Pasaulio bankas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: Pasaulio bankas prognozuoja, kad dėl pandemijos nuskurs apie 60 mln. žmonių

(atnaujinta 15:36 2020.05.20)
Kad būtų atkurtas augimas, reikėtų imtis greitų ir lanksčių priemonių, galinčių padėti reaguoti į sveikatos krizę, suteikti piniginę ir kitokią paramą, siekiant apsaugoti nepasiturinčius ir padidinti atsparumą bei ekonomikos atsigavimą

VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Pasaulio banko vadovas David'as Malpass'as prognozuoja, kad 60 mln. žmonių patirs didžiulį skurdą dėl koronaviruso pandemijos, rašo Milenio.

Anot leidinio, tokia įvykių raida panaikins pastaruosius trejus metus padarytą pažangą kovoje su šia problema.

"Pandemija ir pirmaujančių šalių ekonomikos uždarymas gali pastūmėti 60 milijonų žmonių į didžiulį skurdą, o tai sunaikins pastaraisiais metais padarytą pažangą mažinant skurdą", — sakė Malpass'as.

Telefoninio pokalbio su žurnalistais metu jis taip pat nurodė, kad jo organizacija yra pradėjusi pagalbos programą 100 besivystančių šalių, kuriose gyvena daugiau kaip 70 % pasaulio gyventojų. Visų pirma, Pasaulio bankas įsipareigojo šioms valstybėms per 15 mėnesių skirti 15 milijardų dolerių kovai su "COVID-19 ekonominėmis, sanitarinėmis ir socialinėmis pasekmėmis".

Pasak Pasaulio banko vadovo, tam, kad būtų atkurtas augimas, reikėtų imtis greitų ir lanksčių priemonių, galinčių padėti reaguoti į sveikatos krizę, suteikti piniginę ir kitokią paramą, siekiant apsaugoti nepasiturinčius, paremti privatųjį sektorių ir padidinti atsparumą bei ekonomikos atsigavimą.

Kova su koronavirusu Baltijos šalyse ir ES: sienų uždarymas ir kitos priemonės
© Sputnik /
Kova su koronavirusu Baltijos šalyse ir ES: sienų uždarymas ir kitos priemonės
Tegai:
ekonomikos krizė
Dar šia tema
Nausėda: COVID-19 sukeltai krizei įveikti reiks didesnio daugiamečio ES biudžeto
Koronaviruso krizė paaštrino visuomenės nuotaikas, jaunimas tampa pažeidžiamiausiu
Nausėda: viešosios investicijos krizės metu turi duoti didžiausią grąžą
Ekspertas: Vakarų Europa nenorės dalintis su Baltijos šalimis krizės metu
Arctic Discoverer, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą atvyko pirmasis SGD tanklaivis per birželio mėnesį

(atnaujinta 15:02 2020.06.03)
Anot SGD terminalo operatoriaus, tanklaivis turėtų pristatyti 140 tūkstančių kubinių metrų degalų

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Norvegijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu. Apie tai pranešė "Marinetraffic.com".

Tanklaivis "Arctic Discoverer" išplaukė iš Norvegijos Melkojos uosto ir atvyko į Klaipėdos oro uostą trečiadienį, 8:23.

Pagal "Klaipėdos naftos" grafiką, krovinių tūris yra 140 tūkstančių kubinių metrų.

Gegužės pabaigoje Lietuva gavo rusiškų suskystintų gamtinių dujų krovinį. "Coral Fungia" pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų degalų.

Iš viso šalis tikisi birželio mėnesį gauti 320 tūkst. kubinių metrų SGD.

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai atsieina: kasmet "Klaipėdos nafta" Norvegijai moka 60 milijonų eurų už nuomą. 2018 metų vasarą buvo nuspręsta išpirkti terminalą.

Kroviniai daugiausia atvežami iš Norvegijos ir Rusijos. Taip pat per visą Klaipėdos terminalo egzistavimą buvo gauta tik keletas Amerikos SGD partijų.

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai nenaudingi kuro tiekimai iš JAV. Be to, net pačioje Lietuvoje pripažįstama, kad Rusijos SGD padėjo respublikos energetikos rinkai. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, po "Novatek" dujų patekimo į rinką kainos krito.

Tegai:
SGD, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys iš Vysocko
Ekspertas: Lenkija turi pasirinkti — arba apdūmyti Europą, arba pirkti dujas iš Rusijos
Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

"Nord Stream-2" likimas bus nuspręstas kitą savaitę

(atnaujinta 11:31 2020.06.03)
Didžiausia "Nord Stream-2" problema šiuo metu yra ES dujų direktyva, pagal kurią reikalaujama, kad dujų tiekėja ir dujotiekio savininkė būtų skirtingos įmonės, o nepriklausomas tiekėjas turėtų aprūpinti 50 % pumpuojamo kuro

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. "Gazprom" direktorių valdyba aptars priemones, skirtas reaguoti į Vakarų sankcijas prieš bendrovės projektus, pirmiausia "Nord Stream-2". "Nord Stream-2" jau pateikė ieškinį dėl aštuonių milijardų eurų Europos Sąjungai, kuri neteisėtai atsisakė pašalinti "Nord Stream-2" iš Dujų direktyvos taikymo srities. Kokias dar problemas dar turi išspręsti aukščiausi dujų valdybos vadovai — RIA Novosti medžiagoje.

Be variantų

Nuotolinis direktorių valdybos posėdis numatytas birželio 11 dieną. Darbotvarkėje numatytas klausimas "Vakarų sankcijų įtaka "Gazprom" grupei 2019–2020 metais ir reagavimo priemonės". Kadangi pagrindinis šios politikos rezultatas yra gerai žinomas  — "Nord Stream-2" paleidimo atidėjimas bent metams, daugiausia bus aptartos dujotiekio užbaigimo galimybės.

Siekdama įvykdyti projektą per Rusijos prezidento nustatytą terminą (vėliausiai 2021 metų pirmąjį ketvirtį), bendrovė "Gazprom" turi kuo greičiau pateikti Danijos energetikos agentūrai (DEA) atnaujintą statybos planą. Direktorių valdyba ketina patvirtinti šį planą.

Akivaizdu, kad nebus užsienio rangovų. Vamzdžiai bus tiesiami pasitelkus laivus "Akademik Čerskij" ir "Fortuna", kurie dabar yra Vokietijos Mukrano uoste.

Praėjusią savaitę Rusijos vamzdžių klojėjai pasikeitė vietomis: "Akademik Čerskij" švartavosi prie trečiosios prieplaukos, kur anksčiau stovėjo "Fortūna". Čia yra sandėliai su vamzdžiais ir kitomis medžiagomis "Nord Stream-2". "Fortūna" savo ruožtu užėmė "Akademik Čerskij" vietą.

Laivas Akademik Čerskij, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Голенков

Taigi, "Akademik Čerskij" yra pasirengęs bet kada pradėti krauti vamzdžius. Tačiau vargu ar tai įvyks birželį. Net jei "Gazprom" jau kitą savaitę pateiks atnaujintą darbo planą Danijos energetikos agentūrai, akivaizdu, kad danai neskubės jo svarstyti.

Prisiminkite, kad būtent DEA iki paskutiniųjų vilkino leidimo tiesti dujotiekį. Greičiausiai danai vėl atidės svarstymą iki liepos mėnesio, kai Danijos Bornholmo salos rajone prasidės menkių nerštas ir bet kokie jūriniai darbai bus uždrausti dviem mėnesiams.

Panašu, kad "Gazprom" gali tikėtis aiškumo tik rugsėjį. Iki to laiko du tiekimo laivai — "Ivana Sidorenko" ir "Ostap Šeremet" — turėtų priartėti prie statybų vietos iš Tolimųjų Rytų. Jie pristatys vamzdžius ir medžiagas.

Šie laivai gegužės 15 dieną išplaukė iš Vladivostoko ir dabar artėja prie Indijos Kočino uosto, iš kur jie greičiausiai keliaus į Sueco kanalą. Tokiu atveju galima tikėtis, kad jie atplauks į Baltijos jūrą rugpjūčio pradžioje.

Grąžinkit aštuonis milijardus

Didžiausia "Nord Stream-2" problema šiuo metu yra ES dujų direktyva, pagal kurią reikalaujama, kad dujų tiekėja ir dujotiekio savininkė būtų skirtingos įmonės, o nepriklausomas tiekėjas turėtų aprūpinti 50 % pumpuojamo kuro.

T. y., "Gazprom" galės panaudoti tik pusę dujotiekio pajėgumų, o tai bent du kartus padidins projekto atsipirkimo laiką.

Gegužės 15 dieną Vokietijos federalinė tinklų agentūra atsisakė patenkinti "Nord Stream 2 AG" prašymą atleisti dujotiekį nuo šių apribojimų, o gegužės 20 dieną ES Aukščiausiasis teismas Liuksemburge atmetė bendrovės apeliaciją.

Vis dėlto buvo žengtas svarus žingsnis prieš Europos biurokratus. Pasak "Gazprom Export" generalinio direktoriaus patarėjo Andrejaus Konoplianiko, "Nord Stream-2" pateikė ieškinį ES tarptautiniame arbitraže.
Teismo ieškinyje pagrįstai teigiama, kad praėjusių metų ES trečiosios dujų direktyvos pakeitimai pažeidžia Energetikos chartiją dėl investicijų apsaugos, nes atgaline data nuvertina investicijas į projektą. Iš tiesų, priėmus galutinį sprendimą dėl dujotiekio tiesimo, buvo nustatyti nauji apribojimai, specialiai skirti "Nord Stream-2".

Ieškinio suma yra aštuoni milijardai eurų. Tai yra, kiek jie išleido projektui. Kitaip tariant, jei ES nepersvarstys savo pozicijos dėl "Nord Stream-2" ir Dujų direktyvos, Briuselis turės atlyginti "Gazprom" ir jos partneriams visas išlaidas.

Žinoma, tam reikia laimėti bylą. Tačiau "Nord Stream-2" tokia tikimybė yra labai didelė, nes procesas vyks ne Europoje, o tarptautiniame Toronto teisme.

"Toronto pasirinkimas silpnina neigiamos nuomonės dėl "Nord Stream-2" ir Rusijos dujų poveikį arbitražo teismui ir leidžia teisėjams tikėtis būtino neutralumo, kuris skiria tarptautinius teismus nuo nacionalinės jurisdikcijos teismų", — pažymi Andrejus Konoplianikas straipsnyje, paskelbtame laikraštyje "Vedomosti".

Žinoma, "Nord Stream-2" bus baigtas bet kokiu atveju. "Teisinė statybų leidimų išdavimo sistema skiriasi nuo ES dujotiekių eksploatavimo taisyklių", — RIA Novosti sakė "Nord Stream 2 AG" spaudos tarnyba. T. y., laukdama Toronte esančių teisėjų verdikto, "Gazprom" gali saugiai nutiesti vamzdžius.

Naujos grėsmės

Po to, kai Šveicarijos "Allseas" pasitraukė iš projekto dėl amerikiečių sankcijų, JAV ir jų draugai Europoje ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" sustojo amžiams.

Tačiau kai "Akademik Čerskij" atplaukė į Mukraną, "Nord Stream-2" priešininkai pradėjo kalbėti apie naujų sankcijų poreikį. JAV senatoriai Ted'as Cruz'as ir Jeanne Shaheen rengiasi pristatyti dar vieną įstatymo projektą Kongresui, kad galutinai palaidotų projektą, praėjusią savaitę pranešė "Reuters". Cruz'as gegužę perspėjo, kad bet kokie statybose dalyvaujantys laivai bus baudžiami.

Be to, pasak vokiečių laikraščio "Handelsblatt", Vašingtonas ketina įvesti sankcijas už bendradarbiavimą su "Gazprom" įmonėms, užsiimančioms giliavandenių vamzdynų priežiūra, taip pat rusiškų dujų pirkėjams.

Šias grėsmes ir galimybes jas apeiti kitą savaitę taip pat svarstys "Gazprom" direktorių valdyba. Vienas iš žingsnių siekiant sumažinti riziką jau žinomas — "Akademik Čerskij" buvo perduotas iš "Gazpromflot" mažai žinomam Samaros šiluminės energijos turto fondui (STIF), kuriam amerikiečiai negali daryti jokios įtakos.

Sankcijos "Nord Stream-2" investuotojams — "Engie", OMV, "Shell", "Uniper", "Wintershall" — yra mažai tikėtinos ir beprasmės. Viena vertus, projektas buvo beveik visiškai finansuotas: iki gegužės pradžios "Uniper" iš 950 pervedė 700 milijonų eurų, mėnesio pabaigoje "Wintershall" įvykdė visus savo įsipareigojimus.

Kita vertus, sankcijos didelėms Europos bendrovėms smarkiai pablogins ir be to įtemptus Vašingtono santykius su Senuoju pasauliu. Donaldas Trampas greičiausiai neišdrįs.

Tiesą sakant, vieninteliai Cruz'o ir Shaheen šansai įgyvendinti naujas sankcijas yra jų įtraukimas į gynybos biudžeto įstatymą, kaip ir pernai. Todėl "Gazprom" gyvybiškai svarbu pabaigti statybas iki sausio mėnesio.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Gazprom, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijoje iškritikavo naujas sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Ukraina su JAV aptaria priemones prieš "Nord Stream-2"
Trampas priskyrė sau sankcijų "Nord Stream-2" idėją

Kaip reporteriai dirba ypač pavojingomis protestų sąlygomis JAV

(atnaujinta 15:26 2020.06.03)
  • Полицейский толкает фотографа во время протестов в США
  • Фоторепортер на фоне пожара в результате протестов в Миннеаполисе
  • Фотокорреспондент Reuters Карлос Барриа прячется за мусорным баком от государственного патруля штата Миннесота
  • Офицер полиции кричит на видеожурналиста Associated Press Роберта Бамстеда
  • Полицейские Нью-Йорка окружили, пихали и выкрикивали ругательства в адрес двух журналистов Associated Press
  • Протестующие в Нью-Йорке
  • Фоторепортер из Нью-Йорка Джон Минчилло оказался возле гранаты со слезоточивым газом в в Сент-Пол, Миннесота
  • Фотографы во время съемки горящей полицейской машины в Нью-Йорке
  • Фотожурналист LA Times Джейсон Армонд и фотожурналист Го Накамура во время протестов в США
  • Фотограф New York Times  во время съемки протестов в США
  • Фотожурналист AP во время фотографирования протестующих в Миннеаполисе
  • Фотограф убегает от полицейских во время протестов
  • Фотожурналист Филипп Монтгомери снимает массовые беспорядки в Миннеаполисе 30 мая
  • Фотограф задержан во время протеста в Атланте, штат Джорджия
Protestų banga, sudrebinusi JAV miestus, virto rimtomis riaušėmis ir susirėmimais su policija. Įvykių epicentre yra ir žurnalistai, atliekantys savo darbą ypač pavojingomis sąlygomis

Spaudos kortelė ir profesionali kamera neišgelbėja reporterių nuo policijos išpuolių, jie dažnai tampa policijos žiauraus elgimosi ir neteisėtumo aukomis. Nuo tada, kai JAV prasidėjo protestai, kuriuos sukėlė afroamerikiečio George'o Floyd'o mirtis Mineapolyje dėl policijos kaltės, nukentėjo keli įvairių leidinių žurnalistai. Tarp jų yra du MIA "Rossija Segodnia" darbuotojai: RIA Novosti korespondentas Mineapolyje Michailas Turgijevas, kuriam į veidą buvo išpurkštos pipirų dujos, ir Sputnik prodiuserė Vašingtone Nikol Russel, kuri buvo sužeista guminėmis kulkomis šalia Baltųjų rūmų.

Russel papasakojo: policininkas šaudė, nusitaikęs į ją, jau po to, kai ji parodė jam spaudos kortelę ir sušuko, kad ji yra spauda. Turgijevui policininkas į veidą tyčia purškė pipirų dujas. Šalia jo buvo kolega iš Amerikos televizijos kanalo "VICE", kuris, kaip ir Michailas, parodė spaudos kortelę ir šaukė "Aš esu spauda!" Abu gavo dujų srovę.

Nuotraukų galerijoje surinktose nuotraukose galima pamatyti sąlygas, kuriomis reporteriai dirba Jungtinėse valstijose.

ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais Arlemas Deziras paragino JAV valdžios institucijas užtikrinti protestus apšviečiančių žurnalistų saugumą. Oficialus JT generalinio sekretoriaus atstovas Stefanas Diužarikas, komentuodamas šį incidentą, pareiškė, kad "visi šie atvejai turėtų būti ištirti".

Rusijos užsienio reikalų ministerija tyčinį žiaurų elgesį "Sputnik" darbuotojų atžvilgiu Vašingtone vertina kaip nedraugišką JAV valdžios institucijų žingsnį, taip pat kaip šiurkštų tarptautinių teisinių įsipareigojimų užtikrinti žurnalistų saugumą ir netrukdomą veiklą pažeidimą.

  • Полицейский толкает фотографа во время протестов в США
    © AP Photo / Rick Bowmer

    Policijos pareigūnas stumia fotografą per demonstraciją, kuri vyko šeštadienį, 2020 metų gegužės 30 dieną, Solt Leik Sityje.

  • Фоторепортер на фоне пожара в результате протестов в Миннеаполисе
    © REUTERS / Lucas Jackson

    Fotožurnalistas priešais degantį banką "Wells Fargo" Mineapolyje, Minesotoje, 2020 metų gegužės 30 dieną.

  • Фотокорреспондент Reuters Карлос Барриа прячется за мусорным баком от государственного патруля штата Миннесота
    © REUTERS / Adam Bettcher

    "Reuters" fotokorespondentas Karlosas Barria slepiasi už šiukšliadėžės nuo Minesotos valstijos valstybinio patrulio, kuris į demonstrantus ir žiniasklaidos priemonių atstovus paleido ašarines dujas šalia Mineapolio policijos penktosios nuovados, kur prasidėjo protestai JAV.

  • Офицер полиции кричит на видеожурналиста Associated Press Роберта Бамстеда
    © AP Photo / Wong Maye-E

    Policijos pareigūnas šaukia į "Associated Press" vaizdo žurnalistą Robertą Bamstedą antradienį, 2020 metų birželio 2 dieną, Niujorke. Niujorko policija apsupo, šaukė ir rėkė prakeikimus dviejų "Associated Press" žurnalistų, kuire apšvietė protestą Žemutiniame Manhatane, atžvilgiu. Agentūros fotografė Vong Mei-Ji sugebėjo padaryti keletą nuotraukų.

  • Полицейские Нью-Йорка окружили, пихали и выкрикивали ругательства в адрес двух журналистов Associated Press
    © AP Photo / Wong Maye-E

    "Associated Press" vaizdo žurnalistas Robertas Bamstedas primena policijos pareigūnui, kad spaudai leidžiama būti gatvėje nepaisant komendanto valandos.

  • Протестующие в Нью-Йорке
    © Sputnik / Brian Smith

    Reporteris filmuoja protestuotojus Niujorke. JAV miestuose vyksta protestai, susiję su afroamerikiečio George'o Floyd'o mirtimi Mineapolyje dėl policijos kaltės.

  • Фоторепортер из Нью-Йорка Джон Минчилло оказался возле гранаты со слезоточивым газом в в Сент-Пол, Миннесота
    © AP Photo / Julio Cortez

    Niujorke dirbantis fotoreporteris Džonas Minčillo atsidūrė šalia granatos su ašarinėmis dujomis Sent Paulyje, Minesotoje.

  • Фотографы во время съемки горящей полицейской машины в Нью-Йорке
    © AP Photo / Seth Wenig

    Fotografai fotografuoja degantį policijos automobilį Niujorke gegužės 30 dieną.

  • Фотожурналист LA Times Джейсон Армонд и фотожурналист Го Накамура во время протестов в США
    © REUTERS / Lucas Jackson

    "LA Times" fotožurnalistas Džeisonas Armondas ir fotožurnalistas Go Nakamura dirba per protestus Mineapolyje, Minesotoje, 2020 metų gegužės 30 dieną.

  • Фотограф New York Times  во время съемки протестов в США
    © REUTERS / Lucas Jackson

    "New York Times" fotožurnalistas Viktoras Dž. Bliu Mineapolyje, Minesotoje, iš kur kilo pasipiktinimų prieš policijos savivalę, dėl kurios žuvo George'as Floydas, banga.

  • Фотожурналист AP во время фотографирования протестующих в Миннеаполисе
    © REUTERS / Lucas Jackson

    "AP" fotokorespondentas Džonas Minčillo (dešinėje) fotografuoja protestuotoją, mėtantį granatą su ašarinėmis dujomis.

  • Фотограф убегает от полицейских во время протестов
    © AP Photo / John Minchillo

    Fotografas bėga nuo policijos pareigūnų, kurie eina kolona į demonstrantus prie 5-osios policijos nuovados Mineapolyje, 2020 metų gegužės 30 dieną.

  • Фотожурналист Филипп Монтгомери снимает массовые беспорядки в Миннеаполисе 30 мая
    © REUTERS / Lucas Jackson

    Fotožurnalistas Filipas Montgomeris filmuoja riaušes Mineapolyje gegužės 30 dieną.

  • Фотограф задержан во время протеста в Атланте, штат Джорджия
    © REUTERS / Dustin Chambers

    Fotografas sulaikytas per protestą Atlantoje, Džordžijos valstijoje, birželio 1 dieną.

Tegai:
žurnalistai, protestai, JAV
Dar šia tema
JAV demokratai Trampo veiksmus protesto metu pavadino bailiais
Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip JAV policija atsiklaupė priešais protestuotojus
Peskovas pakomentavo riaušes JAV
Politologas: kaltinimai Rusijai dėl riaušių JAV yra panašūs į siurrealizmą
Facebook pašalino grupes, kuriose aptariamas ginklų pristatymas į protestus JAV