Jaunas vyras, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje dėl nedarbo migrantai kenčia mažiau nei vietiniai gyventojai

(atnaujinta 19:10 2020.05.22)
Daugiau nei penki procentai žmonių, gimusių už Europos Sąjungos ribų, negali rasti darbo Lietuvoje, praneša Eurostatas

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Praėjusiais metais ES nedarbo lygis tarp užsieniečių nuo 20 iki 64 metų buvo didesnis nei tarp vietinių gyventojų. Išimtys buvo Lietuva ir Kipras, kur vietiniai gyventojai turėjo daugiau problemų ieškant darbo nei migrantai, taip pat Kroatija, kurioje abiejų kategorijų nedarbo lygis buvo vienodas.

"Eurostato" statistikos agentūros duomenimis, Lietuvoje tik 5,2 proc. gyventojų, gimusių už ES ribų, buvo bedarbiai. Tai vienas žemiausių migrantų nedarbo lygių Europos Sąjungoje.

Čekijoje šis skaičius buvo 2,5 proc., o Maltoje — 4,2 proc. Nustatyta, kad Lenkijoje tarp Europos Sąjungoje negimusių žmonių nedarbas buvo 5,5 proc., o Estijoje ir Slovėnijoje — po 6,1 proc.

Didžiausias migrantų nedarbas buvo Graikijoje (29), Ispanijoje (19,9), Švedijoje (17,3), Prancūzijoje (14,7) ir Belgijoje (13,8).

"Eurostato" duomenimis, daugelyje ES šalių 2019 metais už ES ribų gimusių žmonių nedarbo lygis buvo didesnis nei tarp vietinių gyventojų.

Maltoje Europos migrantų nedarbo lygis buvo žemiausias tarp ES šalių — 2,1 procento. Didžiausias rodiklis buvo Graikijoje (25,3), Ispanijoje (15,1) ir Italijoje (13,4).

Vietinių gyventojų žemiausias nedarbo lygis užfiksuotas Čekijoje (1,9), o aukščiausias — Graikijoje (16,2).

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Demografinė krizė Lietuvoje tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia didelį nerimą ekspertams, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų mažėjimą. Demografai mano, kad Lietuva šią situaciją gali įveikti tik iš kitų šalių kilusių migrantų sąskaita.

Praėjusiais metais iš Lietuvos išvyko 32,2 tūkst. Kai kurie ekspertai mano, kad piliečiai palieka Lietuvą ieškodami geresnio gyvenimo kitose ES šalyse. Lietuvos vyriausybės vykdomos struktūrinės reformos taip pat gali paskatinti gyventojus emigruoti.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pristatė priemonių paketą, skirtą emigracijos ir nedarbo problemai šalyje išspręsti. Tačiau, kaip interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos strateginių studijų instituto ekspertas Michailas Beliajevas, Lietuvos vadovas siūlo vienkartines išmokas, todėl jos neturės didelės įtakos žmonių materialinei būklei. Jo manymu, tokios priemonės neišgelbės Lietuvos nuo emigracijos problemos.

Tačiau koronaviruso krizė pakeitė situaciją, praradę darbą dėl karantino kitose ES šalyse, lietuviai grįžo į tėvynę. Be to, dažniausiai lietuviai emigruodavo į Didžiąją Britaniją, o jai pasitraukus iš ES, kyla papildomų problemų.

Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
© Sputnik /
Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
Tegai:
ES, migrantai, nedarbas, Lietuva
Dar šia tema
EK pateikė Lietuvai rekomendacijas pasaulinės pandemijos kontekste
Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje nedarbo lygis siekė 7,1 %
Kas baisiau: koronavirusas ar netekti darbo?
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos verslui ir darbuotojams išmokėta daugiau nei 370 milijonų eurų

(atnaujinta 13:18 2020.06.06)
Anot vyriausybės vicekanclerio, bendras priemonių įgyvendinimas išlieka nuoseklus ir tolygiai didėjantis

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Verslui ir darbuotojams išmokėta 12,5 proc. numatyto 3 mlrd. eurų vertės paramos paketo, spaudos konferencijoje  pranešė pirmasis vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.

"Lėšų panaudojimas siekia 12,5 proc. nuo numatytų realių išlaidų – 3 mlrd. eurų sumos. Bendras priemonių įgyvendinimas išlieka nuoseklus ir tolygiai didėjantis", – sakė Savickas.

Vicekancleris taip pat praneša, kad darbo vietų ir pajamų išsaugojimo priemonėms jau išmokėta 230 mln. eurų iš 500 mln. eurų, vien paskutinę savaitę išmokėta 28 mln. eurų. Verslo likvidumo pagalbos priemonėms išmokėta 125 mln. eurų.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pasak Savicko, taip pat pat pastebimai padidėjo atidėtų mokesčių suma – dabar ji siekia 477 mln. eurų.

Vicekancleris taip pat akcentavo, kad lėšas, numatytas ekonomikos gelbėjimo plane, žadama išdalinti iki šių metų pabaigos.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Į Klaipėdos uostą atplaukė JAV naftos krovinys Baltarusijai

Tanklaivis "NS Captain" prisišvartavo Klaipėdoje vėlų penktadienio vakarą, nafta bus pristatyta geležinkeliu ir perdirbta "Naftan" gamykloje

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Į Klaipėdą atplaukė Baltarusijai skirtas pirmasis naftos krovinys iš JAV. Tai rodo laivų sekimo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Su Liberijos vėliava plaukiantis tanklaivis "NS Captain" prisišvartavo prie naftos terminalo krantinės Klaipėdoje penktadienį, apie 23:00. Tanklaivis turėjo pristatyti apie 80 tūkstančių amerikietiškos "Bakken" rūšies naftos.

Nafta iš Klaipėdos į Baltarusiją bus pristatyta geležinkeliu ir perdirbta "Naftan" gamykloje.

Anksčiau Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus patvirtino, kad prasidėjo naftos tiekimas iš JAV. Jis pranešė, kad tai tapo įmanoma po susitarimų, pasiektų JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus vizito į Baltarusiją ir jo susitikimo su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka metu. Susitikimas įvyko šių metų vasarį.

Tada Makėjus pažymėjo, kad amerikietiškos naftos tiekimas yra valstybės strategijos dalis siekiant diversifikuoti šaltinius ir užtikrinti stabilų naftos perdirbimo komplekso Baltarusijoje veikimą 2020 metais ir vėliau.

Balandį į Baltarusiją atvyko dvi naftos partijos su perkrovimu Klaipėdos uoste — iš Azerbaidžano ir Norvegijos.

Gegužės mėnesį į Klaipėdos uostą atvyko tanklaivis su 87 tūkst. tonų naftos iš nacionalinės Saudo Arabijos naftos kompanijos "Saudi Aramco" Baltarusijai.

Tegai:
Baltarusija, Klaipėda
Dar šia tema
Naftos kainų kritimas paspartėjo iš nerimo dėl Kinijos ir JAV santykių
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų
JAV gali likti be savo naftos
Grigeo Klaipėda, archyvinė nuotrauka

"Grigeo Klaipėda" leista laikinai atnaujinti veiklą

(atnaujinta 14:33 2020.06.06)
 "Grigeo Klaipėda" pagaliau įvykdė nuotekų valymo sutarties prisijungimo sąlygas, kurios buvo išduotos šių metų sausio mėnesį

VILNIUS, birželio - Sputnik. AB "Klaipėdos vanduo" ir AB "Grigeo Klaipėda" pasirašė naują trumpalaikę nuotekų valymo sutartį, kuri Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusiai įmonei atvėrė galimybę iš dalies atnaujinti veiklą.

Apie tai praneša Klaipėdos savivaldybės spaudos tarnyba.

"Klaipėdos vanduo" šių metų sausį bendrovei "Grigeo Klaipėda" išdavė griežtas prisijungimo sąlygas, kuriose buvo aiškiai nurodyta, ką įmonė turi atlikti, kad galėtų savo gamybines atliekas leisti į miesto nuotekų tinklus.

Kad AB "Grigeo Klaipėda" pagaliau įvykdė sutarties prisijungimo sąlygas, kurios buvo išduotos šių metų sausio mėnesį, patvirtino AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas. Jis pasakė, pasirašyta laikinoji sutartis, galiosianti vieną mėnesį. Tai leis įmonei atnaujinti veiklą.

"Esminis šios laikinosios sutarties skirtumas nuo ankstesnių keturių yra tas, kad atsiranda suminė tarša, tai reiškia, kad yra ribojama vienos paros ir vieno mėnesio suminė tarša. Tai reiškia, kad išnaudojus mėnesio taršą sklendė yra uždaroma ir nuotekos nepriimamos", - sakė AB "Klaipėdos vanduo" vadovas.

Miesto valymo įrenginiai, kuriuos eksploatuoja AB “Klaipėdos vanduo“, nuo sausio pradžios, valydami ir “Grigeo Klaipėda“ nuotekas, dirbo maksimaliais pajėgumais. 

Tuo metu "Grigeo Klaipėda" tarša viršijo normas, aptartas prisijungimo sąlygose. Įmonei atsisakius toliau valyti itin taršias kartono gamyklos nuotekas, pastaroji buvo priversta stabdyti veiklą.

Per pastaruosius metus Lietuvoje įvyko nemažai su aplinka susijusių incidentų. Anksčiau skandalo centre buvo Lietuvos įmonė "Grigeo Klaipėda", kuri nuotekas leido į Kuršių marias. Bendrovės veiksmai padarė didelę žalą aplinkai.

Be to, Lietuvoje buvo pranešta apie Kuršių nerijos paplūdimių užterštumą parafinu. Šalis paragino Europos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisarą Virginijų Sinkevičių pradėti spręsti Baltijos jūros taršos klausimą.

Taip pat paaiškėjo, kad Klaipėdos uostas septynerius metus nuleidinėjo nuotekas su gyvsidabriu į Kuršių marias. Tuo tarpu leidimas išmesti šią pavojingą medžiagą uostui buvo išduotas tik šių metų pradžioje. Jūrų uostui gali būti skirta bauda. Uosto vadovybė neigia visus kaltinimus.

Tegai:
Klaipėda, Grigeo
Dar šia tema
Kas ir kaip "pjauna" Lietuvos iždą
Lietuvoje pareikalauta tyrimo dėl galimo pavojingų atliekų slėpimo
Baltijos jūroje aptikta ilgesnė nei 30 kilometrų naftos dėmė
Pradėtas Klaipėdos jūrų uosto taršos kompleksinis tyrimas