Naudotų lengvųjų automobilių turgus, archyvinė nuotrauka

Lietuvos naudotų lengvųjų automobilių rinka smuko beveik 60 %

(atnaujinta 21:51 2020.05.17)
Balandį pirmą kartą įregistruoti 6844 naudoti lengvieji automobiliai, nors pernai per tą patį laikotarpį jų buvo daugiau nei 16 tūkst.

VILNIUS, gegužės 16 — Sputnik. Lietuvos naudotų lengvųjų automobilių rinka smuko beveik 60 procentų, praneša AutoTyrimai.

Balandį Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 6844 naudoti lengvieji (M1 ir N1) automobiliai, t. y. net 59,4 % mažiau nei pernai balandį (16866). Šį nuosmukį lėmė šalį apėmusios koronaviruso pandemijos ir dėl jos įvesto karantino sukeltos pasekmės.

Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,6 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 65,7 %. Daugiausiai įregistruota "Volkswagen" (964 vnt.), BMW (923) ir "Audi" (772) markių automobilių.

Sausį–balandį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 46 182 naudoti lengvieji automobiliai. Šis rodiklis yra 23,4 % mažesnis  nei atitinkamu laikotarpiu 2019 m. (60 328). Vidutinis jų amžius siekė 11,2 metų. Dyzelinių automobilių dalis šiemet sudarė 65,1 %.

Per 2020 metų pirmus keturis mėnesius šalyje buvo atlikta 63 074 naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijos, t. y. 18,6 % mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 m. Vidutinis savininką keitusių automobilių amžius šiemet buvo 15,1 metų.

Taip pat skaitykite:

Lietuvos ir Latvijos ekonomikoms prognozuojamas didžiausias nuosmukis Baltijos šalyse

Nausėda: viešosios investicijos krizės metu turi duoti didžiausią grąžą

 

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
EK aptarė ES ekonomikos rėmimo priemones
Lietuva pareiškė apie Baltarusijos elektros reikšmės sumažėjimą Baltijos šalių rinkoje
Karantinas atslūgsta. Atveriamos sienos. Ekonomika atgyja
Pieno produkacija, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje populiarėja smulkiųjų maisto gamintojų veikla

(atnaujinta 10:00 2020.06.07)
Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba, žuvininkystės produktų, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų

VILNIUS, gegužės 2 - Sputnik. Lietuvoje mėsos, pieno, žuvies ar žvėrienos gaminius nedideliais kiekiais gamina ir tiesiogiai vartotojams parduoda daugiau kaip pusė tūkstančio smulkiųjų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių. 

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, trejus pastaruosius metus norinčiųjų užsiimti tokia veikla skaičius vidutiniškai padidėja 10 proc.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba – 316, žuvininkystės produktų – 69, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų – 66, paukščių, triušių auginimu mėsai – 31, kiaušinių tiekimu – 16, sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsa – 8, o žvejų, rinkai tiekiančių sugautas žuvis, priskaičiuojama 155.

"Smulkiųjų maisto gamintojų veikla yra labai svarbi valstybės ekonomikai ir padeda išlaikyti šalies unikalumą, išsaugoti maisto gamybos tradicijas ir tradicinius maisto produktus. Todėl jau ne pirmus metus nuolat ieškome būdų, kurie paskatintų imtis smulkiosios gamybos, kad tokie gamintojai galėtų kuo paprasčiau surasti savo nišą ir savo vartotoją bendroje maisto rinkoje", – pabrėžia VMVT direktorius Darius Remeika.

Mažais kiekiais tvarkančiais maistą laikomi tie subjektai, kurie per savaitę pagamina ne daugiau kaip 500 kg mėsos gaminių ar 200 kg mėsos pusgaminių, per vieną kalendorinę dieną išdarinėja, perdirba ne daugiau kaip 150 kg žuvininkystės produktų, ar gamina pieno gaminius savo ūkyje ne daugiau kaip iš 1 tonos žalio pieno per dieną.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Lietuva
Dar šia tema
Lietuviškų gyvūninės kilmės maisto produktų eksportas šiais metais išaugo 14 %
Lietuvoje pieno kainos krito beveik dešimčia procentų
Mokslininkai nustatė pieno produktų paros normą
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Dviejų greičių Europa: ekonomistas papasakojo, kaip COVID-19 paveikė prekybą

(atnaujinta 19:43 2020.06.06)
Pasak Luminor ekonomisto, mažiausią prekybos kritimą patyrė Skandinavijos šalys, tuo tarpu Lietuvoje jis siekė 17,9 proc, t.y. labai panašus į ES vidurkį

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kaip koronavirusas paveikė prekybos sektorių Europoje. 

"Dviejų "greičių" Europa: Šiaurės ir Rytų Europoje prekybos sektorius nukentėjo nepalyginamai mažiau nei Pietų ir Vakarų Europoje", - rašo ekonomistas savo paskyroje Facebook

Pasak jo, skirtumą lėmė ne tik karantino sąlygų griežtumas - pavizdžiui, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje karantino griežtumas buvo panašaus lygio, tačiau Suomijoje mažmeninės prekyba krito vos 0,5%, o JK - net 22,5%. Anot ekonomisto, skirtumus taip pat lėmė vartotojų lūkesčiai (JK jie siekė -23, o Suomijoje -13) bei visuomenės pasitikėjimas kovos su koronavirusu ir ekonomine krize strategija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Mažiausią kritimą patyrė Skandinavijos šalys (Norvegijoje net buvo fiksuotas augimas), Olandija, Vokietija, Latvija ir Lenkija (visos mažiau nei 10%). 

"Lietuvoje kritimas siekė 17,9% t.y. labai panašus į ES vidurkį (tačiau gegužės mėn. kritimas bus žymiai mažesnis - turėtų siekti vos 5-10%), tad mes ir toliau liksime žalioje žemėlapio zonoje", - rašo Mauricas.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas padėkojo teisėsaugos pareigūnams veiksmus per protestus Vašingtone

(atnaujinta 11:08 2020.06.07)
Amerikos prezidentas pažymėjo, kad valdžia tikėjosi, jog protestuose Vašingtone dalyvaus žymiai daugiau žmonių

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik.  JAV prezidentas Donaldas Trampas dėkoja policijai, Nacionalinei gvardijai ir JAV slaptajai tarnybai už veiksmus Vašingtone per protestus, kilusius dėl afroamerikiečio Džordžo Floido mirties sulaikymo metu, rašo RIA Novosti.

Amerikos prezidentas pažymėjo, kad valdžia tikėjosi, jog protestuose Vašingtone dalyvaus žymiai daugiau žmonių.

"Kolumbijos rajone susirinko kur kas mažiau žmonių, nei tikėtasi. Nacionalinė gvardija, Slaptoji tarnyba ir Kolumbijos apygardos policija atliko puikų darbą. Ačiū!" — Trampas parašė savo "Twitter" puslapyje.

Anksčiau buvo pranešta, kad šeštadienį Vašingtone surengta daugybė tūkstančių mitingų prieš rasizmą ir policijos smurtą, siekiant prisiminti

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев
Mineapolyje nužudytą afroamerikietį George'ą Floydą. Buvo pažymėta, kad šeštadienio renginiai Amerikos sostinėje vyko taikiai.
Anksčiau protestų ir riaušių banga nuslūgo po JAV miestus po mirties Mineapolyje, Floydo policijos rankose. Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame policija antrankius uždėjo Floydui, numušė jį ir nukrito ant jo trijų, vienas iš jų žingsniavo jam ant kaklo keliu. Floydas vaizdo įraše kelis kartus sako, kad negali kvėpuoti, tada nusiramina. Jis mirė intensyvios terapijos metu. Prasidėjus riaušėms, keturi policininkai buvo atleisti, o vienas iš jų buvo apkaltintas žmogžudyste.

Tegai:
Vašingtonas, Amerika
Dar šia tema
Trampas: Vašingtonas pirmadienį buvo "saugiausia vieta Žemėje"
Trampas sako, kad Baidenas nežino, kaip nutraukti riaušes JAV
Trampas teigia, kad policija prieš protestuotojus nenaudojo guminių kulkų