Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas

Vilniaus kogeneracinė jėgainė gavo leidimą dirbti

(atnaujinta 09:31 2020.05.20)
Kogeneracinė jėgainė planuoja deginti nepavojingas komunalines atliekas ir biokurą, likusį po rūšiavimo

VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Vilniaus kogeneracinė jėgainė gavo leidimą veikti, pranešė Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) spaudos tarnyba.

Aplinkos apsaugos agentūra atliko poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir nuodugnų bei kompleksinį jėgainės pateiktos paraiškos TIPK leidimui gauti įvertinimą. Nustatyta, kad stotis atitinka Lietuvos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus.

Kogeneracinę jėgainę sudaro biokurą ir atliekas deginančių įrenginių dalys. Biokurą deginančių įrenginių katilų bendra šiluminė galia yra 175 MW, atliekas deginančio įrenginio — 65 MW. Elektros energijos gamybos galia siekia 100 MW, iš kurių atliekų dalis sudaro iki 20 MW. Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus deginamos po rūšiavimo likusios netinkamos nei perdirbti, nei pakartotinai naudoti, bet turinčios energinę vertę komunalinės atliekos. Planuojama apdoroti iki 160 tūkst. tonų atliekų per metus. Paruoštos atliekos bus tiekiamos iš perdirbimo įrenginių.

Jėgainėje bus vykdoma nuolatinė technologinio proceso stebėsena, t. y. nuolat matuojama prie degimo kameros vidinės sienelės temperatūra, kad būtų užtikrinama privaloma po rūšiavimo likusių nepavojingų atliekų deginimui temperatūra, veiks automatinė sistema, neleidžianti tiekti į degimo zoną atliekų, sumažėjus nustatytai degimo temperatūrai arba, kai dėl išmetamų dujų valymo įrengimų sutrikimų ar gedimų, viršijama kuri nors išmetamų teršalų ribinė vertė.

Taip pat bus įdiegta radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų aptikimo įranga. Dėl taikomų technologinių procesų Vilniaus kogeneracinė jėgainė laikoma viena iš moderniausių jėgainių, atitinkančių aukštus aplinkosaugos standartus Europoje.

Skaičiuojama, kad pradėjus veikti jėgainei, šilumos vartotojai per metus vidutiniškai sutaupys apie 13 mln. eurų, taip pat Vilniaus regiono gyventojai papildomai, išvengdami atliekų šalinimo sąvartynuose, vidutiniškai per metus galėtų sutaupyti apie 10 mln. eurų.

Dar šia tema
Pelenai iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės bus skirti vienai Norvegijos salų atkurti
Kauno kogeneracinė jėgainė pirmą kartą pagamino šilumą miestui
Pieno produkacija, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje populiarėja smulkiųjų maisto gamintojų veikla

(atnaujinta 10:00 2020.06.07)
Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba, žuvininkystės produktų, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų

VILNIUS, gegužės 2 - Sputnik. Lietuvoje mėsos, pieno, žuvies ar žvėrienos gaminius nedideliais kiekiais gamina ir tiesiogiai vartotojams parduoda daugiau kaip pusė tūkstančio smulkiųjų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių. 

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, trejus pastaruosius metus norinčiųjų užsiimti tokia veikla skaičius vidutiniškai padidėja 10 proc.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba – 316, žuvininkystės produktų – 69, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų – 66, paukščių, triušių auginimu mėsai – 31, kiaušinių tiekimu – 16, sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsa – 8, o žvejų, rinkai tiekiančių sugautas žuvis, priskaičiuojama 155.

"Smulkiųjų maisto gamintojų veikla yra labai svarbi valstybės ekonomikai ir padeda išlaikyti šalies unikalumą, išsaugoti maisto gamybos tradicijas ir tradicinius maisto produktus. Todėl jau ne pirmus metus nuolat ieškome būdų, kurie paskatintų imtis smulkiosios gamybos, kad tokie gamintojai galėtų kuo paprasčiau surasti savo nišą ir savo vartotoją bendroje maisto rinkoje", – pabrėžia VMVT direktorius Darius Remeika.

Mažais kiekiais tvarkančiais maistą laikomi tie subjektai, kurie per savaitę pagamina ne daugiau kaip 500 kg mėsos gaminių ar 200 kg mėsos pusgaminių, per vieną kalendorinę dieną išdarinėja, perdirba ne daugiau kaip 150 kg žuvininkystės produktų, ar gamina pieno gaminius savo ūkyje ne daugiau kaip iš 1 tonos žalio pieno per dieną.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Lietuva
Dar šia tema
Lietuviškų gyvūninės kilmės maisto produktų eksportas šiais metais išaugo 14 %
Lietuvoje pieno kainos krito beveik dešimčia procentų
Mokslininkai nustatė pieno produktų paros normą
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Dviejų greičių Europa: ekonomistas papasakojo, kaip COVID-19 paveikė prekybą

(atnaujinta 19:43 2020.06.06)
Pasak Luminor ekonomisto, mažiausią prekybos kritimą patyrė Skandinavijos šalys, tuo tarpu Lietuvoje jis siekė 17,9 proc, t.y. labai panašus į ES vidurkį

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kaip koronavirusas paveikė prekybos sektorių Europoje. 

"Dviejų "greičių" Europa: Šiaurės ir Rytų Europoje prekybos sektorius nukentėjo nepalyginamai mažiau nei Pietų ir Vakarų Europoje", - rašo ekonomistas savo paskyroje Facebook

Pasak jo, skirtumą lėmė ne tik karantino sąlygų griežtumas - pavizdžiui, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje karantino griežtumas buvo panašaus lygio, tačiau Suomijoje mažmeninės prekyba krito vos 0,5%, o JK - net 22,5%. Anot ekonomisto, skirtumus taip pat lėmė vartotojų lūkesčiai (JK jie siekė -23, o Suomijoje -13) bei visuomenės pasitikėjimas kovos su koronavirusu ir ekonomine krize strategija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Mažiausią kritimą patyrė Skandinavijos šalys (Norvegijoje net buvo fiksuotas augimas), Olandija, Vokietija, Latvija ir Lenkija (visos mažiau nei 10%). 

"Lietuvoje kritimas siekė 17,9% t.y. labai panašus į ES vidurkį (tačiau gegužės mėn. kritimas bus žymiai mažesnis - turėtų siekti vos 5-10%), tad mes ir toliau liksime žalioje žemėlapio zonoje", - rašo Mauricas.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Bundestagas, archyvinė nuotrauka

Vokietijos užsienio reikalų ministras kalbėjo apie sudėtingus santykius su JAV

(atnaujinta 12:40 2020.06.07)
Masas kalbėjo apie Vokietijos ir JAV santykius po žiniasklaidos pranešimų apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą išvesti kariuomenę iš Vokietijos

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas Berlyno ir

Vašingtono santykius laiko komplikuotais. Jis tai pareiškė interviu "Bild am Sonntag".

Masas kalbėjo apie Vokietijos ir JAV santykius po žiniasklaidos pranešimų apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą išvesti kariuomenę iš Vokietijos.

"Esame artimi transatlantinio aljanso partneriai. Bet: tai sunku ", — ministras atsakė į žurnalisto prašymą apibūdinti situaciją.

Apie Donaldo Trampo ketinimus išvesti kariuomenę anksčiau pranešė amerikiečių leidinys "The Wall Street Journal". Skaičiuojama, kad iki rugsėjo iš Vokietijos išvyks 9500 karių.

JAV branduoliniai ginklai Europoje
© Sputnik /
JAV branduoliniai ginklai Europoje
Tegai:
kariai, Vokietija, JAV
Dar šia tema
Ši šalis nėra tokia visagalė. Ką parodė protestai JAV
Ekspertas: Rusija kol kas negali sekti visų JAV raketų