Dujų gamykla, archyvinė nuotrauka

Nauja grėsmė: Kataras pasirengęs pradėti dujų karą

(atnaujinta 15:53 2020.05.18)
Ekspertai pabrėžia: Kataro bandymas sumažinti SGD kainą turės neigiamos įtakos jau dabar perpildytai pasaulinei rinkai. Tačiau Rusija nukentės mažiau nei kitos šalys

VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Pasaulio dujų kainos nukrito — po šiltos žiemos sandėliai buvo perpildyti, o pandemija dar labiau sumažino paklausą. Sudėtingiausioje padėtyje atsidūrė Kataras, pagrindinis suskystintų gamtinių dujų tiekėjas. Analitikai perspėjo: kad galėtų susidoroti su krizės padariniais, karalystė gali paskelbti kainų karą — kaip ir Saudo Arabija naftos rinkoje. Apie tai, kas kelia grėsmę Rusijai — RIA Novosti medžiagoje.

Sunkus pasirinkimas

Nuo metų pradžios kainos beveik sumažėjo perpus: Europoje ir JAV mėlynuoju kuru prekiaujama žemiausiomis kainomis nuo 1999 metų.

"Dujų rinka negali "suvirškinti" perteklinio tiekimo ir šiltų orų", — sausį perspėjo Ronas Ozeris, "Statar Capital" Niujorko dujų rizikos draudimo fondo įkūrėjas.

Pandemija sudavė naują smūgį paklausai. Dėl šios priežasties Kataras atsidūrė labai sunkioje padėtyje.
Karalystė patiria didžiulius nuostolius ir netrukus susidurs su sunkiu pasirinkimu: sumažinti gamybą arba pradėti kainų karą, vartotojams siūlant dideles nuolaidas. Priešingu atveju Kataras dėl palyginti aukštų kuro kainų praras rinkos dalį ir perduos lyderystę Australijai.

"Dėl mažos paklausos ir didelių saugojimo išlaidų didžiausias pasaulyje suskystintų gamtinių dujų eksportuotojas gali netrukus stoti į kovą dėl rinkos", — perspėja "Bloomberg".

Dar vasario mėn. Doha SGD iš Azijos dėl koronaviruso nukreipė į Europą. Nepadėjo. Pandemija nusirito per Senąjį pasaulį, kur smarkiai sumažėjo energijos išteklių pirkimas.

Jamalo SGD gamykla, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кондратюк

Viena Kataro galimybė yra sumažinti gamybą, tačiau tai reiškia, kad žlugs visi ambicingi planai. Praėjusių metų sausį karalystė paskelbė pasitraukianti iš OPEC — norėdama tik susitelkti į suskystintas dujas. Jie planavo padidinti tiekimus nuo 77 iki 110 mln. tonų per metus iki 2024 metų, o iki 2027 metų — iki 126 mln. tonų.

Kaip tuomet sakė energetikos ministras Saadas bin Sheridas Al-Kaabis, tam yra visi reikiami ištekliai. Visų pirma, naujos šiaurinio lauko atkarpos šalia Ras Laffan miesto. Be to, Kataras iki 2024 metų ketina paleisti keturias dujų suskystinimo linijas.

"Sumažėjęs eksportas sukelia nuostolių valstybės biudžetui, o Australija tikrai gali pastumti Katarą", — pabrėžia "Bloomberg".

Analitikai vis dėlto neatmeta, kad karalystei ilgainiui teks sutramdyti savo apetitą.

"Dujovežių trūkumas, dėl kurio padidėjo krovinių vežimo tarifai, buvo jaučiamas nuo 2018 metais. Ir dabar Kataras gali susidurti su jų trūkumu. Esant tokiai situacijai, Kataro sumažintos SGD kainos pavirs kainų kilimu, nes į jas įskaičiuotos laivų nuomos išlaidos", — teigė nepriklausomas pramonės ekspertas Aleksejus Chazanovas.

Jei Kataras vis dėlto paskelbia kainų karą, kotiruotės gali patekti į neigiamų verčių sritį, kaip buvo balandžio mėnesį naftos atveju. Tačiau pagrindinis nepatogumas yra tas, kad gamyba taps nuostolinga net ir mažomis gamybos sąnaudomis.

Ekspertai pabrėžia: Kataro bandymas sumažinti SGD kainą turės neigiamos įtakos jau dabar perpildytai pasaulinei rinkai. Tačiau Rusija nukentės mažiau nei kitos šalys.

"Suskystintų gamtinių dujų vaidmuo vietinių tiekimų struktūroje yra palyginti menkas. Kalbant apie dujotiekio dujas, jos eksportuojamos pagal ilgalaikes sutartis, o atsisakius jų numatomos didelės baudos. Todėl galime kalbėti apie artėjančią Rusijos biudžeto katastrofą, kurią daugiausia sukuria pajamos iš angliavandenilių pardavimo per anksti", — sakė Chazanovas.

Anot ekonomisto, Kataras galėtų sumažinti Rusijos pajamas iš dujų eksporto, jei nusitiestų dujotiekį iš karalystės į Turkiją ir sujungtų jį su suprojektuotu "Nabucco", kaip buvo manoma pirmajame XXI amžiaus dešimtmetyje. Tačiau projektui sutrukdė Kataro užsienio politikos skirtumai su Saudo Arabija ir Sirijos pilietinis karas. Pats "Nabucco" paskendo užmarštyje, užleisdamas kelią "Turkish Stream".

Pirmieji nuo Kataro veiksmų nukenčia amerikiečiai, kurie pastaraisiais metais aktyviai reklamuoja suskystintas dujas Europos šalyse. Ši strategija atvedė į aklavietę: Europos vartotojai atsisako užjūrio žaliavų, nes jiems daug pelningiau pirkti gamtines dujas iš Rusijos.

Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
© Sputnik
Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
Tegai:
Rusija, SGD
Dar šia tema
Pirmosios aukos: JAV naftos ir dujų milžinės paskelbė, kad greitai bankrutuos
"Nord Stream-2 AG" nesutinka su Vokietijos reguliuotojo sprendimu
"Gazprom" nutraukia tranzitą per Lenkiją per "Jamalo–Europos" dujotiekį
Vėjo elektrinės

Lietuva atsinaujinančios energetikos projektams skyrė beveik 10 mln. eurų

(atnaujinta 14:32 2021.04.19)
Iš viso parama buvo skirta 37 projektams, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė beveik 10 mln. eurų elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių mažos galios elektrinių plėtrai, praneša ministerijos dpaudos tarnyba.

Pažymima, jog projektai finansuojami iš atsinaujinančių energijos išteklių statistinių perdavimų Liuksemburgui.

"Atsinaujinanti energetika yra mūsų ateitis, į kurią investuojame jau šiandien. Džiugu, kad šią viziją palaiko gyventojai bei verslas ir vis dažniau pasinaudoja galimybe gauti finansavimą", — pareiškė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Iš viso parama buvo skirta 37 projektams. Numatoma, kad įgyvendinus šiuos projektus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių.

Iš viso teigiamai įvertinta buvo 126 paraiškos, kurių bendra prašoma suma siekia daugiau nei 22 mln. eurų, iš jų 89 proc. paraiškų prašoma paramos saulės elektrinių įrengimui, 11 proc. vėjo elektrinėms.  

Paraiškas teikti ir gauti finansavimą galėjo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, ūkininkai ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, yra siekiama, kad AEI dalis galutiniame elektros suvartojimo balanse 2030 metais sudarytų 50 proc., o 2050 metais — 100 proc.

Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, energetika, Lietuva
Dar šia tema
"Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio HAE
Gyventojai "nuskurs": kodėl kainos Lietuvoje kils be BelAE energijos
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Lietuvos policija

Lietuvoje šiemet registruota 23% mažiau nusikalstamų veiklų

(atnaujinta 14:57 2021.04.19)
Tačiau sausio-kovo mėnesiais padaugėjo nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis skaičius

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užregistruota 9311 nusikalstamų veikų (t.y. 23,5 proc. mažiau nei pernai, per tą patį laikotarpį), ištirta 64,3 proc. visų nusikalstamų veikų, tai rodo Informatikos ir ryšių departamento duomenys.

Kaip pabrėžiama, sumažėjo automobilių vagysčių (64 proc.), viešosios tvarkos pažeidimų (42 proc.), plėšimų (42 proc.), vagysčių (42 proc.), nesunkių sveikatos sutrikdymų (38 proc.), turto sunaikinimo atvejų (37 proc.), nužudymų (7 nužudymais, arba 29 proc. mažiau), fizinio skausmo sukėlimo (24 proc.), sunkių sveikatos sutrikdymų (23 proc.), sukčiavimų (22 proc.), grasinimų nužudyti (8 proc.), sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (3,5 proc.).

Tuo tarpu, per tris mėnesius registruotas analogiškas nusikaltimų elektroninėje erdvėje skaičius kaip pernai per tą patį laikotarpį.

Be to, sausio-kovo mėnesiais padaugėjo nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis (24 proc.) skaičius. Eismo įvykiuose žuvo 37 žmonės (14 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį).

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, iki balandžio 18 dienos šalies keliuose įvyko 488 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės (28 proc. mažiau), sužeista 561 žmogus (27 proc. mažiau).

Taip pat buvo priminta, kad mažiau nusikaltimų buvo registruota ir praėjusiais metais. 2020 metais registruota 46 306 nusikalstamų veikų (t.y. 10 proc. mažiau nei 2019 metais).

Tegai:
nusikalstamumas, policija, Lietuva
Dar šia tema
Švenčionių rajone po savadarbėmis akėčiomis rastas miręs vyras
Pas girtą Lietuvos gyventoją rastas aparatas naminukei gaminti
Šiuo metu Lietuvoje vakcinuota beveik 40 procentų pareigūnų