SGD terminalas Klaipėdoje, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje įvardijo padidėjusio SGD tiekimo JAV priežastį

(atnaujinta 15:32 2020.05.23)
"Klaipėdos nafta" pažymėjo, kad dėl sunkios ekonominės situacijos kilusios dėl koronaviruso, dauguma Europos saugyklų yra pilnos, o tai leido Amerikos SGD įsiskverbti į rinką

VILNIUS, gegužės 23 — Sputnik. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo iš JAV į Lietuvą aktyvumas išaugo esant "ekstremaliajai situacijai" energetikos rinkoje, praneša "Klaipėdos naftos" spaudos tarnyba.

Šiemet antrasis pagal dydį SGD krovinys iš JAV bus importuojamas ir išdujintas per SGD terminalą Klaipėdoje. Tikimasi, kad dujovežis "Energy Liberty" gegužės 22–23 dienomis pristatys apie 155 tūkstančius kubinių metrų per naktį.

Bendrovė pažymi, kad šiuo metu, atsižvelgiant į krizę, dauguma Europos dujų saugyklų buvo užpildytos maksimaliai, o JAV gamintojų kroviniai rinkos dalyviams buvo prieinami patraukliomis kainomis.

Klaipėdos SGD terminalas savo ruožtu vartotojams suteikia galimybę importuoti SGD iš skirtingų regionų gamintojų, reaguodamas į besikeičiančią situaciją neatidėliotinų prekių rinkoje ir taip sumažinti energijos išteklių sąnaudas.

Nuo metų pradžios pastebima tendencija, kad į Lietuvą importuotas gamtines dujas komerciniai terminalo vartotojai perka pigiau, nei visų pagal SGD sutartis sudarytų SGD sandorių vidutinė svertinė kaina.

Dujovežis "Energy Liberty" į Klaipėdą atvyks iš Luizianos "Sabine Pass" SGD terminalo. Tai yra trečiasis SGD krovinys iš JAV dujomis ir penktasis per Klaipėdos terminalo istoriją. Prieš atvykstant šiam kroviniui, iš JAV importuotos suskystintos dujos sudarė 5,47 procento viso importuoto SGD kiekio Klaipėdos terminale (nuo terminalo veiklos pradžios).

Pirmą kartą Lietuva Amerikos SGD gavo 2017 metų rugpjūtį, taip pat iš "Sabine Pass" terminalo.

"KN Klaipėda LNG" direktorius Arūnas Molis pažymėjo, kad galima daryti prielaidą, jog SGD terminalo vartotojai patys pasirenka šią dujų importo alternatyvą, palygindami produkto kainą ir visą tiekimo grandinę su atitinkamomis dujomis, importuojamomis per vamzdyną, kainomis.

"'SGD terminalo naudotojai tokią dujų importo alternatyvą renkasi patys, lygindami produkto ir visos logistinės grandinės sąnaudas su atitinkamais vamzdžiu importuojamų dujų kaštais. Mūsų skaičiavimai rodo, kad turint šią alternatyvą, gamtinių dujų naudotojai per metus gauna didesnę finansinę naudą, nei visos su terminalu susijusios metinės sąnaudos", — sakė jis.

Savo SGD terminalą Lietuva pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio.

Buvo planuota, kad SGD bus gautos, taip pat ir iš JAV. Tačiau amerikiečių suskystintų gamtinių dujų tiekimas buvo nepaprastai mažas. Tuo pačiu terminalas yra brangus Lietuvai: "Klaipėdos nafta" moka Norvegijai 60 milijonų eurų už nuomą. 2018 metų vasarą buvo nuspręsta jį įsigyti.

Šiuo metu kroviniai daugiausia atvežami iš Norvegijos ir Rusijos. Lietuva dujotiekiu importuoja dujas iš Rusijos "Gazprom". Be to, nuo praėjusių metų pavasario šalis gauna SGD krovinius iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla. Šiais metais į respubliką reguliariai atvyksta ir tanklaiviai su degalais.

Tegai:
JAV, Klaipėdos nafta, SGD
Dar šia tema
Rusijos URM paragino JAV išgabenti branduolinius ginklus iš Europos
Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai
Mergina su kreditine kortele ir kompiuteriu, archyvinė nuotrauka

Izoliacijos pasekmės: Lietuvoje apsipirkimo internetu apimtys išaugo 80 proc

(atnaujinta 14:24 2021.01.24)
Dėl COVID-19  pandemijos interneto prekyba Lietuvos teritorijoje vos per vienerius metus padarė 2-3 metų pažangą

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Praėjusiais metais šalies gyventojų apsipirkimo internetu apimtys, palyginti su ankstesniais metais, išaugo daugiau kaip 80 proc., rodo "Swedbank" atsiskaitymų duomenys. 

Banko klientai pernai vietinėse e. parduotuvėse įsigijo prekių ir paslaugų už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, kai per 2019 m. jų išlaidos sudarė apie 580 mln. eurų. 

Be to, pirkėjai internetu atsiskaitymams ne tik užsienio, bet ir lietuviškose e. parduotuvėse vis dažniau pasitelkia mokėjimo korteles. 

"Buvo galima nuspėti, kad pandemija paskatins internetinės prekybos šuolį, tačiau realus jos augimas turbūt viršijo bet kokias prognozes. Įprastai metinis interneto prekybos apimčių augimas siekia apie 20-30 proc., o praėjusiais metais apimtys išaugo beveik du kartus", – sako "Swedbank" Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dėl pandemijos interneto prekyba vos per vienerius metus padarė 2-3 metų pažangą.

Kaip rodo banko duomenys, pernai Lietuvos gyventojai už pirkinius internete atsiskaitė apie 26,5 mln. kartų, kai 2019 mуtais šis skaičius siekė apie 16,7 mln. kartų.

Tuo metu vieno apsipirkimo internetu metu pirkėjai vidutiniškai išleido apie 42,5 euro. Ši suma, palyginti su 2019 m., smarkiai nesikeitė – ji padidėjo maždaug 8 proc.

Interneto prekyba išlaikė pagreitį ir 2020 metų gruodžio mėnesį, kuomet jos augimas, palyginti su 2019 metų gruodžiu, sudarė apie 71 proc.

Tegai:
Lietuva, internetas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje prognozuojama rekordinė kalėdinė prekyba internetu
Vilniaus Kalėdų egle jau galima džiaugtis ir namuose — ji keliasi į internetą
Nord Stream-2 statyba

Vokietija pranešė apie teisminių tyrimų grėsmę sustabdžius "Nord Stream-2"

(atnaujinta 13:01 2021.01.24)
Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė pažymėjo, jog sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų" ir ši statyba yra "teisiškai patvirtinta"

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė Svenja Šulcė papasakojo, kokių teisinių pasekmių gali sulaukti Berlynas, jei Vokietija nuspręs sustabdyti "Nord Stream-2" projektą.

Interviu "RND" žiniasklaidos grupei ji priminė, kad sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų", jo statyba beveik užbaigta ir "teisiškai patvirtinta".

"Aš galėčiau įsivaizduoti ir kitus sprendimus. Bet jei mes dabar sustabdytume projektą, mums būtų iš dalies pakenkta, kalbant apie teisinių sprendimų patikimumą, ir tikriausiai, mes susidurtumėme su teisminiu tyrimu", — pridūrė Šulcė.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Merkel sukritikavo JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
Vokietijos ministrų kabinetas sureagavo į EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
Клайпедский порт

Tranzitas išvyks neatsisveikinęs. daryti Lietuvai be baltarusiškų krovinių

(atnaujinta 17:43 2021.01.24)
Padėtis Lietuvos ir Latvijos uostuose be Rusijos ir Baltarusijos krovinių darosi vis sudėtingesnė. RF ir Baltarusija perorientuos krovinių srautus į Leningrado sritį. Kas laukia transporto sektoriaus Baltijos šalyse 2021 metais?

Milijonai nuostolių

Latvijos ekonomika labai priklauso nuo transporto sektoriaus. Latvijos plėtros ir investicijų agentūros duomenimis, logistika ir transportas sudaro devynis procentus šalies BVP ir suteikia darbą maždaug aštuoniems procentams gyventojų. Tačiau 2020 metais tranzitas sumažėjo. Respublikos susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai per vietinius uostus perėjo tik 44,9 mln. tonų krovinių, tai yra 28 proc. mažiau nei 2019 metais.

Panaši situacija susidaro ir Latvijos pervežimais geležinkeliu. 2020 metais jie vos viršijo 24 milijonus tonų.

Atrodytų, kad situacija Lietuvoje Latvijos fone yra kiek geresnė. 2020 metais Klaipėdos uosto krovinių srautas padidėjo 3,2 proc. ir sudarė beveik 48 mln. tonų. Tačiau nors trąšų perkrovimo apimtys padidėjo 2,6 proc., vienas pagrindinių rodiklių - naftos produktai – sumažėjo 21 proc.

Pasak uosto generalinio direktoriaus Algio Latako, šis nuosmukis paaiškinamas „bendru ekonomikos sulėtėjimu“. Tačiau 2021 metais Klaipėdos laukia naftos produktų perkrovimo mažėjimas, ir tai nėra dėl mažo tarptautinio verslo aktyvumo. Praėjusių metų gruodį Baltarusija paskelbė sustabdžiusi naftos produktų tranzitą per Klaipėdą. Šis sprendimas buvo reakcija į Baltijos šalių atsisakymą pripažinti prezidento rinkimus respublikoje ir sankcijų įvedimą Aleksandrui Lukašenkai. Tuo pačiu metu baltarusių kroviniai sudaro apie 30 procentų Klaipėdos uosto perkrovimo.

Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

Sutarčių nebus

Lietuvos geležinkelių vežėjas "LTG Cargo" taip pat išgyvena sunkius laikus. Bendrovė taip pat prarado sutartį su Baltarusija – sustabdžiusi naftos produktų eksportą per Klaipėdą, Baltarusijos naftos bendrovė (BNK) nepratęsė sutarties dėl krovinių pervežimo geležinkeliais.

Žinoma, naujos sutarties nebuvimas neigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką, sako ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas. "Lietuva yra maža valstybė, joje gyvena trys milijonai žmonių, ji gyveno daugmaž normaliai dėl to, kad buvo tranzito šalis Baltarusijai. Tačiau jei ši parama bus pašalinta, nieko gero nebus", - interviu sakė ekspertas agentūrai Sputnik.

Nuo 2020 m. sausio iki lapkričio "LTG Cargo" gabeno apie 49 milijonus tonų krovinių, tai yra 3,5 proc. mažiau nei pernai.

Kroviniai vyksta į Rusiją

Daugelį metų Rusija ir Baltarusija buvo pagrindinės krovinių tiekėjos į Baltijos uostus. Tuo tarpu Rusijos Federacija dabar kuria savo uosto infrastruktūros statybą Leningrado srityje.

Rusijos krovinių kiekis Baltijos uostuose nuolat mažėja. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Latvijos geležinkelių valdybos pirmininkas Maris Kleinbergs paskelbė, kad rusiškos anglies tranzitas beveik visiškai sustabdytas. Dukterinės „Uralchem“ ir "Uralkalij" įmonės taip pat pranešė, kad ketina perkelti savo krovinius iš Latvijos uostų į Ust-Lugą. 2024 metais objekto uosto pajėgumas turėtų siekti 180 milijonų tonų.

Atsižvelgdama į tokias apimtis, Rusija gali tarnauti ne tik savo įmonių interesams, bet ir bendradarbiauti su kitų šalių vežėjais. Todėl Baltarusija susidomėjo Leningrado srities uostais. Tačiau Ust-Luga akivaizdžiai neketina apsiriboti Minsku kaip partneriu - uosto vadovybė jau paskelbė apie savo pasirengimą dirbti su kitomis valstybėmis. Konkurencijos sąlygos darosi vis griežtesnės  Baltijos uostams - rasti naujų klientų nebus lengva.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos šalys, Baltarusija, Rusija, krovinių vežimas, Lietuva
Dar šia tema
Politologas: po pandemijos Baltijos šalių laukia nauja masinė migracija
Politologas: Lietuva susidurs su dar didesnėmis tranzito problemomis nei Latvija
Užsienio politikos subtilybės. Kaip Lietuvos elitas kuria savo "vertybinį" įvaizdį
Šiandien nafta, rytoj trąšos — Lietuva praranda Baltarusijos tranzitą?