Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

"Rosatom" papasakojo apie "karščiausią laiką" BelAE paleidimo veikloje

(atnaujinta 11:17 2020.05.30)
Rusijos valstybinės korporacijos vadovas pažymėjo, kad netrukus turėtų būti gauta licencija ir darbuotojai pradės dirbti

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Artimiausiomis savaitėmis "Rosatom" tikisi gauti dokumentus, kurie leis pradėti fizinį Baltarusijos atominės elektrinės paleidimą. Tai vaizdo pranešime sakė Rusijos valstybinės korporacijos vadovas Aleksejus Lichačiovas.

Pirmojo bloko paleidimas faktiškai reiškia branduolinio kuro pakrovimo pradžią.

"Dabar ten yra karščiausias laikas — artimiausiomis savaitėmis planuojame gauti licenciją ir pradėti fizinį paleidimą, kiek įmanoma saugodami ir taupydami personalą", — sakė Lichačiovas.

Neseniai Baltarusija baigė branduolinio kuro priėmimą pirmajam atominės elektrinės blokui netoli Astravo.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuvoje aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
branduolinis kuras, Rosatom, atominė elėktrinė (AE), Astravo AE, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (350)
Dar šia tema
Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą
Analitikas: Minskas turi visas galimybes laimėti ginčą su Lietuva dėl BelAE
Lietuva įtarė Minską duomenų apie "BelAE rimtų trūkumų" slėpimu
Pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl skubaus informavimo apie branduolinę avariją
Keliai, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija baigia skirstyti 150 mln. eurų keliams

(atnaujinta 22:44 2020.07.02)
Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Susisiekimo ministerija praneša, kad baigia skirstyti papildomai Vyriausybės skirtus 150 mln. eurų Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Vyriausybei skyrus papildomas lėšas šalies kelių remontui sulaukta savivaldybių ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymų konkretiems kelių objektams finansuoti maždaug už 350 mln. eurų. Šiuos prašymus vertino specialioji komisija, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vyriausybės kanceliarijos atstovų.

Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič, Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių. 

Už bendrą 113 889,7 tūkst. eurų sumą iki 2020 metų lapkričio 30 dienos planuojama suremontuoti 484 vietinės reikšmės kelių objektų. 

Į kelių infrastruktūros darbus įtraukti paprasti remonto darbai, žvyrkelių asfaltavimas, saugumo priemonių įrengimas, kelių vedančių į lankytinas vietoves ar darbo vietoves remontas, bei pasienio kelių taisymas.

Dar šia tema
Susisiekimo ministerija siūlo steigti virtualią oro bendrovę
Virginijus Sinkevičius ir Kęstutis Mažeika

Sinkevičius ir Mažeika aptarė inicijuojamą projektą "Klaipėdos uostas žalias uostas"

(atnaujinta 14:56 2020.07.02)
Pabrėžiama, kad būtina sąlyga, jog uosto direkcija, verslas ir aplinkosaugos institucijos nuolat bendrautų ir derintų veiksmus

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Klaipėdoje aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, Virginijus Sinkevičius susitiko su valstybinio jūrų uosto vadovais ir aptarė inicijuojamą projektą "Klaipėdos uostas — žalias uostas", praneša Aplinkos ministerija.

"Klaipėdos žaliojo jūrų uosto vizija paremta į aplinkosaugą nukreiptomis permainomis. Tokios permainos, kaip rodo pastarojo meto pasaulinės tendencijos, yra būtinos ir neišvengiamos. Visų pirma jos leistų sumažinti aplinkos taršą ir pagerinti gamtinę bei gyvenamąją aplinką Klaipėdos regione, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Kita vertus, ne tik pagerėtų Baltijos būklė, bet ir padidėtų uosto patrauklumas Vakarų investuotojams, kurie vis dažniau atsižvelgia į aplinkosauginius aspektus", — sakė Mažeika.

Projekto "Klaipėdos uostas — žalias uostas" susitikimo metu koncepciją pristatė Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktorius Rimgaudas Špokas.

Jo teigimu, veiksmingiausi yra tie projektai, kuriuose pavyksta suderinti aplinkosaugos tikslus bei verslo galimybes. Kartu dėmesio reikėtų skirti taršos matavimams, kontrolei bei prevencijai.

Pabrėžiama, kad būtina sąlyga, jog uosto direkcija, verslas ir aplinkosaugos institucijos nuolat bendrautų ir derintų veiksmus.

"Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, todėl jos ekologinės būklės gerinimas — vienas svarbiausių mano darbo Europos Komisijoje prioritetų", — teigė EK narys Virginijus Sinkevičius.

Jo teigimu, reikia suvokti, kad jūros užterštumą lemia ne tik tiesioginis jos ir pakrančių šiukšlinimas, tačiau ir tai, kaip sekasi tvarkytis su taršos problemomis sausumoje.

Pabrėžiama, kad rugsėjo pabaigoje planuojama į Palangą sukviesti aplinkos ir žemės ūkio ministrus pasirašyti deklaraciją, kuria bus įsipareigota konkrečiais veiksmais mažinti jūros taršą. 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, pasak generalinio direktoriaus Algio Latako, aplinkosaugai skiria didžiulį dėmesį bei siekia sutelkti įvairias institucijas ir verslą konstruktyviam bendradarbiavimui.

Pranešama, kad aptarus iniciatyvą "Klaipėdos uostas — žalias uostas" ir galimybes Baltijos jūros apsaugos problemoms spręsti, Virginijus Sinkevičius, Kęstutis Mažeika, uosto vadovas Algis Latakas, taip pat susitikime dalyvavę aplinkos viceministrai Justina Grigaravičienė ir Marius Narmontas, AAA direktorius Rimgaudas Špokas, Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė ir kiti susitikimo dalyviai išplaukė AAA moksliniu laivu pavadinimu "Vėjūnas" uosto akvatorijos apžiūrėti.

Tegai:
Klaipėdos uostas, Kęstutis Mažeika, Virginijus Sinkevičius
Dar šia tema
"Litgrid" užbaigė linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą
SEB bankas šiemet prognozuoja mažesnį ūkio nuosmukį
Danske Bank

Estija kreipėsi į JAV teisininkus pagalbos pinigų plovimo byloje

(atnaujinta 19:06 2020.07.03)
Kalbama apie skandalą, susijusį su "Danske Bank" ir "Swedbank" filialų veikla. Talinas pareiškė apie siekį išspręsti bylą

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Estija pasirašė teisinės pagalbos susitarimą su Amerikos advokatų kontora "Freeh Sporkin & Sullivan LLP", kuri Estijos vyriausybę konsultuos atliekant tyrimą, kurį vykdo JAV valdžios institucijos, dėl Danijos "Danske Bank" ir Švedijos "Swedbank" galimo pinigų plovimo, penktadienį pranešė Estijos finansų ministerijos spaudos tarnyba.

"Pastaraisiais metais Estijos reputacija smarkiai nukentėjo dėl kelių tarptautinio masto pinigų plovimo atvejų. Kaip žinome, skirtingose ​​šalyse buvo pradėti tyrimai dėl Estijoje dirbančių bankų kovos su pinigų plovimu reikalavimų pažeidimų. Estijai labai svarbu, kad šie sunkūs atvejai būtų išsamiai ištirti, kad kuo geriau išsiaiškintume, kas iš tikrųjų įvyko praeityje", — spaudos tarnyba cituoja finansų ministro Marto Helmės žodžius.

Finansų ministerijos vadovas pažymėjo valstybės bendradarbiavimo su Amerikos tardymo institucijomis svarbą.

"Jei atlikus tyrimus bankams bus paskirtos baudos, valstybė dalyvaus paskirstant baudas. Šiame procese mes esame nukentėjusioji šalis. Todėl labai svarbu, kad JAV turėtume labai stiprų ir patyrusį partnerį", — RIA Novosti cituoja Helmės pareiškimą.

2018 metais Danijos "Danske Bank" Estijos filialas atsidūrė skandalo dėl įtarimų pinigų plovimu centre. Šie įtarimai tiriami Estijoje, Danijoje, Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Kaltinamojo nuosprendžio paskelbimo atveju, pažeidėjui gresia iki šešių milijardų eurų bauda.

Remiantis paties banko atliktu tyrimu, per 2007–2015 metų laikotarpį per šio banko Estijos skyrių buvo pervesta iki 234 milijardų įtartinos kilmės JAV dolerių, kurių didžiąją dalį neteisėtai gaudavo klientai iš Rusijos, taip pat Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų šalių.

Be "Danske Bank", su pinigų plovimu per Estijos skyrių gali būti susijęs ir švedų "Swedbank". Jo veikla taip pat tiriama JAV. Kaip anksčiau pranešė Švedijos televizijos kanalas "SVT", per sąskaitas šiame banke, kurios buvo atidarytos 2007–2015 metais, galėjo būti perversta mažiausiai 3,8 milijardo eurų įtartinų pinigų.

Tegai:
pinigų plovimas, Estija, Danske Bank