Перевозка полуприцепов грузовиков по железной дороге

Lietuvoje vilkikų puspriekabės pradedamos vežti geležinkeliu

(atnaujinta 21:50 2020.05.17)
Bandomąjį puspriekabių pervežimą "LG Cargo" inicijavo kartu su Lenkijos "PKP Cargo" ir intermodalinių pervežimų operatoriumi "CargoBeamer"

VILNIUS, gegužės 16 — Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" krovinių vežimo bendrovė "LG Cargo" su partneriais pirmą kartą geležinkeliu pervežė vilkikų puspriekabes, praneša spaudos tarnyba.

Gegužės 14 dieną Lazdijų rajone esančią Šeštokų geležinkelio stotį pasiekė traukinio sąstatas su 22 puspriekabėmis — jis per dvi paras atvyko iš Vidurio Europos. Tai pirmas kartas istorijoje, kai Baltijos šalyse geležinkeliu pervežamos puspriekabės.

Перевозка полуприцепов грузовиков по железной дороге
Šeštokų geležinkelio stotyje, gegužės 14 d.

Bandomąjį puspriekabių pervežimą "LG Cargo" inicijavo kartu su partneriais — Lenkijos "PKP Cargo" ir intermodalinių pervežimų operatoriumi "CargoBeamer".

"Šis istorinis bandomasis puspriekabių pervežimas simbolizuoja esminį lūžio tašką krovinių pervežimo rinkoje, kai kelių transporto rūšių sinergija visoms logistikos grandinės dalyviams garantuoja greitą ir patikimą krovinio pervežimą. Vis dėlto didžiausias tokio vežimo laimėjimas — aplinkos tausojimas ir neigiamo sunkiųjų transporto priemonių poveikio aplinkai mažinimas. Tikimės, jog kuriama nauja praktika sustiprins kiekvienos iš transporto rūšių privalumus — geležinkelių ekonomiškumą ir ekologiškumą gabenant krovinius ilgais atstumais, o kelių transporto — lankstumą pristatant krovinius "iki durų", — sakė "LG Cargo" generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Bandomuoju puspriekabių pervežimu atgabentos aštuonių transporto ir logistikos bendrovių — "Girteka Logistics", "Vlantana", "Hoptransa", DSV, "Arcese", "Solotransa", "Nokvera" ir "Griciaus įmonė" puspriekabės.  

Puspriekabės buvo užkrautos Vokietijoje, prie sienos su Nyderlandais esančiame Kaldenkircheno intermodaliniame terminale, o Šeštokus pasiekė europine vėže "Rail Baltica". Šeštokuose jos terminale vėl grąžintos ant vilkikų "paskutinei myliai" įveikti iki galutinio išsikrovimo taško.

Į aplinką — žymiai mažiau CO2

Iš viso bandomasis maršrutas Kaldenkirchenas–Šeštokai–Kaldenkirchenas apims apie 3000 kilometrų, o jo metu bus pervežtos iš viso 45 puspriekabės. Vykdamas atgal į Kaldenkircheną traukinio sąstatas gabens 23 puspriekabes.

Skaičiuojama, jog tokiu būdu į aplinką pateks net 100 tonų mažiau CO2, nei puspriekabės gabenant atskirai vilkikais. 

Puspriekabių gabenimas geležinkeliu ilgesniais atstumas yra skatinamas Europos Sąjungos (ES), nes tokiu būdu daromas mažesnis poveikis aplinkai, didinamas eismo saugumas keliuose. Tai naudinga ir logistikos bei kelių transporto įmonėms, nes taupomi degalai, žmogiškieji resursai. Be to, geležinkeliu paprasčiau ir greičiau galima kirsti valstybių sienas — taip muitinėse išvengiama ilgų prastovų ir galimų vėlavimų.

Europos Komisija siekia, jog iki 2030 metų 30 proc. prekių, gabenamų daugiau nei 300 kilometrų, būtų vežama geležinkeliu arba vandens transportu, o iki 2050 metų šis skaičius turi viršyti 50 proc.

Tegai:
traukiniai, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: geležinkeliai Estijoje gali būti plėtojami ir be "Rail Baltica"
Dėl COVID-19 sumažėjo tranzitas Kaliningrado geležinkeliu
"Lietuvos geležinkeliai" "Rail Baltica" pavadino "gelbėjimo ratu" Lietuvos verslui
Pieno produkacija, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje populiarėja smulkiųjų maisto gamintojų veikla

(atnaujinta 10:00 2020.06.07)
Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba, žuvininkystės produktų, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų

VILNIUS, gegužės 2 - Sputnik. Lietuvoje mėsos, pieno, žuvies ar žvėrienos gaminius nedideliais kiekiais gamina ir tiesiogiai vartotojams parduoda daugiau kaip pusė tūkstančio smulkiųjų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių. 

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, trejus pastaruosius metus norinčiųjų užsiimti tokia veikla skaičius vidutiniškai padidėja 10 proc.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba – 316, žuvininkystės produktų – 69, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų – 66, paukščių, triušių auginimu mėsai – 31, kiaušinių tiekimu – 16, sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsa – 8, o žvejų, rinkai tiekiančių sugautas žuvis, priskaičiuojama 155.

"Smulkiųjų maisto gamintojų veikla yra labai svarbi valstybės ekonomikai ir padeda išlaikyti šalies unikalumą, išsaugoti maisto gamybos tradicijas ir tradicinius maisto produktus. Todėl jau ne pirmus metus nuolat ieškome būdų, kurie paskatintų imtis smulkiosios gamybos, kad tokie gamintojai galėtų kuo paprasčiau surasti savo nišą ir savo vartotoją bendroje maisto rinkoje", – pabrėžia VMVT direktorius Darius Remeika.

Mažais kiekiais tvarkančiais maistą laikomi tie subjektai, kurie per savaitę pagamina ne daugiau kaip 500 kg mėsos gaminių ar 200 kg mėsos pusgaminių, per vieną kalendorinę dieną išdarinėja, perdirba ne daugiau kaip 150 kg žuvininkystės produktų, ar gamina pieno gaminius savo ūkyje ne daugiau kaip iš 1 tonos žalio pieno per dieną.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Lietuva
Dar šia tema
Lietuviškų gyvūninės kilmės maisto produktų eksportas šiais metais išaugo 14 %
Lietuvoje pieno kainos krito beveik dešimčia procentų
Mokslininkai nustatė pieno produktų paros normą
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Dviejų greičių Europa: ekonomistas papasakojo, kaip COVID-19 paveikė prekybą

(atnaujinta 19:43 2020.06.06)
Pasak Luminor ekonomisto, mažiausią prekybos kritimą patyrė Skandinavijos šalys, tuo tarpu Lietuvoje jis siekė 17,9 proc, t.y. labai panašus į ES vidurkį

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kaip koronavirusas paveikė prekybos sektorių Europoje. 

"Dviejų "greičių" Europa: Šiaurės ir Rytų Europoje prekybos sektorius nukentėjo nepalyginamai mažiau nei Pietų ir Vakarų Europoje", - rašo ekonomistas savo paskyroje Facebook

Pasak jo, skirtumą lėmė ne tik karantino sąlygų griežtumas - pavizdžiui, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje karantino griežtumas buvo panašaus lygio, tačiau Suomijoje mažmeninės prekyba krito vos 0,5%, o JK - net 22,5%. Anot ekonomisto, skirtumus taip pat lėmė vartotojų lūkesčiai (JK jie siekė -23, o Suomijoje -13) bei visuomenės pasitikėjimas kovos su koronavirusu ir ekonomine krize strategija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Mažiausią kritimą patyrė Skandinavijos šalys (Norvegijoje net buvo fiksuotas augimas), Olandija, Vokietija, Latvija ir Lenkija (visos mažiau nei 10%). 

"Lietuvoje kritimas siekė 17,9% t.y. labai panašus į ES vidurkį (tačiau gegužės mėn. kritimas bus žymiai mažesnis - turėtų siekti vos 5-10%), tad mes ir toliau liksime žalioje žemėlapio zonoje", - rašo Mauricas.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Bundestagas, archyvinė nuotrauka

Vokietijos užsienio reikalų ministras kalbėjo apie sudėtingus santykius su JAV

(atnaujinta 12:40 2020.06.07)
Masas kalbėjo apie Vokietijos ir JAV santykius po žiniasklaidos pranešimų apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą išvesti kariuomenę iš Vokietijos

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas Berlyno ir

Vašingtono santykius laiko komplikuotais. Jis tai pareiškė interviu "Bild am Sonntag".

Masas kalbėjo apie Vokietijos ir JAV santykius po žiniasklaidos pranešimų apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą išvesti kariuomenę iš Vokietijos.

"Esame artimi transatlantinio aljanso partneriai. Bet: tai sunku ", — ministras atsakė į žurnalisto prašymą apibūdinti situaciją.

Apie Donaldo Trampo ketinimus išvesti kariuomenę anksčiau pranešė amerikiečių leidinys "The Wall Street Journal". Skaičiuojama, kad iki rugsėjo iš Vokietijos išvyks 9500 karių.

JAV branduoliniai ginklai Europoje
© Sputnik /
JAV branduoliniai ginklai Europoje
Tegai:
kariai, Vokietija, JAV
Dar šia tema
Ši šalis nėra tokia visagalė. Ką parodė protestai JAV
Ekspertas: Rusija kol kas negali sekti visų JAV raketų