JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino galimas JAV sankcijas Kinijai dėl koronaviruso

(atnaujinta 16:25 2020.05.13)
Anot jo, tokios sankcijos gali sugadinti Vašingtono ir Pekino santykius, tačiau neturės rimtų padarinių

VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Tikėtina, kad JAV bus priimtas įstatymas dėl sankcijų KLR dėl koronaviruso, tačiau jos bus labai simboliškos ir tikslingos bei nepadarys didelės žalos Kinijos ekonomikai, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos užsienio reikalų tarybos programų direktorių Ivaną Timofejevą.

Anksčiau JAV respublikonų senatorius Lindsey'is Graham'as paskelbė pateikęs JAV Senatui įstatymo projektą "Atsakomybė už COVID-19" dėl sankcijų KLR už koronaviruso COVID-19 paplitimą, ragindamas prezidentą Donaldą Trampą įvesti sankcijas, jei KLR nepateiks išsamios informacijos apie ligos protrūkį.

"Jūs žinote, pirma, tai nėra pirmasis sankcijų paketas. Kitą dieną tokį įstatymą pateikė, pavyzdžiui, Tomo Kotono (Tom Cotton) vadovaujama respublikonų grupė. Žinoma, čia Kongreso ir administracijos respublikonų nuomonė yra ta pati, nes Trampas taip pat gana aktyviai spaudžia Kiniją ir kaltina ją. Dėl koronaviruso plitimo kalta Kinija. Man akivaizdu, kad šios sankcijos bus priimtos ir taps įstatymais. Tai reiškia, kad iki šiol, žinoma, jie neturi teisinės galios. Kol kas nėra sankcijų. Pažiūrėsime, kokių veiksmų bus imtasi", — RIA Novosti sakė Timofejevas.

Kaip pažymėjo Timofejevas, Trampas turi dvi galimybes. Pirma, kad Trampas veiks savarankiškai, įves nepaprastąją padėtį epidemijos ir santykių su Kinija klausimu.

"Tada jis turės galimybę priimti įstatymą dėl ekstremalių ekonominių situacijų ir naudoti sankcijas. Bet vėlgi, manau, kad tai galėtų būti labai tikslios simbolinės sankcijos kai kuriems oficialiems Kinijos žmonėms, kurie, pasak amerikiečių, yra susiję su vadinamąja cenzūra — faktų slopinimu. Tai yra, tokios sankcijos nepadarys jokios reikšmingos žalos Kinijos ekonomikai", — pridūrė jis.

Anot jo, tokios sankcijos gali sugadinti Vašingtono ir Pekino santykius, tačiau neturės rimtų padarinių.

Antrasis Donaldo Trampo pasirinkimas, pasak Timofejevo, gali būti toks, kad Trampas lauks, kol Graham'o įstatymo projektas pateks į JAV Senatą ir Atstovų rūmus ir tada bus sprendžiama, ar jį pasirašyti, ar ne.

"Bet, atsižvelgiant tik į tai, kad Kinija ir COVID-19 dabar yra įsivėlę į dalį rinkimų kampanijos, JAV vidaus politinę darbotvarkę, apskritai yra tikimybė, kad bus įvestos tokios simbolinės sankcijos ir Trampas dalyvaus rinkimų kampanijoje, sakykime, su šia Kinijos korta", — aiškino ekspertas.

Įstatymo projektu siūloma per du mėnesius patvirtinti Kongresui, kad KLR pateikė išsamią ataskaitą apie pandemijos atvejį ir uždarė visas rinkas, kuriose virusas galėjo plisti nuo laukinių gyvūnų žmonėms.

Tuo pačiu metu Graham'as reikalauja išlaisvinti visus aktyvistus, sulaikytus Honkonge po pandemijos. Be šio patvirtinimo Trampui bus leista įvesti sankcijas, tokias kaip turto įšaldymas, draudimas atvykti, vizų atšaukimas, draudimas JAV finansų įstaigoms duoti paskolas ar prisiimti įsipareigojimus Kinijos įmonėms, draudimas Kinijos įmonėms pateikti savo vertybinius popierius Amerikos biržose.

Sąskaitos perspektyvos neaiškios. Trampas kritikuoja Kiniją ir viešai svarsto, kaip priversti Pekiną "sumokėti" už pandemiją. Tuo tarpu demokratai, kurių dauguma yra Atstovų rūmuose, nepritaria minčiai įvesti sankcijas Kinijai dėl viruso.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas teigė, kad jei Kinija sąmoningai leido COVID-19 protrūkį, tai neturėtų likti be pasekmių. Anot Amerikos vadovo, JAV atliekamas tyrimas. Kinija atmeta visus JAV kaltinimus dėl informacijos stokos.

Kinijos valdžia ne kartą teigė, kad nuo pat pradžių laikėsi atviros ir atsakingos pozicijos skelbdama duomenis apie koronaviruso infekcijos epidemiją.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 4,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 285 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, sankcijos, Kinija, JAV, Donaldas Trampas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1895)
Dar šia tema
Trampas netiki, kad Kinija sąmoningai galėjo "paleisti" koronavirusą
JAV neplanuoja su Kinija aptarti naujų prekybos susitarimo sąlygų
Amsterdamas

Dėl "Brexit" daugiau nei 100 pasaulinių kompanijų persikėlė Londono į Amsterdamą

(atnaujinta 19:02 2020.06.02)
Tuo pačiu Nyderlandai patiria nuostolių dėl "Brexit", nes užsienio ekonominiai santykiai su Britanija sudaro 7% Nyderlandų BVP, o tai labai rimta vertybė

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Iš Londono į Amsterdamą dėl "Brexit" persikėlė daugiau nei 100 didelių tarptautinių kompanijų, dar 300 derasi su Nyderlandų vyriausybe, sakė Rusijos Federacijos prekybos atstovas Nyderlandų Karalystėje Andrejus Makarovas. praneša RIA Novosti.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Nyderlandai yra pagrindinė visos Europos tarptautinių korporacijų būstinių ir gamybos vietų bazė. Beje, dėl "Brexit" faktoriaus ši tendencija sustiprėjo daugybę kartų. Daugelis pasaulinių daugianacionalinių korporacijų jau persikėlė iš Londono į Amsterdamą. Tokių kompanijų skaičius jau viršija 100, o 300 derasi su Nyderlandų vyriausybe", — sakė Makarovas.

Kaip pavyzdį jis paminėjo tokias pasaulines kompanijas kaip "Sony", "Panasonic", "Discovery", "Mitsubishi", "Hitachi", "Canon", kurios perkėlė savo būstinę į Amsterdamą.

Pasak prekybos atstovo, šiame etape Amsterdamas tampa Japonijos kompanijų centru.

"Be to, matome, kad institutai taip pat persikelia į Amsterdamą. Europos medicinos agentūra persikėlė iš Londono į Nyderlandų sostinę", — sakė Makarovas.

Tuo pat metu Nyderlandai patiria nuostolių dėl "Brexit", nes užsienio ekonominiai santykiai su Britanija sudaro 7% Nyderlandų BVP, o tai labai rimta vertybė, pabrėžė jis.

"Todėl "Brexit" faktorius, viena vertus, dėl netikrumo ir griūvančių gamybos grandinių sukuria nuostolius Nyderlandų ekonomikai, kuriems ateityje iki 2030 metų prognozuojama nuo 2 mlrd. iki 10 mlrd. eurų, kita vertus — sukuria naujas galimybes, turint omenyje didelių daugianacionalinės korporacijos Nyderlandų jurisdikcijoje ir naujų darbo vietų kūrimas, mokesčių mokėjimas, kitų bendradarbiavimo ryšių plėtra tiesiogiai su Nyderlandais", — reziumavo Rusijos Federacijos prekybos atstovas.

Didžioji Britanija pasitraukė iš ES sausio 31 dieną. Iki šių metų pabaigos truks pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalys bandys susitarti dėl savo būsimų santykių modelio. Šiuo metu, remiantis abiejų šalių pareiškimais, ypatingų derybų pasisekimų nepavyko pasiekti.

Tegai:
ekonomika, Londonas, Brexit
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš"
Dar šia tema
Įvardytas laivo, galinčio užbaigti "Nord Stream-2" statybą, savininkas
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Finansų ministras Vilius Šapoka

Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus

Preliminariais duomenimis, gegužės mėnesį valstybės biudžetas gavo apie 30 proc. mažiau pajamų nei prognozuota ir apie 20 proc. mažiau nei praėjusių metų gegužę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Gegužę, nepaisant didelio neapibrėžtumo, matomi ekonomikos atsigavimo ženklai, antradienį per spaudos konferenciją pranešė finansų ministras Vilius Šapoka. 

"Skaičiai dar nedžiugina, tačiau tendencija yra teigiama ir tai yra tai, ko mums šiuo metu labiausiai reikia", — sakė ministras.

Dėl pandemijos, anot ministro, balandį mažmeninės prekybos apimtys smuko 17,5 proc., maitinimo įmonių apyvarta šių metų kovą smuko beveik perpus, o balandį beveik 70 proc. Pasak ministro, nors pramonės veikla Lietuvoje ekonomikos uždarymo priemonėmis nebuvo varžoma, tačiau ir ši ekonominė veikla kovą ir balandį pajuto antrinius karantino Lietuvoje efektus ir pandemijos sukeltą užsienio paklausos susitraukimą.

Darbo rinkoje jau matomi teigiami ženklai, situacija pradeda stabilizuotis. 

"Nuo balandžio pabaigos matomas registruoto nedarbo lygio augimo tempo lėtėjimas. Per paskutines keturias savaites — nuo balandžio 27 iki gegužės 24 dienos — įregistruota 12,3 tūkstančių laisvų darbo vietų, tai yra 60 procentų daugiau nei prieš tai buvusias keturias savaites. Taip pat daugėja ir darbo pasiūlymų", — kalbėjo ministras.

Pasak ministro, gerėja ir bendras ekonomikos dalyvių pasitikėjimas šalies ekonomika.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Bendras ekonomikos dalyvių — gamintojų, vartotojų ir investuotojų — pasitikėjimas Lietuvos ekonomika gegužę nežymiai, bet pagerėjo dviem procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo septyniais procentiniais punktais. Gamintojai optimistiškiau vertino produkcijos gamybos augimą ir eksporto perspektyvas", — teigė ministras.

Be to, ekonominių rodiklių vertinimas buvo geresnis ne tik pramonės, bet ir mažmeninės prekybos, ir statybos srityje. Tuo tarpu paslaugų sektoriaus nuotaikos vis dar išlieka niūrios. Pasak ministro, po ženklaus kritimo pasitikėjimo rodiklis gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo dar penkiais procentiniais punktais.

Kaip teigia Šapoka, gyventojų nuotaikos gerėja, nors vartotojų lūkesčių indeksas vis dar buvo blogesnis nei prieš metus. "Gyventojai buvo optimistiškesni dėl savo finansinės ateities perspektyvų", — sako jis.

Lietuvoje sušvelninus karantino sąlygas, pasak Šapokos, pandemijos neigiama įtaka ekonomikai labiausiai bus juntama per užsienio paklausos susitraukimą ir neapibrėžtumą.

"Aš tikrai pasitikiu Lietuvos verslo lankstumu ir kūrybiškumu, todėl, manau, kad greitai persiorientuosime ir atrasime naujų galimybių", — neabejoja ministras.

Biudžeto padėtis

Pasak Šapokos, valstybės biudžeto pajamos gegužės mėnesį, preliminariais duomenimis, buvo maždaug 30 proc. mažesnės nei prognozuota ir apie 20 proc. (kiek daugiau nei 150 mln. eurų) mažesnės nei 2019-ųjų gegužę.

"Situacija ir čia ima stabilizuotis, palyginimui, balandį buvo gauta daugiau nei 32 proc. mažiau nei prognozuota ir apie 30 proc. mažiau nei prieš metus", — sakė Šapoka.

Kaip teigia Šapoka, COVID-19 paveiktos įmonės ir toliau aktyviai naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimus — per gegužės mėnesį tokių įmonių nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Muitinei išaugo apie 123 mln. eurų ir iš viso sudarė apie 435 mln. eurų. 

Preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėnesiais pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15,2 proc. (563,2 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 8,1 proc. (277,5 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Kaip papildomą ekonomikos gaivinimo instrumentą Šapoka įvardija ir naujus Europos Komisijos pasiūlymus dėl būsimos daugiametės finansinės perspektyvos.

"Siūloma, kad 1,1 trilijono euro naujojo laikotarpio ES biudžetą ekonomikos augimui ir stiprinimui papildytų 750 milijardų eurų", — sakė Šapoka.

Iš šių lėšų, anot ministro, Lietuvai siūloma skirti 6,3 mlrd. eurų: "Iš jų 3,9 milijardų eurų subsidijų forma ir 2,4 milijardų eurų paskolų forma".

Karantinas Lietuvoje įvestas nuo kovo 16 dienos ir pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia reguliariai švelnina jo sąlygas. Šalyje užsikrėtusių žmonių skaičius siekia 1682, tuo tarpu metu 1249 pacientai pasveiko, 71 žmogus mirė.

Tegai:
Vilius Šapoka
Dar šia tema
EK aptarė ES ekonomikos rėmimo priemones
Lietuvoje koronaviruso fone išaugo šešėlinės ekonomikos apimtys
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 30 mln. eurų
Išvyko nežadėdami sugrįžti: Lietuvai teko atsisveikinti su JAV tankais
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus