyba sumažėjo 6 proc. ir buvo maždaug du kartus mažesnė nei pirmosiomis balandžio savaitėmis. Dėl labai žemų kainų kai kurios Švedijos atominės elektrinės sumažino našumą ir keičia techninės priežiūros planus", — sakė jis.

Nuo balandžio 27 dienos iki gegužės 3 dienos elektros energijos gamyba Baltijos šalyse padidėjo trimis procentais — iki 200 gigavatvalandžių. Lietuvoje gamyba sumažėjo dviem procentais — iki 67 gigavatvalandžių.

Estijoje ir Latvijoje tarifas padidėjo atitinkamai vienu ir septyniais procentais (iki 42 ir 91 gigavatvalandės).

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 43 procentus reikalingos elektros energijos.

Lietuvoje elektros energijos suvartojimas praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, sumažėjo dviem procentais, iki 199 gigavatvalandžių. Latvijoje šis rodiklis sumažėjo trim procentais (iki 123 gigavatvalandžių), Estijoje — vienu procentu (iki 143 gigavatvalandžių). Bendras energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo dviem procentais ir sudarė 465 gigavatvalandes.

Tegai:
elektra
Dar šia tema
Lietuva įvardyta tarp ES šalių su pačiu "pavojingiausiu" darbu
Skurdinimo kelias: Lietuvos valdžia atsižadėjo "sėkmės istorijos"
Pieno produkacija, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje populiarėja smulkiųjų maisto gamintojų veikla

(atnaujinta 10:00 2020.06.07)
Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba, žuvininkystės produktų, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų

VILNIUS, gegužės 2 - Sputnik. Lietuvoje mėsos, pieno, žuvies ar žvėrienos gaminius nedideliais kiekiais gamina ir tiesiogiai vartotojams parduoda daugiau kaip pusė tūkstančio smulkiųjų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių. 

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, trejus pastaruosius metus norinčiųjų užsiimti tokia veikla skaičius vidutiniškai padidėja 10 proc.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba – 316, žuvininkystės produktų – 69, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų – 66, paukščių, triušių auginimu mėsai – 31, kiaušinių tiekimu – 16, sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsa – 8, o žvejų, rinkai tiekiančių sugautas žuvis, priskaičiuojama 155.

"Smulkiųjų maisto gamintojų veikla yra labai svarbi valstybės ekonomikai ir padeda išlaikyti šalies unikalumą, išsaugoti maisto gamybos tradicijas ir tradicinius maisto produktus. Todėl jau ne pirmus metus nuolat ieškome būdų, kurie paskatintų imtis smulkiosios gamybos, kad tokie gamintojai galėtų kuo paprasčiau surasti savo nišą ir savo vartotoją bendroje maisto rinkoje", – pabrėžia VMVT direktorius Darius Remeika.

Mažais kiekiais tvarkančiais maistą laikomi tie subjektai, kurie per savaitę pagamina ne daugiau kaip 500 kg mėsos gaminių ar 200 kg mėsos pusgaminių, per vieną kalendorinę dieną išdarinėja, perdirba ne daugiau kaip 150 kg žuvininkystės produktų, ar gamina pieno gaminius savo ūkyje ne daugiau kaip iš 1 tonos žalio pieno per dieną.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Lietuva
Dar šia tema
Lietuviškų gyvūninės kilmės maisto produktų eksportas šiais metais išaugo 14 %
Lietuvoje pieno kainos krito beveik dešimčia procentų
Mokslininkai nustatė pieno produktų paros normą
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Dviejų greičių Europa: ekonomistas papasakojo, kaip COVID-19 paveikė prekybą

(atnaujinta 19:43 2020.06.06)
Pasak Luminor ekonomisto, mažiausią prekybos kritimą patyrė Skandinavijos šalys, tuo tarpu Lietuvoje jis siekė 17,9 proc, t.y. labai panašus į ES vidurkį

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kaip koronavirusas paveikė prekybos sektorių Europoje. 

"Dviejų "greičių" Europa: Šiaurės ir Rytų Europoje prekybos sektorius nukentėjo nepalyginamai mažiau nei Pietų ir Vakarų Europoje", - rašo ekonomistas savo paskyroje Facebook

Pasak jo, skirtumą lėmė ne tik karantino sąlygų griežtumas - pavizdžiui, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje karantino griežtumas buvo panašaus lygio, tačiau Suomijoje mažmeninės prekyba krito vos 0,5%, o JK - net 22,5%. Anot ekonomisto, skirtumus taip pat lėmė vartotojų lūkesčiai (JK jie siekė -23, o Suomijoje -13) bei visuomenės pasitikėjimas kovos su koronavirusu ir ekonomine krize strategija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Mažiausią kritimą patyrė Skandinavijos šalys (Norvegijoje net buvo fiksuotas augimas), Olandija, Vokietija, Latvija ir Lenkija (visos mažiau nei 10%). 

"Lietuvoje kritimas siekė 17,9% t.y. labai panašus į ES vidurkį (tačiau gegužės mėn. kritimas bus žymiai mažesnis - turėtų siekti vos 5-10%), tad mes ir toliau liksime žalioje žemėlapio zonoje", - rašo Mauricas.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Portugalija, archyvinė nuotrauka

SAM paskelbė naują šalių, kurių galima atvykti, sąrašą

(atnaujinta 11:28 2020.06.07)
Į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Paskelbtas birželio 8-14 dienomis galiosiantis sąrašas valstybių, iš kurių atvykti leidžiama, ir iš kurių  atvykusieji privalo izoliuotis, rašoma SAM pranešime.

Taip pat nustatyta, kad, atsižvelgiant į didelį sergamumą, į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija. Lietuvos piliečiai į šalį gali sugrįžti iš visų šalių, tačiau atvykusiems iš aukščiau paminėtų valstybių privaloma 14 dienų izoliacija.

Tuo tarpu Lietuvos piliečiams bus leidžiama atvykti iš bet kurios šalies, tačiau jiems, jei 14 dienų sergamumo koronavirusu rodiklis yra 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų reikės izoliuotis 14 dienų.

Ar žmogui būtina izoliuotis grįžus iš užsienio, priklauso nuo pirminio žmogaus kelionės taško. Tai reiškia, kad, jei žmogus turi įrodymą, jog keliauja iš šalies, iš kurios grįžus ar atvykus izoliavimas netaikomas, izoliuotis jam nereikia net tuo atveju, jei keliavo per kitas šalis. Tačiau tik tuo atveju, jei tose šalyse nebuvo apsistojęs verslo ar kitais tikslais. Jei keliaujantysis tokio įrodymo neturės, jam bus taikomos priemonės pagal paskutinę lankytą šalį, iš kurios jis tiesiogiai atvyks į Lietuvą.

Visa tai galioja visoms sąraše esančioms šalims, išskyrus Švediją. Svarbu žinoti, kad keltu iš Švedijos atvykstantieji turi būti budrūs, nes dėl padidėjusio sergamumo šioje šalyje, atvykus į Lietuvą jiems bus taikoma 14 dienų izoliacija net ir tuo atveju, jei asmuo į keltą Švedijoje keliavo tranzitu iš Norvegijos ar Danijos. 

SAM taip pat primena, kad šalių sąrašai kinta kas savaitę, tad keliaujantys turėtų nuolat sekti šią informaciją.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino

 

Tegai:
kelionės, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ministras pirmininkas papasakojo, koks režimas galėtų pakeisti karantiną
Švedija apgailestauja dėl sprendimo neskelbti karantino dėl koronaviruso
Tyrimas: kas trečias Lietuvos gyventojas per karantiną priaugo svorio
Atsikvėpti vasariškai: sezono pradžia Palangoje sušvelninus karantiną