nedarbas

Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų

(atnaujinta 12:19 2020.05.25)
Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo pramonės įmonėse, prekyboje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Per metus laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 20 procentų, praneša Statistikos departamentas.

"Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 15 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, tai yra 2,3 tūkst., arba 13,1 proc., mažiau nei 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį, ir 4,1 tūkst., arba 21,5 proc., mažiau nei prieš metus", — rašoma pranešime.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.
Labiausiai — 2,1 tūkst. — laisvų darbo vietų sumažėjo pramonės įmonėse. Prekyboje jų buvo 1,1 tūkst. mažiau, administracinėje ir aptarnavimo veikloje — 0,4 tūkst., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse bei meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje — po 0,2 tūkst. mažiau nei 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį. Tam įtakos turėjo dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos apribota įmonių veikla.

Laisvų darbo vietų padaugėjo transporto įmonėse ir buvo 1,3 tūkst. daugiau nei 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį, statybų veiklos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo — 0,2 tūkst. daugiau.

Daugiausia laisvų darbo vietų 2020 m. pirmąjį ketvirtį buvo transporto — 3,3 tūkst. (21,7 proc. visų laisvų darbo vietų), viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo — 2,7 tūkst. (18 proc.), pramonės veiklos įmonėse — 2,3 tūkst. (15,6 proc.).

Dėl koronaviruso pandemijos karantinas Lietuvoje pratęstas iki gegužės 31 dienos. Šalies valdžia pamažu panaikina apribojimus. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta 1635 koronaviruso atvejų.

Tegai:
darbas, Lietuva, koronavirusas
Dar šia tema
Darbo jėgos iš užsienio apribojimai Estijoje tęsis ir po nepaprastosios padėties
Karantino metu darbo migrantai nereikalingi?
Karantino metu padvigubėjo tabako kontrabandos, daugiau pažeidimų darbe
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu

(atnaujinta 22:38 2020.09.28)
Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi ir vėjuoti orai

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sumažėjo 29 proc. iki 31,12 Eur/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Didmeninė elektros kaina krito ir visoje "NordPool" biržoje ir buvo 8,78 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi orai, dėl kurių užsipildė vandens rezervuarai Šiaurės šalyse. Dėl vėjuotų orų 21 proc. išaugo vėjo energijos gamyba. Baltijos šalių kainas paveikė didesnis elektros energijos srautas iš kaimynių šalių — Suomijos, Švedijos (SE4) ir Lenkijos", — sako bendrovės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Rugsėjo 21–27 dienų bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc. iki 490 GWh. Visose Baltijos šalyse gamyba sumažėjo 21 proc. iki 252 GWh.

Visos trys Baltijos šalys kartu pagamino pusę (51 proc.) joms reikalingos elektros energijos. 

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kuo įdomi yra 2020-ųjų metų krizė

(atnaujinta 22:26 2020.09.28)
Kaip pažymi Žygimantas Mauricas, ši krizė yra ypatinga tuo, kad netolygiai paveikė skirtingus šalies ekonomikos sektorius

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. "Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kuo ypatinga yra 2020-ųjų krizė.

Kaip savo paskyroje Facebook rašo ekonomistas, mažmeninės prekybos augimas rugpjūčio mėn. paspartėjo iki 8,5 %, o rugsėjo duomenys, tikėtina, nebus prastesni, nes vartotojų pasitikėjimo rodiklis, priešingai nei tikėtasi, dar labiau išaugo. 

"Tad Lietuvoje neabejotinai turime "V" raidės formos krizę. Visgi, šią krizę taip pat galima apibūdinti kaip "K" raidės formos, nes ši krizė yra ypatinga tuo, kad netolygiai paveikė skirtingus ekonomikos sektorius. Tad kai vieni sektoriai jau tvirtai stovi ant abiejų kojų (mažmeninė prekyba, pramonė), kiti vis dar laukia šviesos tunelio gale (pvz. atvykstamojo/išvykstamojo turizmo sektorius)", — rašo Mauricas. 

Jis taip pat papildė savo pastebėjimus grafiku, kuriame palyginta 2009 ir 2020 metų krizes, pažymėdamas, kad pirmuoju atveju krizė truko 25 mėnesius, o antruoju — 2,5 mėnesio.

Ekonomistas taip pat rekomenduoja išnaudoti "gerą startą" Lietuvos ekonomikos transformacijai į aukštesnę Šiaurės Europos šalių lygą, efektyviai ir skaidriai investuojant Europos Sąjungos atsigavimo fondo bei ateities ekonomikos DNR plano lėšas.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procentais, t. y. gerokai mažiau nei buvo numatyta vasarą (7 proc.).

Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas galėtų augti 3,3 procentais, o 2022–2023 metais — vidutiniškai po 2,3 procentus.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, ekonomika, ekonomikos krizė
ES vėliava

ES raginama uždrausti netiesioginį partijų finansavimą užsienio

Prancūzija, Lietuva ir Latvija parengė bendrą deklaraciją dėl demokratijų apsaugos, kurioje siūlomos priemonės užtikrinti rinkimų procesų saugumą Europos ir nacionaliniu lygmenimis, stiprinti atsparumą kibernetinėms atakoms ir dezinformacijai

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Prancūzija, Lietuva ir Latvija bendroje deklaracijoje dėl demokratijų apsaugos ragina Europos Sąjungą peržiūrėti reglamentus, kad būtų uždraustas netiesioginis politinių partijų finansavimas iš užsienio.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas per spaudos konferenciją Vilniuje pareiškė, kad šios trys šalys priėmė bendrą deklaraciją dėl demokratijų apsaugos, kuri visų pirma skirta kovai su kibernetinėmis atakomis ir dezinformacija.

"Visų pirma turime užtikrinti mūsų rinkimų procesų saugumą tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu, taip pat garantuoti rinkimų rezultatų vientisumą. Nacionalinių rinkimų saugumas yra bendras iššūkis Europos Sąjungos demokratijoms", — sakoma deklaracijos tekste, kurią išplatino Eliziejaus rūmų spaudos tarnyba.

Dokumente siūloma įvesti bendrą rinkimų apsaugos mechanizmą, kuriame dalyvautų nacionaliniai ekspertai, į kuriuos galėtų kreiptis bet kuri ES valstybė narė, kad apsaugotų rinkimų sistemą nuo kibernetinių atakų.

Be to, deklaracijoje nurodoma būtinybė sustiprinti gebėjimą atsispirti dezinformacijai.

"ES turi imtis naujų priemonių internetinių platformų atskaitomybės ir skaidrumo atžvilgiu, kad kovotų su dezinformacija. Šios priemonės turi būti grindžiamos pagrindinių teisių pirmenybe", — sakoma deklaracijoje.

Be to, dokumente kalbama apie būtinybę koreguoti Europos Sąjungos reglamentus, siekiant įvesti draudimą netiesiogiai finansuoti politines partijas iš užsienio.

"Nepaisant draudimo Europos politinės partijoms gauti finansavimą iš ne Europos Sąjungoje esančių šaltinių, vis dar esama reglamentavimo spragų, ypač netiesioginio finansavimo srityje. Raginame būtinai peržiūrėti Reglamentą Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų statuto ir finansavimo, kad būtų draudžiamas ne tik tiesioginis Europos partijų finansavimas per užsienio šalių šaltinius, bet ir netiesioginis jų finansavimas iš užsienio (per nacionalines partijas ar privačias aukas)", — sakoma dokumente.

Pažymima, kad šis pakeitimas turėtų įsigalioti dar prieš kitus rinkimus į Europos Parlamentą 2024 metais.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva, ES