Tankeris Mriya, archyvinė nuotrauka

Pritarta įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo sudaromos sąlygos Lietuvai tapti TEA nare

(atnaujinta 18:30 2020.05.13)
Planuojama, kad šalis galės tapti Tarptautinės energetikos agentūros nare ne anksčiau kaip 2021 metais

VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo sudaromos sąlygos Lietuvai dalyvauti Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) veikloje.

Apie tai trečiadienį praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

"Prieš metus TEA valdyba pritarė Lietuvos prašymui įstoti į šią organizaciją, o tai reiškia, kad Lietuva jau pelnė tarptautinį pripažinimą energetikos srityje. Galimybė solidariai su kitomis šalimis priimti sprendimus dėl naftos atsargų panaudojimo, kilus nenumatytoms aplinkybėms, yra viena iš esminių sąlygų, siekiant įstoti į TEA", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šiuo metu galiojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta galimybės Lietuvai dalyvauti TEA valstybių narių kolektyviniuose veiksmuose reaguojant į tarptautines naftos tiekimo krizes. 

Šiuo projektu siūloma papildyti naftos produktų valstybės atsargas reglamentuojančius teisės aktus nuostatomis, kurios suteikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai teisę priimti sprendimus dėl atsargų panaudojimo, dalyvaujant kolektyviniuose TEA veiksmuose.

Be nacionalinių teisės aktų pakeitimų, Lietuvoje stojimo į TEA procese bus vykdomos dvi peržiūros — atsako į ekstremalias situacijas bei giluminė energetikos sektoriaus, kurias planuojama šiemet atliks TEA deleguoti ekspertai. Peržiūrų metu bus vertinamas Lietuvos teisinis reguliavimas, taip pat ir Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nuostatų atitikimas TEA reikalavimams. 

Atlikus šias peržiūras ir pritarus TEA valdybai, kad Lietuva atitinka narystės TEA standartus, Seime turės būti ratifikuotas 1974 m. lapkričio 18 d. susitarimas dėl tarptautinės energetikos programos. Tuomet Lietuva galės tapti pilnateise TEA nare. Planuojama, kad tai įvyks 2021 metais.

Numatoma, kad Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo projektas bus priimtas Seimo pavasario sesijoje, o jo nuostatos įsigalios Seime ratifikavus minėtą 1974 m. lapkričio 18 d. susitarimą dėl tarptautinės energetikos programos.

Pagal 1974 metais pasirašytą susitarimą TEA šalys narės kaupia naftos produktų ir naftos atsargas, siekiant reaguoti į naftos tiekimo sutrikimus TEA narėse, kainų svyravimus ir krizines situacijas. Nuo pat TEA veiklos pradžios toks mechanizmas, kai reaguota į naftos tiekimo pokyčius ir naudotos valstybių naftos atsargos, buvo panaudotas tris kartus.

Energetikos institucija vienija 30 valstybių narių, tarp kurių yra JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Austrija, Belgija, Danija, Liuksemburgas, Šveicarija, Nyderlandai bei kitos. Iš kaimyninių šalių TEA priklauso Estija ir Lenkija.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Pasirinkimo nėra: JAV pripažino priklausomybę nuo Rusijos naftos
Rusija išliks didžiausia dujų eksportuotoja bent iki 2040 metų
Koronavirusas pakirto OPEC: Rusija skiriasi su karteliu
Piniginė

Lietuvoje fiksuojamas algų didėjimas

(atnaujinta 15:58 2020.06.01)
Viešajame sektoriuje, atskaičius mokesčius, darbo užmokestis sumažėjo 2,9 proc., o privačiajame sektoriuje padidėjo 3,9 proc.

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Pirmąjį 2020 metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis bruto darbo užmokestis padidėjo 1,6 procento, palyginti su praėjusių metų ketvirčiu, praneša šalies Statistikos departamentas.

Darbo užmokestis siekė 1381 eurą. Vidutiniškai viešajame sektoriuje jis buvo 1 422,4 euro (2,9 proc. mažesnis), privačiajame — 1362,5 euro (3,9 proc. didesnis).

Be to, vidutinis mėnesinis neto atlyginimas padidėjo 2,5 procento, iki 879,2 euro: viešajame sektoriuje — 902,8 (1,7 procento mažesnis), privačiajame sektoriuje — 868,6 eurų (4,6 procento didesnis).

Realusis darbo užmokestis per laikotarpį nuo sausio iki kovo padidėjo 1,9 procento. Tuo pat metu viešajame sektoriuje, atvirkščiai, buvo pastebėtas sumažėjimas 2,3 proc., o privačiajame sektoriuje — augimas keturiais procentais.

Kalbant apie metų rodiklį, 2020 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo 9,4 procento.

Statistikos departamentas pažymi, kad padidėjimui įtakos turėjo minimalios mėnesinės algos augimas, valstybės politikų, teisėjų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimas.

Lietuvoje vyrai vis tiek uždirba daugiau nei moterys. Pirmąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis moterims buvo 1285,9 euro, o vyrams — 1475,5 euro. Atlyginimas po mokesčių išskaitymo buvo atitinkamai 824,9 ir 933,1 euro.

Atlyginimai augo ir praėjusiais metais

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje pernai padidėjo 8,8 procento. Atlyginimai, įskaitant individualius verslininkus, siekė 1296,4 euro. Viešajame sektoriuje jis siekė 1370 eurų, tai yra 12,3 procento didesnis, o privačiajame — 1264,5 euro, arba 7,3 procento didesnis.

Акция протеста против условий карантина в Вильнюсе
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Neto atlyginimas per mėnesį (po mokesčių išskaitymo), palyginti su 2018 metais, padidėjo 14,2 proc., iki 822,1 euro. Viešajame sektoriuje jis buvo 864,4 euro (17,6 proc. didesnis), privačiajame — 803,8 euro (12,7 proc. didesnis).

Realusis darbo užmokestis šalies nacionalinėje ekonomikoje padidėjo 11,6 proc.: viešajame sektoriuje — 15 proc., privačiajame — 10,2 proc.

Statistikos departamentas pažymi, kad darbo užmokesčio padidėjimą lėmė 2019 metų sausio 1 dieną įsigalioję pakeitimai mokesčių sistemoje: valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų teisėjų ir darbuotojų atlyginimų padidėjimas, minimalios mėnesinės algos padidėjimas, neapmokestinamo pajamų lygio apskaičiavimo tvarkos pakeitimas.

Departamentas taip pat pranešė, kad darbo užmokesčio skirtumas tarp Lietuvos regionų sudarė beveik 274 eurus.

Tegai:
atlyginimų didinimas, Lietuva
Dar šia tema
Tyrimas: moterys nuo koronaviruso nukentėjo labiau nei vyrai
Seimas pritarė prezidento teikiamiems mokesčių pakeitimams
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
"Perskaičiuota sąžiningai" — ar tikrai? Kas laukia Lietuvos darbo rinkos
Pekinas

Kinija pažadėjo ryžtingai atmesti JAV veiksmus, kurie kenkia jos interesams

(atnaujinta 14:19 2020.06.01)
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas teigė, kad Vašingtonas ketina persvarstyti santykius su Honkongu, taip pat grasina įvesti sankcijas Kinijos ir Honkongo valdžios atstovams

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Kinija ketina bendradarbiauti su JAV, tačiau pateiks ryžtingą atsakymą į visus veiksmus, kurie kenkia Kinijos vystymosi interesams, pirmadienį sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijiang, praneša RIA Novosti.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas teigė, kad Vašingtonas ketina persvarstyti santykius su Honkongu, taip pat grasina įvesti sankcijas Kinijos ir Honkongo valdžios atstovams, kurie, jų nuomone, mėgina pakenkti Honkongo autonomijai.

"Kinija yra įsipareigojusi bendradarbiauti su JAV plėtojant dvišalius santykius, ​​tačiau tuo pat metu Kinija ryžtingai gins savo saugumą, suverenitetą ir saugumo interesus. Bet kokie Jungtinių Valstijų veiksmai ir pareiškimai, kurie kenkia Kinijos vystymosi interesams, bus atremti ryžtingomis atsakomosiomis priemonėmis", — Zhao Lijianas sakė per trumpąją konferenciją, komentuodamas Trampo žodžius.

Jis pabrėžė, kad JAV niekada negalės suvaržyti Kinijos plėtros.

"Griežtas amerikiečių kišimasis į šį [Honkongo — Sputnik] klausimą prieštarauja tarptautinei teisei ir pagrindiniams tarptautinių santykių principams ir todėl yra pasmerktas žlugti", — pridūrė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Honkongo antivyriausybinių pajėgų ir daugelio Vakarų šalių valdininkų nepasitenkinimą sukėlė tai, kad Kinijos liaudies kongresas (pagrindinis Kinijos Liaudies Respublikos įstatymų leidybos organas) priėmė sprendimą "sukurti ir patobulinti teisinę sistemą ir jos vykdymo užtikrinimo mechanizmus siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą Honkongo specialiajame administraciniame regione".

Į specialiai Honkongui skirtą įstatymo projektą bus įtrauktas draudimas griaunamajai ir separatistinei veiklai, tai reiškia visų rūšių kurstymų, kuriais siekiama nuversti centrinę valdžią, draudimą, terorizmą ir kišimąsi iš išorės.

Tegai:
sankcijos, Honkongas, Kinija
Dar šia tema
Kinija įvertino JAV pareiškimus dėl KLR noro pavogti vakciną nuo COVID-19
Naujoji "blogio imperija": profesorius papasakojo, kuo Kinija erzina JAV
Karinės pratybos Lenkijoje Anakonda, archyvinė nuotrauka

Lenkijoje prasidėjo kariuomenės pratybos "Anakonda"

(atnaujinta 13:45 2020.06.01)
Respublikos gynybos ministerijos duomenimis, nepaisant koronaviruso pandemijos, manevruose dalyvauja penki tūkstančiai kareivių

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Pirmadienį prasidėjusiose Lenkijos kariuomenės "Anakonda" pratybose dalyvaus penki tūkstančiai kareivių, pranešė Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas.

"Šiandien prasideda "Anakonda 20" tai mokymai, kuriuose dalyvaus penki tūkstančiai karių. Nepaisant koronaviruso epidemijos ir nustatytų apribojimų, mes neatsisakome mokymų. Lenkijos kariuomenės kariai turi nuolat treniruotis, kelti savo kvalifikaciją ir būti pasirengę veikti", — RIA Novosti cituoja Blaščako pranešimą Twitter.

Ministras paaiškino, kad pratybų tikslas bus "patikrinimas, kaip įvairūs kariuomenės padaliniai sugeba kovoti dėl vieno tikslo". Pratybų metu planuojami veiksmai sausumoje, jūroje, kibernetinio saugumo srityje. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos kai kurie pratybų elementai bus perkelti į metų pabaigą arba kitiems metams.

"Anakonda" — didžiausios Lenkijos kariuomenės pratybos, rengiamos kas dvejus metus nuo 2006 metų. Ankstesnėse 2018 metų pratybose dalyvavo apie 17,5 tūkst. karių — 12,5 tūkst. Lenkijoje ir apie 5 tūkst. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Nuo kovo mėnesio Lenkijoje įvestas epidemijos režimas, susijęs su koronavirusinės infekcijos plitimu. Užfiksuota beveik 24 tūkst. atvejų.

NATO stiprina grupavimąsi prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
karinės pratybos, Lenkija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys priimdamos NATO karius pritraukia pinigus, o ne sienų apsaugą
Ekspertas: Vakarų generolai suprato, kad NATO lėktuvams bus užvertas dangus virš Rusijos
Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai