Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka

Seimas pritarė prezidento teikiamiems mokesčių pakeitimams

(atnaujinta 19:07 2020.05.26)
Siekiant papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, siūloma ankstinti nuo 2021 metų numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimą

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta Seimui pristatė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma laikinai nuo šių metų liepos 1 iki gruodžio 31 dienos sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, taikomą pajamoms iš darbo santykių, nuo 20 iki 15 proc. taikant mėnesio pajamų daliai iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), rašoma Seimo pranešime.

"Atsirastų vienas tarpinis, laikinas mokesčio tarifas, kuris suteiktų papildomas pajamas būtent tiek mažai uždirbantiems, tiek vidutines pajamas uždirbantiems, bet ne daugiau negu tris vidutinius atlyginimus. Trys vidutiniai atlyginimai, ar tai daug, ar mažai? Tai yra siektina mediko atlyginimo riba, remiantis gerąja EBPO šalių praktika", — pristatydamas projektą sakė Krėpšta.

Mėnesio pajamų daliai nuo 3 iki 7 VDU ir toliau, kaip šiuo metu galioja, būtų taikomas 20 proc. tarifas, mėnesio pajamų daliai virš 7 VDU ir toliau, kaip šiuo metu galioja, būtų taikomas 32 proc. tarifas.

Siekiant papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas siūloma ankstinti nuo 2021 metų numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD (400 eurų) jau šiais metais.

Projektams po pateikimo pritarė 62, prieš balsavo 5, susilaikė 15 Seimo narių. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl siūlomų pakeitimų Seimo nariai bendru sutarimu nusprendė kreiptis Vyriausybės išvados.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
mokesčiai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2166)
Dar šia tema
Lenkija pasisakė už naujus mokesčius ES dėl koronaviruso sukeltos padėties
Balandį Lietuvos biudžetas negavo beveik trečdalio mokesčių
Nausėda mokesčių sumažinimui ir paramai šeimoms siūlo skirti 500 mln. eurų
Tanklaivis Coral Favia, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys Rusijos

(atnaujinta 20:59 2020.07.09)
Bendrovės "Klaipėdos nafta" duomenimis, tanklaivis turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų kuro, krovinio gavėjas neįvardijamas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, rodo laivų stebėjimo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Laivas "Coral Favia" antradienį išplaukė iš Rusijos Vysocko uosto ir atplaukė į Klaipėdą ketvirtadienį, 4:20 val.

Anot Klaipėdos SGD terminalo "Klaipėdos nafta" operatoriaus, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD. Gavėjas neskelbiamas.

Tai yra antrasis SGD krovinys šį mėnesį. Liepos pradžioje Lietuva iš Norvegijos gavo 138 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Pagal įmonės tvarkaraštį, šį mėnesį Lietuva turėtų gauti 456 tūkstančius kubinių metrų kuro. Kitas tanklaivio atvykimas numatomas sekmadienį.

Viena iš aktualiausių Lietuvos energetikos problemų yra susijusi su SGD terminalo "Independence", už kurį Lietuva kasmet moka 60 milijonų eurų nuomos mokestį, likimu. Valdžia svarsto galimybę nusipirkti terminalą.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
© Sputnik /
Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
Tegai:
Rusija, Lietuva, SGD
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys iš Vysocko
Ekspertas: esant dabartinėms kainoms niekas neinvestuos į Lietuvos SGD terminalą
Dujų krizė: JAV gresia staigus SGD gamybos sumažėjimas
Klaipėdos SGD terminalas, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje

(atnaujinta 17:52 2020.07.09)
Energetikos ir finansų eksperto Jurijaus Rykovo teigimu, dujos yra labai patogus pereinamasis kuras pagal pereinamojo laikotarpio energijos koncepciją

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Dėl žemos paklausos ir dujų kainų Europoje ir Azijoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) pristatymo iš JAV ekonomika tampa neefektyvi, pirkėjai atsisako 110 SGD tiekimo sutarčių, teigiama JAV Energetikos departamento Energetikos informacijos administracijos (EIA) mėnesinėje trumpalaikėje prognozėje.

Švelni žiema ir su COVID-19 susijusios ribojamosios priemonės tapo paklausos mažėjimo veiksniais. O žemos gamtinių dujų ir suskystintų gamtinių dujų kainos Europoje ir Azijoje sumažino JAV suskystintų gamtinių dujų eksporto, kuris yra ypač jautrus kainai, ekonominį gyvybingumą.

Kaip Sputnik Lietuva sakė Energetikos ir finansų instituto Energetikos skyriaus vadovas Jurijus Rykovas, koronaviruso pasekmės turėtų palaipsniui atslūgti ir jau vyksta tam tikras paklausos atsigavimas.

"Ilgalaikė tendencija yra nukreipta į tai, kad dujų tiekimas būtų daug lankstesnis. Negalime pamiršti šių dalykų: šiuo metu vyksta vadinamasis energijos perėjimas. Bent jau to poreikis yra labai pripažintas įvairiose vyriausybinėse agentūrose, ekspertų bendruomenėje. Ir šiuo požiūriu dujos yra patogus pereinamasis kuras. Manau, kad dujų paklausa išliks ir SGD tiekimas bus lankstus. <...> SGD taps tendencija ir jų įtaka turėtų augti, kaip ir dujų poreikis turėtų būti palaipsniui atkuriamas pagal energijos perdavimo koncepciją", — pastebėjo ekspertas.

"Mėlynojo kuro" kainos Europoje ir Azijoje yra labai žemos. Nėra jokios priežasties pirkti amerikietiškas SGD, anksčiau pripažino net JAV Energetikos departamentas. Klientai atsisakė daugiau nei šimto pristatymų, numatytų vasarai. Dėl to eksportas žlugo beveik 63,6 proc.

Prieš pandemiją JAV turėjo ambicingus planus: 2020 metais — 67,2 milijardo kubinių metrų, 2021 metais — 79,5. Šiuos skaičius sausį paskelbė JAV Energetikos departamento Energetikos informacijos administracija (EIA).

Neseniai JAV Energetikos departamentas vėl pablogino SGD iš šalies eksporto perspektyvas. Dabar 2020 metais departamentas tikisi padidinti jį iki 5,35 milijardo kubinių pėdų per dieną, tuo tarpu kai birželį — 5,7 milijardo. 2021 metų prognozė taip pat yra sumažinta iki 7,28 milijardo kubinių pėdų per dieną nuo anksčiau numatyto 7,31 milijardo. 2019 metais JAV SGD eksportas sudarė 4,98 milijardo kubinių pėdų.

Tegai:
dujos, SGD
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkija atsisakys ilgalaikių sutarčių su Rusija, o ne jos dujų
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Mergina oro uoste

Paaiškėjo, kurių šalių daugiausia įvežtinių atvejų registruota Lietuvoje

(atnaujinta 11:38 2020.07.10)
Nuo šių metų vasario 28 dienos, kai Lietuvoje buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, iki liepos 6 dienos iš viso užregistruoti 362 įvežtiniai atvejai

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Įvežtiniai COVID-19 atvejai Lietuvoje registruoti iš visų žemynų, išskyrus Antarktidą, kurioje atvejų nėra užfiksuota, apie tai pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Nuo šių metų vasario 28 dienos, kai Lietuvoje buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, iki liepos 6 dienos iš viso užregistruoti 362 įvežtiniai atvejai. Didžioji jų dalis — 115 atvejų — iš Didžiosios Britanijos. Taip pat nemažai atvejų nustatyti iš Austrijos, Švedijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atvykusiems asmenims.

Situacija Lietuvoje

Pirmasis asmuo, kuriam buvo patvirtinta COVID-19 liga, vasario 28 dien1 atvyko iš šiaurės Italijos. Didžioji dalis įvežtinių atvejų patvirtinta kovo–balandžio mėnesiais. Kovą patvirtinti 204 įvežtiniai atvejai, tuo tarpu balandį – 98.

Birželio mėnesį patvirtinti 28 įvežtiniai atvejai. Tuo metu buvo pastebėta, jog atvejai dažniausiai buvo nustatomi asmenims, grįžusiems iš šalių, kur yra didelė išvykusių tautiečių dalis ir šalių, kurios populiarios, kaip žiemos atostogų kryptys.

Nuo birželio vidurio, kai Lietuvoje buvo atlaisvinti karantino įvesti suvaržymai keliautojams, iki liepos 6 dienos registruota 18 įvežtinių atvejų, iš jų didžioji dalis (8) yra iš Švedijos, 5 — iš Didžiosios Britanijos, po 4 — iš Nigerijos ir Ukrainos.

Situacija už Lietuvos sienų

Pagal liepos 8 dienos duomenis, didžiausias 14 dienų sergamumas Europos Sąjungos valstybėse ir Jungtinėje Karalystėje fiksuojamas Švedijoje, todėl atvykti šios šalies piliečiams į Lietuvą negalima, o iš šios šalies grįžtantiems Lietuvos piliečiams yra privaloma 14 dienų saviizoliacija.

NVSC taip pat įspėjo, kad epidemiologinė situacija nepalanki turistų pamėgtose šalyse tokiose, kaip Portugalijoje, kur užfiksuoti 4679 atvejai per paskutines 14 dienų, Bulgarijoje — 1988, Kroatijoje — 906.

Taip pat buvo priminta, kad izoliuotis privaloma, jei gyventojai atvyksta iš šalies, kurioje 14 dienų sergamumo rodiklis yra 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir daugiau, ir šalis yra įrašyta į COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą. Tuo tarpu izoliuotis rekomenduojama, jei atvykstama iš šalies, kurioje 14 dienų sergamumo rodiklis yra nuo 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir neviršija 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Į ką atkreipti dėmesį keliaujantiems?

Rekomenduojama įvertinti riziką prieš vykstant į užsienio šalis ir susipažinti su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtomis rekomendacijomis keliautojams.

SAM kiekvienos savaitės pradžioje savo interneto svetainėje skelbia Paveiktų šalių sąrašą.

Keliautojams taip pat svarbu susipažinti su pagrindiniais reikalavimais Lietuvoje:

Lietuvos Respublikos sienos kirtimo vietoje jei atvykstama iš šalies, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą keliautojams matuojama kūno temperatūra. Jei bus nustatyti COVID-19 ligos simptomai, asmuo atskiriamas nuo kitų keleivių, iškviečiama greitoji medicinos pagalba ir asmuo transportuojamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Iš paveiktų teritorijų atvykę keliautojai ne vėliau kaip per 24 val. nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką privalo užsiregistruoti užpildydami elektroninę anketą NVSC puslapyje. Kitiems keliautojams anketos pildymas rekomenduojamas.

Iš oro uosto, jūrų uosto ar kitos sausumos atvykimo į šalį vietos į savo gyvenamąją vietą rekomenduojama vykti nuosavu arba nuomotu transportu ar paprašyti, kad parvežtų giminės ar artimieji. Jeigu tenka naudotis viešuoju transportu ar keliautoją veža kitas asmuo, rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines priemones ir stengtis išlaikyti 1 – 2 metro atstumą nuo kitų žmonių.

Iš paveiktų teritorijų atvykusiems keliautojams privaloma 14 dienų izoliacija nuo atvykimo ar grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2166)
Dar šia tema
Rusijos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino trečiąjį vaistą nuo koronaviruso
Lietuvos oro uostuose atgaunamas tempas: auga keleivių ir skrydžių skaičiai
Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?