Kelių remontas, archyvinė nuotrauka

Keliams tvarkyti šalies regionuose 5,3 mln. eurų papildomų investicijų

(atnaujinta 18:38 2020.05.25)
Lėšų taip pat skirta Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybių kelių projektams

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Šalies savivaldybės, pasirengusios gerinti susisiekimą su teritorijomis, kuriose kuriamos darbo vietos, šiemet sulauks beveik 5,3 mln. eurų papildomų investicijų. Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymu šios lėšos paskirstytos 13-ai prašymus pateikusių savivaldybių, esančių skirtinguose Lietuvos regionuose, rašoma ministerijos pranešime.

"Prašymų finansuoti tokius kelius sulaukėme gerokai daugiau, tačiau siekdami greitesnio poveikio ekonomikai lėšų skyrėme tik gerai parengtiems projektams, kurie bus įgyvendinti jau šiais metais", — sako susisiekimo ministras.

Vienos didžiausių investicijų — 1,34 mln. eurų — teks Panevėžio miesto J. Janonio ir Pramonės gatvėms, svarbioms Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioms ir planuojančioms įsikurti įmonėms.

Šilutės rajone Traksėdžių ir Vilkyčių kaimų gatvėms rekonstruoti skirta iš viso 700 tūkst. eurų. Tai leis pagerinti susisiekimą su netoli šių kaimų veikiančiomis įmonėmis: biokurą gaminančia UAB "Klasmann-Deilmann Šilutė", baldų gamintoja UAB "Germanika" ir maisto pramonės UAB "Vilkyčių mėsa".

Telšių rajone 377 tūkst. eurų skiriama Telšių miesto ir šalia esančio Dimaičių kaimo gatvėms, kurios pagerins susisiekimą su Telšių Pramonės gatvėje įsikūrusiomis įmonėmis. Savivaldybė numato, kad kapitalinis šių gatvių remontas pagerins sąlygas įmones aptarnaujančiam krovininiam transportui ir leis sumažinti eismo srautą per Telšių miestą.

Lėšų taip pat skirta Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybių kelių projektams.

Keliai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Be to, ministro įsakymu daugiau kaip 6,5 mln. eurų skirta kelių, vedančių į lankytinas ir rekreacines vietoves bei kurortines teritorijas, remontui ir rekonstrukcijai. Šios investicijos suteikiamos iš Vyriausybės skirtų 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai.

Investicijos skirtos Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus apskrities lankytinų, rekreacinių ir kurortinių vietovių kelių infrastruktūrai gerinti. Tarp finansuojamų projektų — Merkinės seniūnijos vietinės reikšmės kelio į Česukų kaimą — ruožo iki Merkinės bioenergetinės piramidės kapitalinis remontas, Birštono miesto Jaunimo gatvės rekonstrukcija, Zapyškio miestelio Muziejaus gatvės kapitalinis remontas, Žemaitkiemio seniūnijos kelio į Žemaitkiemio kapines bei Ukmergės miesto Pivonijos gatvės — privažiavimo prie masinės žydų genocido aukų vietos Pivonijos šile remontas. Numatyti darbai bus atlikti dar šiais metais.

Tegai:
lėšos, keliai
Dar šia tema
Kaunas siūlo papildyti Kelių eismo taisykles: įteisinti rombo formos ženklus
Katedros aikštė

Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus

Tik 19 procentų respondentų mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansinei padėčiai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Remiantis Europos Parlamento apklausa, dauguma europiečių mano, kad koronaviruso pandemija jau paveikė jų asmenines pajamas arba paveiks ateityje.

Taip teigė atitinkamai 39 ir 27 procentai apklaustųjų. Tuo tarpu 27 procentai žmonių mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansams.

20 šalių dauguma respondentų teigia, kad dabartinė krizė jau paveikė jų asmenines pajamas, visų pirma Kipre (57 proc.), Graikijoje, Ispanijoje, Rumunijoje (po 55 proc.) ir Bulgarijoje (53 proc.). Lietuvoje tai sako 47 procentai žmonių. Latvijoje ir Estijoje jų yra mažiau — atitinkamai 44 ir 42 proc.

Priešingoje reitingo skalėje yra Danija (17 proc.), Liuksemburgas (19 proc.), Olandija, Suomija (abi po 21 proc.) ir Švedija (26 proc.).

Kalbant apie tuos, kurie mano, kad pandemija ateityje paveiks jų pajamas, Lietuvoje jų yra tik 24 proc., kas yra žemiau ES vidurkio. Latvijoje taip mano 29 proc., Estijoje — 31 proc. Tik slovėnai (32 proc.) yra labiau susirūpinę.

Tik 19 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad nejaus COVID-19 įtakos savo pajamoms. Latvijoje taip teigė 22 proc., Estijoje — 25 proc. Danijoje taip atsakė 54 proc. respondentų.

Apklausą bendrovė "Kantar" atliko rugsėjo 25–spalio 7 dienomis, joje dalyvavo 24 812 žmonių nuo 16 iki 64 metų amžiaus iš 27 ES valstybių narių. Kai kuriose šalyse amžiaus riba sumažinta iki 54 metų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES
Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime
TVF prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai Europoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Stintos žvejyba, archyvinė nuotrauka

Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui

(atnaujinta 07:56 2020.10.28)
Kompensacijos bus mokamos už 2020 metų kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos, kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti, praneša ŽŪM.

Viso paramai skirta skirta 1 mln. Eur. 

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. 

"Bus remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą", — teigia Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti keliamus jiems reikalavimus. Pirmiausia, jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Pareiškėjų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. 

Kiekviena įmonė, atitikusi reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, t. y. 10 proc. nuo to vidurkio.

Paraiškas galima teikti iki 2020 metų gruodžio 7 dienos. 

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
COVID-19, žvejyba
ES vėliava

Europos Sąjunga pasiūlė įvesti bendrą COVID-19 tyrimų sistemą

(atnaujinta 15:30 2020.10.28)
Pranešama, kad ketvirtadienį vyksiančioje Europos lyderių virtualioje konferencijoje planuojama aptarti COVID-19 testų suvienodinimą ir koordinavimą šioje srityje, taip pat būsimų skiepijimų klausimus

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis pasiūlė ES šalims suvienodinti COVID-19 tyrimų sistemą, visų pirma naudoti greituosius testus, norint greitai nustatyti ir izoliuoti viruso nešiotojus.

"Mokslininkai šiuo metu kuria greituosius testus, ypač pagrįstus seilių analize, kurie turėtų padėti valdžios institucijoms greičiau nustatyti užsikrėtusiuosius ir greičiau juos izoliuoti", — Prancūzijos radijo stoties RTL eteryje sakė Europos Vadovų Tarybos vadovas.

Pasak jo, ES sienų uždarymas nepadės susidoroti su antrąja koronaviruso banga Europoje. "Mes susiduriame su galinga antrąja viruso banga, nors apie patį virusą dar nėra viskas žinoma, paslapčių lieka", — sakė jis.

Rusijos vakcina nuo COVID-19
© Sputnik / РФПИ и Центр имени Гамалеи

Mišelis pažymėjo, kad daugelis ES šalių šį scenarijų vertina kaip pakartotinį užrakinimą — naują bendrą saviizoliaciją. "Bet tai turės rimtų ekonominių, socialinių ir psichologinių pasekmių", — perspėjo jis.

Politiko nuomone, alternatyva tam galėtų būti veiksmingos tyrimų sistemos diegimas visos Europos mastu. Tam, pasak Europos Vadovų Tarybos vadovo, būtina "turėti greituosius testus, kuriems nereikia tokių logistikos išteklių ir ilgo laukimo laikotarpio".

Mišelis pridūrė, kad ketvirtadienį vyksiančioje Europos lyderių virtualioje konferencijoje planuojama aptarti COVID-19 testų suvienodinimą ir koordinavimą šioje srityje, taip pat būsimų skiepijimų klausimus.

Jis taip pat pažymėjo, jog daugelis Europos lyderių sutinka, kad visos Europos tyrimų sistema gali būti veiksmingesnė nei valstybinė.

Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis spalio 29 dieną paskelbė virtualią konferenciją, kurioje dalyvavo Europos lyderiai, kad aptartų situaciją su koronavirusu.

Plintant antrajai koronaviruso bangai kelios Europos šalys imasi naujų ribojamųjų priemonių. Visų pirma, Belgijoje, kur įsikūrusi Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas, praėjusią savaitę buvo įvesta komendanto valanda, kavinės, restoranai ir barai buvo uždaryti, organizacijos paragintos, jei įmanoma, pereiti prie nuotolinio darbo.

Tegai:
koronavirusas, ES
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Visose "Maximos" parduotuvėse pirkėjams bus nemokamai išduodamos kaukės
Ekspertas įvertino Rusijos vakcinos nuo COVID-19 atsiradimo ES rinkoje galimybes