Lietuvos ir ES vėliavos

EK pateikė Lietuvai rekomendacijas pasaulinės pandemijos kontekste

(atnaujinta 09:25 2020.05.21)
Rekomenduojama imtis visų reikalingų veiksmų kovai su koronaviruso pandemija, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakto išlygą, kuri leidžia padidinti valstybės skolinimąsi ir išlaidas

VILNIUS, gegužės 21 — Sputnik. Europos Komisija (EK) paskelbė rekomendacijas visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Rekomendacijose labiausiai atsižvelgiama į kovą su pandemija ir atsigavimui po jos, praneša Finansų ministerija.

 "Galime pasidžiaugti, kad jau daromi reikšmingi darbai visomis Europos Komisijos nurodytomis kryptimis. Dar 2020 metų kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonominių ir finansinių priemonių planą COVID-19 pasekmėms mažinti, numatant svarbias sveikatos apsaugos, pagalbos verslui ir darbuotojams priemones. Tuo tarpu vakar pristatytame Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane, skirtame ekonomikos skatinimui, ypatingas dėmesys skiriamas ekonomikos gaivinimui pritraukiant investicijas ir skatinant perėjimą prie skaitmeninės bei klimatui draugiškos ekonomikos", — sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

EK rekomenduoja imtis visų reikalingų veiksmų kovai su koronaviruso pandemija, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakto išlygą, kuri leidžia padidinti valstybės skolinimąsi ir išlaidas.

Taip pat pažymima, kad ekonominei krizei atslūgus reikės rūpintis skolos tvarumo užtikrinimu, nepamirštant investicijų.

Taip pat rekomenduojama sustiprinti sveikatos apsaugos sistemą užtikrinant jos adekvatų finansavimą, sprendžiant jos darbuotojų ir medicinos priemonių trūkumą. Tobulinti sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumą ir kokybę.

EK rekomendacijose siūloma mažinti neigiamą krizės poveikį užimtumui, didinti aktyvios darbo rinkos politikos finansavimą ir aprėptį, užtikrinti socialinės apsaugos sistemos adekvatumą ir aprėptį, gerinti mokesčių ir išmokų sistemą siekiant apsaugoti žmones nuo skurdo.

Rekomenduojama remti verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio bei orientuoto į eksportą, likvidumą.

Paankstinti brandžias viešąsias investicijas ir skatinti privačiąsias. Teikti pirmenybę investicijoms į žaliąją ir skaitmeninę ekonomikos transformacijas. Smulkiosiose ir vidutinėse įmonėse skatinti technologines inovacijas.

Dėl koronaviruso pandemijos karantinas Lietuvoje pratęstas iki gegužės 31 dienos. Valdžia pamažu panaikina apribojimus. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta daugiau kaip 1570 pacientų, sergančių COVID-19. Tarp užsikrėtusiųjų nemažai gydytojų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį COVID-19 pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 4,8 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 318 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas, Europos Komisija (EK), ES
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1938)
Dar šia tema
ES išleis testą, kuris atskleis COVID-19 per pusvalandį
Nausėda paprašė EK pirmininkės asmeniškai įsitraukti į Astravo AE klausimus
Pieno produkacija, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje populiarėja smulkiųjų maisto gamintojų veikla

(atnaujinta 10:00 2020.06.07)
Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba, žuvininkystės produktų, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų

VILNIUS, gegužės 2 - Sputnik. Lietuvoje mėsos, pieno, žuvies ar žvėrienos gaminius nedideliais kiekiais gamina ir tiesiogiai vartotojams parduoda daugiau kaip pusė tūkstančio smulkiųjų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių. 

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, trejus pastaruosius metus norinčiųjų užsiimti tokia veikla skaičius vidutiniškai padidėja 10 proc.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba – 316, žuvininkystės produktų – 69, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų – 66, paukščių, triušių auginimu mėsai – 31, kiaušinių tiekimu – 16, sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsa – 8, o žvejų, rinkai tiekiančių sugautas žuvis, priskaičiuojama 155.

"Smulkiųjų maisto gamintojų veikla yra labai svarbi valstybės ekonomikai ir padeda išlaikyti šalies unikalumą, išsaugoti maisto gamybos tradicijas ir tradicinius maisto produktus. Todėl jau ne pirmus metus nuolat ieškome būdų, kurie paskatintų imtis smulkiosios gamybos, kad tokie gamintojai galėtų kuo paprasčiau surasti savo nišą ir savo vartotoją bendroje maisto rinkoje", – pabrėžia VMVT direktorius Darius Remeika.

Mažais kiekiais tvarkančiais maistą laikomi tie subjektai, kurie per savaitę pagamina ne daugiau kaip 500 kg mėsos gaminių ar 200 kg mėsos pusgaminių, per vieną kalendorinę dieną išdarinėja, perdirba ne daugiau kaip 150 kg žuvininkystės produktų, ar gamina pieno gaminius savo ūkyje ne daugiau kaip iš 1 tonos žalio pieno per dieną.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Lietuva
Dar šia tema
Lietuviškų gyvūninės kilmės maisto produktų eksportas šiais metais išaugo 14 %
Lietuvoje pieno kainos krito beveik dešimčia procentų
Mokslininkai nustatė pieno produktų paros normą
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Dviejų greičių Europa: ekonomistas papasakojo, kaip COVID-19 paveikė prekybą

(atnaujinta 19:43 2020.06.06)
Pasak Luminor ekonomisto, mažiausią prekybos kritimą patyrė Skandinavijos šalys, tuo tarpu Lietuvoje jis siekė 17,9 proc, t.y. labai panašus į ES vidurkį

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kaip koronavirusas paveikė prekybos sektorių Europoje. 

"Dviejų "greičių" Europa: Šiaurės ir Rytų Europoje prekybos sektorius nukentėjo nepalyginamai mažiau nei Pietų ir Vakarų Europoje", - rašo ekonomistas savo paskyroje Facebook

Pasak jo, skirtumą lėmė ne tik karantino sąlygų griežtumas - pavizdžiui, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje karantino griežtumas buvo panašaus lygio, tačiau Suomijoje mažmeninės prekyba krito vos 0,5%, o JK - net 22,5%. Anot ekonomisto, skirtumus taip pat lėmė vartotojų lūkesčiai (JK jie siekė -23, o Suomijoje -13) bei visuomenės pasitikėjimas kovos su koronavirusu ir ekonomine krize strategija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Mažiausią kritimą patyrė Skandinavijos šalys (Norvegijoje net buvo fiksuotas augimas), Olandija, Vokietija, Latvija ir Lenkija (visos mažiau nei 10%). 

"Lietuvoje kritimas siekė 17,9% t.y. labai panašus į ES vidurkį (tačiau gegužės mėn. kritimas bus žymiai mažesnis - turėtų siekti vos 5-10%), tad mes ir toliau liksime žalioje žemėlapio zonoje", - rašo Mauricas.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Portugalija, archyvinė nuotrauka

SAM paskelbė naują šalių, kurių galima atvykti, sąrašą

(atnaujinta 11:28 2020.06.07)
Į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Paskelbtas birželio 8-14 dienomis galiosiantis sąrašas valstybių, iš kurių atvykti leidžiama, ir iš kurių  atvykusieji privalo izoliuotis, rašoma SAM pranešime.

Taip pat nustatyta, kad, atsižvelgiant į didelį sergamumą, į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija. Lietuvos piliečiai į šalį gali sugrįžti iš visų šalių, tačiau atvykusiems iš aukščiau paminėtų valstybių privaloma 14 dienų izoliacija.

Tuo tarpu Lietuvos piliečiams bus leidžiama atvykti iš bet kurios šalies, tačiau jiems, jei 14 dienų sergamumo koronavirusu rodiklis yra 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų reikės izoliuotis 14 dienų.

Ar žmogui būtina izoliuotis grįžus iš užsienio, priklauso nuo pirminio žmogaus kelionės taško. Tai reiškia, kad, jei žmogus turi įrodymą, jog keliauja iš šalies, iš kurios grįžus ar atvykus izoliavimas netaikomas, izoliuotis jam nereikia net tuo atveju, jei keliavo per kitas šalis. Tačiau tik tuo atveju, jei tose šalyse nebuvo apsistojęs verslo ar kitais tikslais. Jei keliaujantysis tokio įrodymo neturės, jam bus taikomos priemonės pagal paskutinę lankytą šalį, iš kurios jis tiesiogiai atvyks į Lietuvą.

Visa tai galioja visoms sąraše esančioms šalims, išskyrus Švediją. Svarbu žinoti, kad keltu iš Švedijos atvykstantieji turi būti budrūs, nes dėl padidėjusio sergamumo šioje šalyje, atvykus į Lietuvą jiems bus taikoma 14 dienų izoliacija net ir tuo atveju, jei asmuo į keltą Švedijoje keliavo tranzitu iš Norvegijos ar Danijos. 

SAM taip pat primena, kad šalių sąrašai kinta kas savaitę, tad keliaujantys turėtų nuolat sekti šią informaciją.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino

 

Tegai:
kelionės, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1938)
Dar šia tema
Ministras pirmininkas papasakojo, koks režimas galėtų pakeisti karantiną
Švedija apgailestauja dėl sprendimo neskelbti karantino dėl koronaviruso
Tyrimas: kas trečias Lietuvos gyventojas per karantiną priaugo svorio
Atsikvėpti vasariškai: sezono pradžia Palangoje sušvelninus karantiną