Naftos gavyba, archyvinė nuotrauka

Pirmosios aukos: JAV naftos ir dujų milžinės paskelbė, kad greitai bankrutuos

(atnaujinta 12:23 2020.05.14)
Nuo pandemijos pradžios naftos kotiruotės sumažėjo beveik 50 proc., balandį ateities sandoriai pateko į neigiamą zoną dėl precedento neturinčio kuro paklausos sumažėjimo ir perpildytų naftos saugyklų

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Amerikos naftos pramonė gali patirti pirmuosius rimtus nuostolius. Didžiausia bendrovė "California Resources" įspėjo investuotojus apie galimą bankrotą. Tai teigė ir skalūnų milžinė "Chesapeake Energy". Abi įmonės buvo įsiskolinusios, o kritus žaliavų kainoms neturėjo galimybės apmokėti skolų. Kodėl tai toli gražu ne paskutinės krizės aukos — RIA Novosti medžiagoje.

Nuošliaužų kritimas

Nuo pandemijos pradžios naftos kotiruotės sumažėjo beveik 50 proc., balandį ateities sandoriai pateko į neigiamą zoną dėl precedento neturinčio kuro paklausos sumažėjimo ir perpildytų naftos saugyklų.

Teksaso naftos pramonės darbuotojai negalėjo to pakelti. "Parsley Energy" uždarė 150 telkinių, "Continental Resources" gavybą sumažino trečdaliu, o "Texland Petroleum" — visiškai nutraukė. Balandį bankrutavo vienas didžiausių skalūnų gamintojų — "Whiting Petroleum". Po to — aptarnaujanti bendrovė "Hornbeck Offshore Services".

Anot analitikų, tik nedaugelis išgyvens, jei per metus barelio kaina nepakils aukščiau 30 USD. Norint gauti pelno, skalūnų gamintojams reikia, kad kaina siektų mažiausiai 50 USD už barelį. Remiantis "Pickering Energy Partners" prognozėmis, beveik 40 % įmonių šiais metais atsidurs ties bankroto riba.

Pirmadienį, gegužės 11 dieną, didžiausias gamintojas "California Resources" investuotojams paskelbė, kad galbūt teks iškelti bankroto bylą.

Bendrovės akcijos, nuo metų pradžios praradusios tris ketvirtadalius savo vertės, krito 32 %. Kaliforniečiai taip pat pranešė reguliavimo institucijoms, kad jie buvo priversti atidėti pirmojo ketvirčio finansinės ataskaitos paskelbimą.

"Jei balanso negalima restruktūrizuoti, kils rimtų abejonių dėl galimybės tęsti darbą", — teigia bendrovė JAV vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC).

Bendrovė pažymėjo, kad juos sukrėtė "precedento neturintis naftos paklausos sumažėjimas" ir nuolatinis kainų kritimas.

"California Resources" turi milžiniškų skolų — apie penkis milijardus. Jas buvo bandoma pertvarkyti, tačiau staigus energijos kainų kritimas to neleido. Tuo pačiu metu gamintojas išleido daugiau nei 60 % lėšų, suteiktų pagal milijardo dolerių kredito liniją.

Milijardiniai nuostoliai

"Chesapeake Energy", antras pagal dydį dujų gamintojas JAV, susidūrė su tomis pačiomis problemomis. Jo pirmojo ketvirčio finansinė ataskaita sukėlė siaubą investuotojams.

Grynasis nuostolis padidėjo 400 kartų — iki 8,3 milijardo, t. y. apie 853 dolerius vienai akcijai. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį nuostoliai sudarė 21 milijoną dolerių.

Bendrovės būklė iki bankroto buvo seniai žinoma. Bendra "Chesapeake Energy" skola — dešimt milijardų dolerių — dabar beveik dešimt kartų viršija jos rinkos vertę. Mažėjanti paklausa ir kainos atima galimybę susimokėti.

"Jei ir toliau mažės kainos kartu su planuojamu skolinimosi sumažėjimu, likvidumo prognozė ir galimybė vykdyti savo finansinius įsipareigojimus per ateinančius 12 mėnesių yra nepalanki", — perspėjo įmonė.

"Chesapeake Energy" svarsto įvairias galimybes išlikti paviršiuje. Ji planuoja gręžimo ir telkinių plėtros apimtis sumažinti 30 proc., gamybos ir bendrąsias sąnaudas sumažinti apie 20 proc. Darbotvarkėje taip pat numatytas turto pardavimas, kad būtų galima surinkti lėšų.

"Tačiau nėra jokių garantijų, kad įmonė sugebės restruktūrizuoti savo skolas, pagerinti finansinę būklę ar atlikti bet kokias strategines operacijas", — pabrėžia bendrovės vadovybė.

Nedaug kas išgyvens

Kaip perspėja analitikai, tai tik bankrotų bangos, kuri netrukus apims pramonės šaką, pradžia.

"Koronaviruso pandemija sunaikino naftos pramonę. Tai sukėlė greitą ir precedento neturintį benzino, aviacijos ir dyzelino paklausos sumažėjimą. Prie to pridėkite "epinį kainų karą" tarp Rusijos ir Saudo Arabijos ir milžiniškas skolas Amerikos naftos kompanijų balansuose. Šie veiksniai beveik neabejotinai sukels bankrotų antplūdį. Kitaip nei per 2014–2016 metų naftos krizę, daugelis kompanijų neišgyvens", — prognozuoja "Bloomberg Intelligence" analitikai.

Remiantis Dalaso federalinio rezervų banko (FRB) atliktu tyrimu, net ir palyginti "pigiame" Permiano skalūnų baseine Vakarų Teksase įmonėms reikia vidutiniškai 49 USD už barelį pelningumo. Kaip prognozavo federalinis rezervų bankas, per 40 dolerių išgyvens tik 15 % gamintojų.

Tuo tarpu, remiantis Tarptautinio valiutos fondo vertinimais, dėl OPEC+ susitarimo vidutinė barelio kaina 2020 metais bus 34,8 USD, o 2021 metais — 36,4 USD.

Bankrotas daugeliui bus vienintelė išeitis: dauguma skalūnų kompanijų nesugeba refinansuoti milžiniškų skolų, o investuotojais pasikliauti negalima. Remiantis skalūnų "dešimtmečio" rezultatais, blogiausias buvo "S&P 500" rinkos indekso energetikos sektorius. Verslas vis dar nėra pelningas, įmonės vis dar dirba nuostolingai, finansuodamos deficitą iš naujų paskolų. Per dešimt metų 40 pirmaujančių pramonės atstovų išleido beveik 200 milijardų daugiau, nei uždirbo.

Tik nedaugelis įrodė, kad sugebėjo uždirbti laisvą grynųjų pinigų srautą arba gauti nemažą pelną. Todėl Wall Street pareikalavo, kad naftos kompanijos gyventų savo lėšomis, išleistų mažiau ir mokėtų skolas, praėjusiais metais investuodamos į pramonę perpus mažiau nei ankstesniaisiais.
Suteikti kapitalą nepelningoms įmonėms norinčių neatsiranda. Todėl labai daug jų greitai paliks rinką.

Didžiausi naftos kainų nuosmukiai
© Sputnik /
Didžiausi naftos kainų nuosmukiai
Tegai:
nafta, pandemija
Dar šia tema
Didžiosios naftos paliaubos: kas bus toliau?
Analitikas: gegužę naftos paklausa nors ir negreitai, bet didės
Trampas: JAV pasinaudos naftos kainomis ir užpildys nacionalinius rezervus
Ar tikrai "naftos doleris" klesti? Naftos rinkoje — rimti sukrėtimai
Pinigai, archyvinė nuotrauka

FNTT tyrimas dėl pinigų plovimo atskleidė pažeidžiamiausius verslo sektorius

(atnaujinta 11:03 2020.05.29)
Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime paskelbti pažeidžiami verslo sektoriai, kuriems kyla įtraukimo į pinigų plovimą ir teroristų finansavimą grėsmė

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Virtualiosios valiutos keityklų operatorių, advokatų, prekybos atsiskaitant grynaisiais pinigais ir prekybos nekilnojamuoju turtu sektoriai įvertinti kaip labiausiai pažeidžiami verslo sektoriai, kuriems kyla didžiausia įtraukimo į pinigų plovimą ir teroristų finansavimą grėsmė. 

Tai rodo naujasis FNTT užsakymu atliktas Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas. Atliekant rizikos vertinimą, analizuojama susijusi grėsmė ir pažeidžiamumas, kurie vertinami balais nuo 1 iki 4 (nuo labai žemos iki labai aukštos rizikos). Rizikos dydį lemia grėsmės ir pažeidžiamumo derinys.

Vienas iš aukščiausiu balu įvertintų sektorių — virtualios valiutos keityklų operatoriai, kuriems rizika kyla dėl greito pinigų pervedimo į skirtingas šalis ir garantuoto pervedimų anonimiškumo. 

Vieni dažnesnių veikimo scenarijų — naudojantis operatorių paslaugomis bandoma pervesti nelegalias lėšas ar anonimiškai įsigyti įvairių prekių. Pasitaiko, kad nusikaltėliai, naudodamiesi nelegaliai gautais pinigais, patys steigia virtualios valiutos keityklas. Taip pat pastebima, kad virtualią valiutą bandoma išgryninti arba mokėjimus atlikti naudojantis kriptovaliutų mokėjimo kortelėmis.

Viena iš didžiausių sektoriaus grėsmių yra aukštas anonimiškumo lygis, kuris atsiranda naudojant nepatikimas tapatybės nustatymo technologijas arba jų apskritai nenaudojant, ir greitas pinigų pervedimas — tai ypač palanku nusikaltėliams. Virtualios valiutos keityklų operatoriai dažnai būna įsteigti užsienio valstybėse, todėl jų klientus sunku atsekti, o sektorius tampa pažeidžiamas ir patrauklus pinigų plovimui.

Prekyba atsiskaitant grynaisiais pinigais laikoma vienu iš lengviausių būdų paslėpti nusikalstamu būdu įgytas pajamas, kuriam nereikia specialių žinių, o sandoriai atliekami ypač greitai. 

Dažniausiai pasitaikantys scenarijai — įsigyjamas vertingas kilnojamas turtas ar transporto priemonės, steigiami verslai, kuriuose dominuoja grynieji. Teroristinės grupuotės veikia panašiai — siekiama išplauti pinigus ir parduoti didelės vertės prekes, o gautas lėšas panaudoti savo veiklos finansavimui. 

"Vis dar nemaža dalis nekilnojamojo turto Lietuvoje įsigyjama atsiskaitant grynaisiais pinigais, įgytais nusikalstamu būdu. Toks veikimo modelis taip pat išlieka patrauklus, nes nereikalauja nuodugnaus sektoriaus išmanymo", — teigiama pranešime.

Advokatų paslaugos taip pat priskiriamos prie aukščiausią rizikos balą gavusių verslo sektorių, kadangi advokatai sugebėtų taikyti įvairialypius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo scenarijus. 

Didžiausią grėsmę kelia nusikalsti linkusių advokatų nacionalinės ir tarptautinės teisės bei mokestinės aplinkos išmanymas ir šių žinių naudojimas bendradarbiaujant su nusikaltėliais, kuriant pinigų plovimo schemas, tam tikslui steigiant įmones ar nuosavybės grandines skirtingose šalyse, slepiant naudos gavėjus.

Tegai:
pinigų plovimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Vilniuje už neblaivų vairavimą sulaikytas FNTT pareigūnas
FNTT: toliau spekuliuojama respiratoriais, kaukėmis ir dezinfekciniu skysčiu
Sūris Džiugas, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus prekybos su Rusija

(atnaujinta 10:34 2020.05.29)
Tačiau politinis įsipareigojimas užkerta kelią Baltijos valstybėms bendradarbiauti su Maskva, mano ekonomistas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Kanados globalių tyrimų centras (Global Research) teigia, kad Baltijos šalys, nukentėjusios nuo koronaviruso sukeltų ekonominių padarinių, turi atkurti santykius su Rusija, siekdamos savo ekonominės naudos.

Anot analitikų, Rusija gali tapti pagrindine Baltijos šalyse gaminamų prekių rinka, o Maskva, savo ruožtu, gali pasiūlyti pigių energijos šaltinių, sušvelnindama koronaviruso pandemijos sukeltą finansinį spaudimą. Nepaisant šių pranašumų, Baltijos šalys vis tiek nori tarnauti NATO interesams, neatsižvelgdamos į savo pačių naudą ir interesus, pažymima tyrime.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius sakė, kad prekyba su Rusija gali suteikti Baltijos valstybėms didelę finansinę naudą. Kaip tokio bendradarbiavimo pavyzdį jis paminėjo Baltarusiją.

"Baltarusija gauna milijardus prekiaudama su Rusija mėsa, daržovėmis, kruopomis, duona. Sunku prisiminti, ko Baltarusijos Respublika neparduoda Rusijos Federacijai. Baltarusijos laimei Estija, Latvija ir Lietuva nėra jos konkurentės Rusijos rinkoje, nes dėl politinių priežasčių šis pagrįstas absoliučiai ekonominis sprendimas nebuvo paverstas tinkama politika", — sakė jis.

Anot Meževičiaus, dėl politinio įsipareigojimo Baltijos šalys mažiau dėmesio skiria eksporto-importo operacijoms su Rusija.

"Kiekvienas Latvijos, Estijos, Lietuvos politikas yra pasirengęs suvalgyti be druskos kitą politiką — estų, latvių, lietuvių, jei jis parodys silpnumą ir pasakys, kad reikia prekiauti su Rusija. Antirusiškos propagandos veiksnys puikiai veikia rinkimuose", — sakė jis ir pridūrė, kad rinkimai Baltijos valstybėse yra gana oficialūs.

"Iš esmės laimi nacionalistinės koalicijos. Tam reikia priešo. O kas gali būti priešas? Matote, Polinezija kategoriškai netinka priešo vaidmeniui, todėl jie pasirinko Rusiją", — padarė išvadą ekspertas.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 metų sausio–kovo mėnesiais Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,4 proc.). Tuo tarpu Rusijos įmonių grupė "Inter RAO" per pirmąjį metų ketvirtį sumažino elektros energijos eksportą 39,2 procento, tokiu būdu eksportas į Lietuvą krito 52 proc.

 

Tegai:
ekonomika, Rusija, Baltijos šalys, Lietuva
Dar šia tema
LB ekonomistas papasakojo, kaip koronaviruso pandemijos krizė paveiks Lietuvą
Pirmąjį 2020 metų ketvirtį Lietuva daugiausiai eksportavo ir importavo iš Rusijos
Mažmeninė prekyba Lietuvoje sumažėjo dėl COVID-19
Butelis su alkoholiu, archyvinė nuotrauka

Vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui pernai teko 11,1 litro alkoholio

(atnaujinta 15:53 2020.05.29)
Pernai Lietuvos parduotuvėse ir kavinėse buvo parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. 2019 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,1 litro suvartoto absoliutaus alkoholio, arba 0,1 litro mažiau nei 2018 metais, penktadienį paskelbė Statistikos departamentas.

2019 metais šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 4 tūkst. dekalitrų (0,1 proc.) mažiau nei 2018 m., vyno ir fermentuotų gėrimų — 3,4 mln. dekalitrų, arba 6 tūkst. dekalitrų (0,2 proc.) daugiau. 

Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus — 21,6 mln. dekalitrų, arba 262 tūkst. dekalitrų (1,2 proc.) mažiau nei 2018 metais.

Alkoholio vartojimo pasekmės

Higienos instituto duomenimis, 2019 metais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 858 sergantys asmenys (2018 m. — 863). 

Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (611,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (161 atvejis) ir alkoholinė psichozė (93,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). 

Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau — 45–49 m. amžiaus grupėje.

Higienos instituto duomenimis, 2019 metais 544 žmonės mirė nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 37 daugiau negu 2018 metais. 

Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (41,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (27 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).

Išankstiniais duomenimis, vyrų mirtingumas nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 3,5 karto viršijo moterų. Pernai 100 tūkst. miesto gyventojų teko 18 mirusiųjų dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2018 m. — 17), kaimo — 23 (2018 m. — 20).

Padidėjo alkoholio kainos

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2019 metais padidėjo 2 proc. Labiausiai pabrango trauktinės — 6,4 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė — 6,2, brendis — 4,2, Lietuvoje pagamintas alus — 2,9 proc., putojantis vynuogių vynas — 1,7 proc., o viskis atpigo 2,8 proc. 

Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2019 metais kovo 1 dieną pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2019 metais, palyginti su 2018 metais, pastebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų alkoholį, gamybos, importo, eksporto augimas, o pardavimo mažėjimas.

Tegai:
gyventojai, Lietuva
Dar šia tema
Gydytoja papasakojo, ar įmanoma dezinfekuoti kūną alkoholiu
Pasieniečiai sulaikė nelegaliai iš Latvijos dviračiu alkoholį gabenusį zarasiškį
Kaune, pilname šiukšlių garaže, pareigūnai rado cigarečių ir alkoholio