Baltarusijos AE

Lietuva įtarė Minską duomenų apie "BelAE rimtų trūkumų" slėpimu

Lietuvos pusė teigia, kad šią savaitę Baltarusijos paskelbtame dokumente nėra išsamios informacijos apie TATENA pre-OSART misiją ir jos rezultatus, todėl kyla papildomų abejonių dėl skaidrumo

VILNIUS, gegužės 24 — Sputnik. Lietuva padarė priekaištą Baltarusijai dėl "selektyvaus požiūrio į Baltarusijos AE projekto skaidrumą". Apie tai pranešė Lietuvos energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius reikalauja, kad Minskas paviešintų visų TATENA misijų pilnas ataskaitas ir iki pradedant eksploatuoti Baltarusijos AE įgyvendintų šių ataskaitų, streso testų metu tarptautinių ekspertų pateiktas, rekomendacijas bei išspręstų visus kitus  Baltarusijos AE projekto įgyvendinimo aplinkosauginius ir branduolinės saugos užtikrinimo klausimus.

Energetikos ministerija priminė, kad gegužės pradžioje ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas kreipėsi į TATENA generalinį direktorių Rafael Grossi pareikšdamas, kad Baltarusija neva viešai nepaskelbė ataskaitų apie rekomendacijų, kurias ekspertai pateikė šių misijų metu, įgyvendinimą.

Lietuvos pusė teigia, kad šią savaitę Baltarusijos paviešintas dokumentas iš esmės nesuteikia daugiau informacijos apie atliktą TATENA pre-OSART misiją (TATENA Saugos aspektų rengiantis eksploatuoti branduoline elektrinę peržiūros misija — Sputnik) ir jos rezultatus.

"Iki šiol nėra informacijos, kuri leistų įvertinti Astravo AE esamų problemų mastą ir atsakytų į klausimą, kodėl TATENA ekspertai davė konkrečias rekomendacijas Astravo AE operatoriui — valstybės įmonei Baltarusijos atominei elektrinei, atsakingai už šios elektrinės branduolinę saugą. TATENA ekspertai davė 11 rekomendacijų, o įvardintos tik 3 — tai kelia dar daugiau abejonių dėl skaidrumo", — sakoma ministerijos pranešime.

Anot Lietuvos energetikos ministerijos, sprendimai neviešinti pre-OSART misijos ataskaitos tik sustiprina įtarimus, kad misijos ataskaitoje nurodyti trūkumai nėra menkaverčiai. Lietuvos pusę ypač neramina TATENA ekspertų rekomendacija raginanti Astravo AE operatorių sustiprinti elektrinės paleidimo programos stebėjimą ir priežiūrą, siekiant užtikrinti tinkamą operatoriaus pasirengimą saugiai eksploatuoti branduolinę elektrinę.

Energetikos ministerija baiminasi, kad klaidos atominės elektrinės pasirengimo ją eksploatuoti stadijoje gali sukelti papildomų grėsmių branduolinės elektrinės saugai pradėjus ją eksploatuoti.

"Toks selektyvus ir tendencingas Baltarusijos požiūris viešinti tik Astravo BE projektui naudingą informaciją stebimas visą laiką, ypač Baltarusijai bendradarbiaujant su TATENA", — sakoma pranešime.

Ginčai aplink Baltarusijos AE paleidimą

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam elektrinės energetiniam blokui.

Lietuva nuo pat projekto pradžios priešinasi statyboms. Valdžia nepatenkinta vietos elektrinei pasirinkimu ir tvirtina, kad BelAE kelia "grėsmę" Lietuvai. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš objekto ir visuotinai ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės.

Tuo pat metu Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kreipėsi į Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) dėl branduolinio kuro pristatymo į BelAE. Jis pareiškė, kad Minskas nepasirašė dvišalio susitarimo dėl išankstinio pranešimo apie branduolinę avariją, ir pavadino tai nepriimtinu.

Interviu Sputnik Lietuva branduolinės energetikos ekspertas, mokslinių tyrimų ir pilietinių iniciatyvų plėtros fondo "Osnovanije" prezidentas Aleksejus Anpilogovas priminė, kad streso testai objekte buvo atlikti dar 2018 metais i juos patvirtino Europos reguliuotojų grupė. Jis pridūrė, kad Lietuva daro kvailus dalykus, o politikų pareiškimai ir veiksmai atrodo juokingai.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAe klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos klausimo pusės ar saugos, o dėl "skriaudos" dėl Ignalinos AE praradimo.

Tegai:
Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (350)
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai

(atnaujinta 23:42 2020.07.03)
Konkursų metu "Litgrid" įsigis techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas. Tai reikalinga elektros tinklų sinchronizacijos projektui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" paskelbė elektros perdavimo linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstravimo konkursus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Kalbama apie konkursus 330 kilovatų galios elektros perdavimo linijų Klaipėda–Grobinė ir Jurbarkas–Bitėnai projektavimui ir statyboms. Tai būtina norint sinchronizuoti energetikos sistemą su žemyninės Europos tinklais.

Rekonstrukcija atliekama, kad suformuotų naujas dvigrandes 330kV elektros perdavimo linijas Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai. Šios linijos sustiprins perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimą jo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo Kaliningrado elektros perdavimo sistemos.

Konkursų metu "Litgrid" įsigis techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas.

Planuojama, kad tinklo stiprinimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu planuojama rekonstruoti 33 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–Grobinė dalį nuo būsimosios Darbėnų pastotės iki Klaipėdos. Taip pat bus rekonstruojama 44 km Bitėnai–Kruonio HAE linijos atkarpa nuo Bitėnų pastotės iki Jurbarko. Abiejų linijų rekonstrukcijos projektavimo darbus planuojama užbaigti 2022 metų pradžioje, o rangos darbus — atitinkamai įgyvendinti iki 2023 metų pavasario ir vasaros.

Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa išlaidos siekia iki 1,65 milijardo eurų. Projektas bus įgyvendintas 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad Baltijos šalys pradeda vis didesnio masto infrastruktūros projektus, kad gautų finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms.

Tegai:
Litgrid, Latvija, Kaliningradas, Lietuva, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios
Keliai, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija baigia skirstyti 150 mln. eurų keliams

(atnaujinta 22:44 2020.07.02)
Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Susisiekimo ministerija praneša, kad baigia skirstyti papildomai Vyriausybės skirtus 150 mln. eurų Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Vyriausybei skyrus papildomas lėšas šalies kelių remontui sulaukta savivaldybių ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymų konkretiems kelių objektams finansuoti maždaug už 350 mln. eurų. Šiuos prašymus vertino specialioji komisija, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vyriausybės kanceliarijos atstovų.

Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič, Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių. 

Už bendrą 113 889,7 tūkst. eurų sumą iki 2020 metų lapkričio 30 dienos planuojama suremontuoti 484 vietinės reikšmės kelių objektų. 

Į kelių infrastruktūros darbus įtraukti paprasti remonto darbai, žvyrkelių asfaltavimas, saugumo priemonių įrengimas, kelių vedančių į lankytinas vietoves ar darbo vietoves remontas, bei pasienio kelių taisymas.

Dar šia tema
Susisiekimo ministerija siūlo steigti virtualią oro bendrovę
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba

(atnaujinta 18:12 2020.07.04)
Rusijos URM atstovas užsiminė apie JAV žvalgybos ryšius su narkotikų kontrabanda

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. JAV žvalgyba, kuri kaltina Rusiją sąmokslu su Talibanu, yra susijusi su prekyba narkotikais, sakė televizijos kanalo "Rossija 1" eteryje Rusijos prezidento specialusis įgaliotinis Afganistane, Azijos Antrojo departamento užsienio reikalų ministerijos direktorius Zamiras Kabulovas.

"Tai yra daugybė atpildų iš ten buvusių projektų, tų pačių nuostabių amerikiečių žvalgybos agentų, kurie kaltina mūsiškius, dalyvavimas narkotikų kontrabandoje. Jie turi lėktuvus iš Kandaharo, iš Bagramo, skraido bet kur be leidimo — į Vokietiją, į Rumuniją. Juk toks verslas. Kiekvienas afganas Kabule jums pasakys, net tingus žmogus yra pasirengęs kalbėti šia tema. Tai paslaptis, kuri visiems jau atsibodo. Visi mostelėjo ranka", — sakė diplomatas.

Anksčiau laikraštis "The New York Times" su nuoroda į anoniminius Amerikos žvalgybos atstovus rašė, kad Rusijos karinė žvalgyba pasiūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane. Nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija straipsnį pavadino netikru.

JAV prezidentas Donaldas Trampas laiko straipsnį "užsakymu".

Baltieji rūmai, Pentagono ir JAV žvalgyba teigė, kad nėra jokių paskelbtų duomenų įrodymų, ir kad Trampas nebuvo apie tai informuotas.

Rusijos ambasada JAV pareikalavo, kad Vašingtonas tinkamai reaguotų į grėsmes, kurias sulaukia diplomatai.

Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Žiniasklaida: Trampui rečiau pranešama apie ryšius, "susijusius su Rusijos grėsme"
"Tiesioginis smūgis". Politologas apie naujus raginimus įvesti sankcijas Rusijai
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją