Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuvos skundas netrukdys paleisti Baltarusijos AE

(atnaujinta 11:57 2020.05.13)
Tai, kad Baltarusija nepasirašė dvišalio susitarimo dėl išankstinio pranešimo apie branduolinę avariją, nėra rimta problema, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Lietuvos skundas Tarptautinei atominės energijos agentūrai dėl to, kad Minskas nepasirašė dvišalio susitarimo dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją, netrukdys paleisti Baltarusijos AE, interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kreipėsi į Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) dėl Baltarusijos atominės elektrinės (AE), į kurios statybvietę praėjusią savaitę buvo pristatytas branduolinis kuras. Jis pareiškė, kad Minskas nepasirašė dvišalio susitarimo dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją. Ministras tai laiko nepriimtinu dalyku.

Laiške TATENA generaliniam direktoriui Rafael'iui Grossi'ui Vaičiūnas pabrėžė, kad agentūros ekspertai Baltarusijai pateikė rekomendacijas dėl trūkumų pašalinimo užtikrinant Baltarusijos AE branduolinę saugą, o pačios ataskaitos apie šių rekomendacijų įgyvendinimą dar nebuvo viešai paskelbtos.

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pareiškė, kad sutarties nepasirašymo priežastys nežinomos, tačiau pati situacija yra dviprasmiška.

"Reiktų sulaukti Baltarusijos pusės komentarų. Tokio pobūdžio susitarimas nėra politinis. Atitinkamai tai yra toks privalomas sąveikos momentas statant branduolinius objektus pasienio zonose. Aišku, kad Baltarusijos AE yra netoli Lietuvos sienos ir tai gali kelti nerimą Lietuvai. Nematau čia jokios rimtos problemos", — paaiškino ekspertas.

Kondratjevas pažymėjo, kad net apie nedidelius radiacijos fono pokyčius branduoliniuose objektuose Rusijoje, Ukrainoje ir Rytų Europos šalyse tampa žinoma gana greitai, beveik neįmanoma nieko paslėpti.

"Iš tikrųjų šis stebėjimas užtrunka keletą minučių. Po kelių minučių tampa aišku, kad kažkas vyksta", — pridūrė jis.

Anot Kondratjevo, Lietuva eilinį kartą bando atkreipti dėmesį į situaciją su Baltarusijos AE ir kuo arčiau elektrinės paleidimas, tuo aktyviau elgiasi Vilnius.

Ginčas dėl Baltarusijos AE

Baltarusija stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į AE statybos aikštelę pirmajam reaktoriui buvo pristatytas branduolinis kuras.

Nuo pat Astravo AE projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. 

Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Kovo pradžioje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Michailas Čudakovas pareiškė, kad agentūra neturi jokių techninių pretenzijų Baltarusijos atominei elektrinei, kuri statoma Gardino srityje.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimu iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemų ar saugos pusės, o dėl "skriaudos" dėl Ignalinos AE praradimo.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (321)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva dėl Astravo AE Baltarusijai jaučia "absoliučią neapykantą"
Ukraina patikino Lietuvą, kad nepirks Astravo AE elektros
Lietuvos prezidentas paprašė Armėnijos padėti Astravo AE klausimu
EK pateikė Lietuvai artimiausių veiksmų planą dėl Astravo AE
Трансформаторная площадка первой в России электростанции с парогазовым бинарным циклом (ОАО Интер-РАО Электрогенерация)

Lietuvos vyriausybė patvirtino saugumo reikalavimus išeinant BRELL

(atnaujinta 10:25 2020.06.05)
Sinchronizacijos projektą vykdo elektros perdavimo sistemos "Litgrid" operatorius. Bendrovė įgyvendina 14 projektų elektros infrastruktūros srityje

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtoms Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisoms, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Įstatymo pakeitimų tikslas — sudaryti sąlygas efektyviai valdyti rizikas, susijusias su  specialiųjų saugumo reikalavimų užtikrinimu, ir sklandžiai įgyvendinti elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais infrastruktūros projektus. Tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis rodo, kad energetinio saugumo projektai yra vieni pagrindinių taikinių kenkėjiškai veiklai.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad Lietuvos pasitraukimas iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir sinchronizavimas su Europos energetikos tinklais yra Lietuvos vyriausybės prioritetas ir strateginis energetinio saugumo projektas.

"Skaidrus ir aiškus specialiųjų saugumo reikalavimų reglamentavimas sudarys sąlygas efektyviai ir maksimaliai valdyti rizikas ir  taip užtikrinti, kad projektas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku. Galėsime taikyti veiksmingesnį ir greitesnį procesą atlikdami konkursuose dalyvaujančių bendrovių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir sinchronizacijos projekto pirkimus", — sakė eVaičiūnas.

Įstatymo pakeitimo projekte numatyta pareiga perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti perdavimo sistemos stabilumo, saugumo, patikimumo, konfidencialios informacijos apsaugos, rangovų atitikties nacionalinio saugumo interesams, kibernetinės saugos ir įrenginių  saugumo reikalavimus.

Sinchronizacijos projektą įgyvendina elektros energijos perdavimo sistemos operatorius LITGRID AB. Perdavimo sistemos operatorius vykdo keturiolika Vyriausybės patvirtintų elektros energetikos infrastruktūros projektų, kurie leis įgyvendinti sinchronizaciją 2025 metais, pabrėžiama pranešime.

Svarbiausias ir didžiausias sinchronizacijos projektas — "Harmony Link" jūrinė jungtis. Šiuo metu intensyviai vyksta šio projekto parengiamieji darbai. 2020 metų gegužės 26 dieną, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo tinklo operatoriai "Litgrid" bei PSE S.A. pasirašė "Harmony Link" jungties projekto įgyvendinimo etapo bendradarbiavimo sutartį

Sinchronizacijos bendra vertė sieks iki 1,65 mlrd. eurų. EK šiam projektui jau skyrė 323 mln. eurų. finansavimą.  Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklais projektui finansuoti. Lietuvos dalis sudaro beveik 40 proc. — 462 mln. eurų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo pat metu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
elektra, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL
Nord Stream-2

Deputatas pavadino galimas sankcijas prieš "Nord Stream-2" šantažu

(atnaujinta 19:13 2020.06.04)
Anot jo, Vašingtonas negali sąžiningai konkuruoti su Rusija Europos energetikos rinkoje ir parodo pasirengimą imtis atvirai neteisėtų veiksmų užkirsti kelią Rusijos ir Europos dujų projektui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. JAV ketinimas įvesti naujas sankcijas prieš "Nord Stream-2" yra bandymas sutrukdyti projekto įgyvendinimą per ekonominį ir politinį šantažą, sakė Sergejus Železniakas, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys.

Kaip trečiadienį pranešė "Bloomberg", JAV senatoriai planuoja išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2" projektą.

Naujos priemonės gali turėti įtakos draudimo bendrovėms, teikiančioms draudimo, perdraudimo paslaugas vamzdyne eksploatuojamiems laivams.

"Ketinimas išplėsti JAV sankcijų paketą prieš "Nord Stream-2" yra desperatiškas bandymas sutrukdyti Rusijos ir Europos projekto įgyvendinimą per ekonominį ir politinį šantažą. Vašingtonas ilgą laiką aktyviai priešinosi Europos bendradarbiavimo su Rusija plėtrai, keldamas pavojų savo partneriams ir energetiniam saugumui", — sakė jis.

Anot jo, Vašingtonas negali sąžiningai konkuruoti su Rusija Europos energetikos rinkoje ir parodo pasirengimą imtis atvirai neteisėtų veiksmų užkirsti kelią Rusijos ir Europos dujų projektui.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu projektą laiko "politiškai motyvuotu".

Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.

Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Europa, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" už Baltijos šalis eiga
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų