Nord Sream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

Dar ne vakaras. Kada bus užbaigtas "Nord Stream-2"

(atnaujinta 11:24 2020.05.27)
Dujotiekis turėjo būti pradėtas eksploatuoti dar gruodį, tačiau dėl JAV sankcijų Šveicarijos bendrovė "Allseas" projektą paliko

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Dujotiekio "Nord Stream-2" pabaigimo laukiama jau metus, tačiau nuolat iškyla kliūčių. Perspektyvos vis dar neaiškios — politika per daug kišosi į verslą. Vieni nori su Rusijos pagalba paversti Vokietiją pagrindiniu žemyno energijos centru, o kiti kategoriškai prieštarauja bendradarbiavimui su Maskva. Situaciją bando išsiaiškinti RIA Novosti.

Visos viltys — į "Akademiką"

Dujotiekis turėjo būti pradėtas eksploatuoti dar gruodį, tačiau dėl JAV sankcijų rangovas, Šveicarijos bendrovė "Allseas", projektą paliko. Teko ieškoti laivo, galinčio nutiesti vamzdžius išilgai jūros dugno.

Laivas Akademik Čerskij, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Голенков

Tolimųjų Rytų Nachodkos uostą vasario pabaigoje paliko vamzdžius klojantis laivas "Akademik Čerskij". Anot Rusijos energetikos ministerijos vadovo Aleksandro Novako, būtent šis laivas gali nutiesti trūkstamus "Nord Stream-2" kilometrus. Praplaukęs Singapūrą, pusę Žemės rutulio per Indijos ir Atlanto vandenynus, lydimas karo laivų, po dviejų mėnesių "Akademik Čerskij" pasiekė Mukrano uostą Vokietijos Riugeno saloje. Tai yra projekto logistikos bazė.

Žinia, kad vamzdžių klojėjas, priklausantis "Gazprom" dukterinei įmonei, kuriai netaikomos JAV sankcijos, pasirodė Vokietijos teritoriniuose vandenyse, sujaudino politikus. Tiesa, laivas dar turi būti modernizuotas, kad būtų galima kloti 48 colių skersmens vamzdžius, būtinus "srautui".

Kertinė direktyva

Kita problema yra ES dujų direktyva, kuri yra Trečiojo energetikos paketo dalis. Pagal šį dokumentą dujotiekio savininkas negali tuo pat metu veikti kaip kuro tiekėjas. Dujotiekio operatoriumi gali tapti tik su "Gazprom" nesusijusi įmonė, o kiti rinkos dalyviai turėtų naudotis puse dujotiekio pajėgumų.

Tačiau praėjusiais metais Vokietijai pavyko apginti Trečiojo energetikos paketo pakeitimus: dabar galimos išimtys — ne Briuselis turi teisę juos patvirtinti, bet šalis, per kurios teritoriją eina dujų vamzdžiai.

Liko tik vienas kliūtis. Terminai. Iš pradžių "Gazprom" buvo leista naudotis "Nord Stream-2", jei statybos bus baigtos iki 2019 metų gegužės 23 dienos. Šis terminas buvo pratęstas metams, tačiau iki 2020 metų gegužės 24 dienos projektas nebuvo baigtas.

Vokietijos federalinė tinklų agentūra neketina dar kartą daryti išlygas Rusijos įmonei. "Nord Stream-2" operatorius "Nord Stream 2 AG" kreipėsi į ES teismą su prašymu panaikinti Dujų direktyvos reikalavimą, tačiau ieškinys buvo atmestas.

"Labai gaila, kad "Gazprom" neatsižvelgė į tai, kad Trečiojo energetikos paketo pakeitimai turėtų įsigalioti gegužės 23 dieną, — interviu RIA Novosti sakė politikos mokslų daktarė, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė Natalija Jeriomina. — Be to, keista, kad nebuvo atsižvelgta į visų darbo ciklų ypatumus sankcijų karo sąlygomis. Juk antirusiški apribojimai yra tokie totalūs, kad tikrai galime kalbėti apie karą".

Vis dėlto Vokietijai, pasak agentūros pašnekovės, reikia dujotiekio. "Šioje situacijoje viskas rodo, kad būtent "Gazprom" bus spaudimo centre tiek iš Briuselio, tiek iš Vokietijos", — pabrėžia Jeriomina.

Politinės reikšmės

Oficialusis Berlynas anksčiau laikėsi griežtos pozicijos ir nepasidavė Vašingtono spaudimui. Tuo tarpu vokiečiai negalėjo neatsižvelgti į amerikiečių požiūrį.

Sausio mėnesį, kai Angela Merkel susitiko su Vladimiru Putinu, Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Vokiečių studijų centro vadovaujantis tyrėjas Aleksandras Kamkinas pokalbyje su "RIA Novosti" teigė, kad kanclerė greičiausiai neis prieš JAV.

Reikėtų nepamiršti vidaus politinės situacijos. "Be abejo, Vokietijoje vyksta arši kova užkulisiuose. Yra stiprus pramonininkų susidomėjimas Rusija kaip patikima žaliavų ir angliavandenilių tiekėja. Tokios lobistinės grupės klauso energetikos inžinierių ir pramonės atstovų, o pramonininkai nori, kad Vokietija pavirstų energijos centru. Jiems "Nord Stream-2" yra naudingas", — aiškina ekspertas.

Tačiau kartais politikų prioritetai prieštarauja verslo interesams. Bundestage esančios CDU / CSU ir žaliųjų frakcijos yra antirusiškos. "Valdančiojoje koalicijoje esantys socialdemokratai užima nuosaikią poziciją, bandydami išlaikyti Rytų politikos vektorių, tačiau tuo pat metu puoselėja partnerystę su JAV", — teigė Kamkinas.

Nepaisyti Briuselio negalima. "Šios Europos pusiau vyriausybės ir Berlyno, kaip nacionalinės valstybės ir ekonomikos subjekto, interesai kartais skiriasi. Briuseliui svarbu diversifikuoti tiekimus. Savo vaidmenį atlieka ir Rusijos demonizacija. Nuomonė, kad Maskva bando paversti Europą įkaite", — sakė jis RIA Novosti.

Tačiau Briuselis supranta, kad neįmanoma atsisakyti rusiškų dujų, priduria Natalija Jeriomina. "Galų gale Rusija turi didžiausias atsargas. Diversifikacija yra politinis žaidimas. Briuselis palaiko JAV, parodo, kad tariamai nėra tiek priklausomas nuo Maskvos, sudaro sutartis su kitais tiekėjais. Čia Berlynas ir Briuselis yra išvien. Tiesiog Vokietija laikosi pragmatiškesnio požiūrio. Briuselis — politinio", — svarsto ekspertė.

Kol kas neaišku, ar "Akademik Čerskij" pradės tiesti paskutinę dujotiekio į Vokietiją atkarpą. Bet kokiu atveju, "Gazpromo laivyno" laivui sankcijos netaikomos, o tai reiškia, kad pradėjus dirbti bus sunkiau sustabdyti projektą. Ir jei Vašingtonas nepateiks naujų būdų, kaip užkirsti kelią "Nord Stream 2", šiemet jis bus baigtas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (329)
Dar šia tema
Lenkija nori areštuoti "Nord Stream-2" aktyvus
Laivas, skirtas užbaigti "Nord Stream-2" tiesimą, priartėjo prie Rusijos krantų
Laivas galintis užbaigti "Nord Stream-2" atplaukė į Vokietiją
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų

(atnaujinta 17:59 2020.07.07)
Ministerijos duomenimis, už emisiją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 150 mln. eurų, rašo Finansų ministerija.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Už ją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną.

"Paklausa aukcione siekė 363,1 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,140 proc., didžiausias patvirtintas — -0,070 proc., vidutinis svertinis pelningumas — -0,090 proc." — rašoma pranešime.

Kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
ekonomika, paskola, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje
Vilnius

EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę

(atnaujinta 18:31 2020.07.07)
Europos Komisijos nuomone, kitais metais tikėtinas dalinis atsigavimas — šalies BVP augs 6,7 procento

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Europos Komisijos (EK) vasaros prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiais metais smuks mažiau, nei prognozuota pavasarį — 7,1 proc., rašoma Vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu gegužę Europos Komisija numatė 7,9 proc. smukimą.

EK nuomone, 2021 metais tikėtinas dalinis atsigavimas — BVP augs 6,7 proc. Kaip ir pavasarį, EK prognozuoja, kad reikšmingas energijos kainų smukimas lems, kad infliacija šiais metais sudarys 0,8 proc., o dėl numatomo naftos kainų padidėjimo ir visuminės paklausos atsigavimo kitais metais tikimasi, kad infliacija sieks 1,5 proc.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet šalies ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o BVP kitais metais augs 5,9 proc. (2019 metais jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto 2020–2023 metų ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti.

Tegai:
ekonomika, Lietuva, Europos Komisija
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų
Supuvusios braškės

Uogos supuvo laukuose: Estija skundžiasi sezoninių darbuotojų trūkumu

(atnaujinta 22:42 2020.07.07)
Nors valdančioji koalicija susitarė dėl darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų, tai braškių augintojams padės nedaug. Didžioji dalis derliaus supuvo, o sezonas artėja prie pabaigos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Daugelis braškių supuvo laukuose, nes Estijos vyriausybė per vėlai priėmė sprendimą įleisti užsienio darbuotojus. Apie tai pranešė "ERR" portalas.

Pirmadienį koalicija pasiekė susitarimą dėl sezoninių darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų. Iki krizės galiojusi tvarka buvo papildyta medicininės saugos reikalavimais — darbuotojai iš valstybių, kuriose didelis užsikrėtimo koronavirusu skaičius, privalo laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos. Tuo tarpu Vyriausybės sprendimai dar nėra teisiškai įforminti.

Laari vienkiemio laukų savininkė Kadri Nebokat teigė, kad braškių augintojai nebuvo patenkinti šiuo sprendimu, nes uogų sezonas baigėsi ir didžioji derliaus dalis laukuose jau buvo supuvusi.

"Paskutinė galimybė nusipirkti uogų uogienėms. Į rinką patenka tai, ką pavyksta išsaugoti", — sakė ji.

Pasak Nebokat, ji prarado 80 procentų derliaus. Tai savo ruožtu reiškia, kad apyvarta sumažės 80 procentų.

"Be to, nėra iš ko mokėti darbo užmokesčio, nors darbuotojų mes vis tiek neturėjome", — sakė ji.

Taip pat Nebokat įvertino kitų metų perspektyvas.

"Pilkojo puvinio plitimas yra pakankamai aukštas, nuslopinti jo negalėsime. Pažiūrėsime, kaip augalai išgyvens šiuos metus", — sakė ji.

Pasak ūkininkės, ieškoti darbuotojų buvo labai sunku — iš 300 apskambintų žmonių tik dešimt atsiliepė. Nebokat mano, kad darbuotojai iš užsienio geriau renka uogas, nes jie geriau toleruoja rutiną. Be to, jie atvyksta į Estiją su konkrečiu tikslu — užsidirbti pinigų.

"Renkant braškes reikia nuoseklumo. Bedarbiai to neturi: žmogus dirba vieną dieną, o kitą dieną nori ilsėtis. Žmonės, kurie atvyksta dirbti, geriau ištveria rutiną. Lieka žmonės, kurie poilsio metu renka uogas, ir jauni žmonės, kurie yra įpratę užsiimti sportu, todėl yra atsakingesni", — sakė ji.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, apie braškių derliaus nuėmimo problemą dėl migrantų trūkumo paaiškėjo dar gegužę. Sunkumų kilo dėl to, kad dėl koronaviruso pandemijos Estijos valdžia uždraudė sezoninių darbuotojų iš Ukrainos atvykimą į respubliką. Vietiniai ūkininkai kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydami išspręsti problemą ir leisti atvykti "darbštiems ukrainiečiams", tačiau problema iki šiol nebuvo išspręsta.

Tegai:
karantinas, darbo migrantai, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estijos ūkininkai paprašė valdžios įleisti į šalį ukrainiečius
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Dėl koronaviruso pasaulyje gali nelikti kavos