Elektros perdavimo linijos

Baltijos šalys ir Lenkija paprašė ES pinigų antrajam pasitraukimo BRELL etapui

(atnaujinta 11:28 2020.05.27)
Šalys tikisi gauti 75 procentų projekto kainos dydžio paramą. Lietuvos dalis yra įvertinama daugiau kaip 460 milijonų eurų

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Baltijos šalys ir Lenkija kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu finansuoti antrąjį elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa etapą. Apie tai spaudos konferencijoje pareiškė Lietuvos energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas.

"Mes kaip niekada arti sinchronizacijos projekto įgyvendinimo. Šių dviejų žingsnių žengimas šiandien mus priartina prie sinchronizacijos projekto negrįžtamumo stadijos <...> Tai, kas prieš trejus metus buvo idėja, per šį laiką paversta buvo konkrečiais projektais", — pareiškė ministras.

Paraiška pateikta Europos Komisijai pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF). Šalys tikisi gauti 75 procentų projekto vertės dydžio paramą.

Lietuvos dalis paraiškoje yra 462 milijonai eurų, Latvijos — 100 milijonų, Estijos — 111 milijonų, o Lenkijos — 521 milijonas eurų.

"Ši keturių šalių partnerystė yra svarbus regioninio solidarumo ženklas. Jis patvirtina, kad sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais projektas vyksta sklandžiai pagal planą <...>, Lenkijos dalyvavimas yra ypač svarbus — tai rodo, kad Baltijos šalys turi strateginės kaimynės paramą sinchronizacijai reikalingai infrastruktūrai sukurti", — pasakė "Litgrid" generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Antradienį pristatyta CEF paraiška yra antroji sinchronizacijos projekte. 2018 metais trys Baltijos šalys kreipėsi į CEF dėl pirmojo sinchronizacijos projekto etapo finansavimo, kurio metu stiprinami šalių vidaus tinklai.

"Litgrid" duomenimis, bendra Baltijos šalims skirtų investicijų vertė yra 432 milijonai eurų. 2019 metais CEF taip pat skyrė dešimt milijonų eurų "Litgrid" parengiamiesiems darbams ir Lenkijos jūrų jungčiai "PSE Harmony Link".

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo pat metu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
BRELL, ES, Lenkija, Baltijos šalys
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (97)
Dar šia tema
Lietuva neišvengiamai pasiprašys atgal į BRELL, teigia ekspertas
BRELL "atramos" sugriuvo: naujoje elektros linijoje Lietuvoje įvyko griūtis
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Lietuvos geležinkeliai, archyvinė nuotrauka

"Skandalas su daužomais indais": Baltijos šalys šantažuoja ES dėl "Rail Baltica"

(atnaujinta 10:06 2021.01.28)
Baltijos valstybės gali uždelsti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei ES joms neskirs pažadėtų 1,4 milijardo eurų projektui

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Pirmą kartą Baltijos šalys leido sau veikti su ES taip pat, kaip ir Lenkija bei Vengrija, RuBaltic.ru rašo Aleksandras Nosovičius. 

Anksčiau paaiškėjo, kad Baltijos šalys gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei Europos Sąjunga joms neduos žadėtų 1,4 milijardo eurų "Rail Baltica". Nepaisant to, Briuselis neketina pritarti Baltijos valstybėms. 

"Atitinkamai orioje Europos šeimoje kaista dar vienas garsus skandalas su indų daužymu. <...> Baltijos valstybės pirmą kartą elgėsi kaip du pagrindiniai Europos Sąjungos verslininkai, grasindami sukelti problemų sąjungininkams jautriausias momentas ir jiems jautriausioje srityje", — pažymi Nosovičius. 

Ekspertas prisiminė situaciją, kai Lenkija ir Vengrija sustabdė sutartą septynerių metų ES biudžetą. Tačiau, priešingai nei Varšuva ir Budapeštas, Baltijos šalių elgesys niekada nekėlė problemų Briuseliui, pažymi straipsnio autorius. 

"Įdomiausia, kodėl jie to siekia. Ne dėl įstatymo viršenybės sąlygos skirstant Briuselio subsidijas, kaip, pavyzdžiui, Lenkija ir Vengrija, kurios, gaudamos europinius pinigus, tikisi vykdyti suverenią vidaus politiką. 

Tylaus Baltijos šalių maišto priežastis buvo grėsmė atvirai korumpuotam ekonomiškai beprasmio geležinkelio projektui, kurio statyba Europai nėra investicija, bet tiesiogine ir perkeltine prasme pinigų užkasimas po žeme", — rašo Nosovičius. 

Tuo tarpu daugelis ekspertų ne kartą teigė, kad projektas yra nemokus. Ekspertai pabrėžė, kad šiaurės–pietų kryptimi nuo Helsinkio iki Varšuvos per Baltijos šalis nėra krovinių ir keleivių srauto, reikalingo geležinkeliui pakrauti, o vienintelė jo prasmė, be biudžeto "apkarpymo", yra NATO karių perkėlimas. 

Pasak Nosovičiaus, jei projektas turėtų tik karinę paskirtį, tada kelias būtų buvęs nutiestas ir pradėtas eksploatuoti jau seniai. 

"Iš tikrųjų paaiškėja, kad Baltijos politikai, kad ir kaip jie beklykautų, netiki Rusijos karine agresija Baltijos šalyse, o NATO sąjungininkai, kad ir ką jie sakytų, netrokšta ginti šių Baltijos šalių. Todėl "Rail Baltica" virto korupcine subsidijuojama nuoma Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios be galo išleidžia pinigus jo statybai, suprasdamos, kad siaurojo geležinkelio negalima užbaigti. Kai tik jis bus baigtas ir pradėtas naudoti, pinigų srautas iš Briuselio bus nutrauktas", — sakė ekspertas. 

Nosovičius pažymėjo, kad TSRS žlugimas galiausiai pasirodė naudingas Rusijai, nes jai nebereikia "maitinti" Baltijos valstybių, "klausytis šių šalių isterijos" ir pasiduoti jų šantažui. 

"Rail Baltica"

Projektas yra geležinkelis, sujungsiantis Baltijos valstybes su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Suomija atsisakė dalyvauti. 

Tikimasi, kad geležinkelis pradės veikti 2026 metais. 

Manoma, kad projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Retkarčiais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas kainuos daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Projekto auditas, kurio rezultatus 2020 metų vasarą paskelbė Europos Audito Rūmai, atskleidė rimtų trūkumų, ypač susijusių su trasos investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad numatomas keleivių skaičius neatlaiko kritikos. 

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms. 

Маршрут Rail Baltica
© Photo : Rail Baltica
Rail Baltica maršrutas
Tegai:
ES, Rail Baltica, Baltijos šalys
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Slidinėjimas, archyvinė nuotrauka

Šimonytė įvertino galimybę sušvelninti karantino ribojimus verslui

(atnaujinta 21:12 2021.01.27)
Iš trijų anksčiau ministerijos pateiktų pasiūlymų Vyriausybė šiuo metu svarsto tik vieną — dėl ribojimų slidinėjimo centruose

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė įvertino galimybę sušvelninti karantino ribojimus Lietuvos verslui.

"Kol kas tokių sprendimų priimta nėra, jokių konkrečių datų nėra fiksuota", — sakė ji.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau pateikė Vyriausybei tris pasiūlymus palengvinti karantino sąlygas. Ministerijos nuomone, vasario 1 dieną jau būtų galima slidinėti lauko kalnų slidinėjimo centruose, kurių Lietuvoje yra šeši. Vasario 8 dieną galėtų atsidaryti parduotuvės, turinčios išėjimus į lauką, taip pat būtų atnaujintas grožio paslaugų teikimas, tačiau su dideliais apribojimais.

Atsakydama į ministerijos siūlymus, Šimonytė tik pažymėjo, kad šiuo metu tęsiasi derybos dėl slidinėjimo centrų.

"Ekonomikos ir inovacijos ministerijos pasiūlymai yra, turbūt, parengti atsižvelgiant į ministerijos mandatą. Žinoma, pakankamai atsakingai vertinant situaciją ir sudėliojant tam tikrus etapiškumus. Dėl slidinėjimo centrų ta diskusija vyksta ir, manau, kad dar vyks kelias artimiausias dienas", — pridūrė premjerė. 

Pasak premjerės, naujausi duomenys ir dinamika bus aptariami šį penktadienį vyksiančiame Vyriausybės pasitarime ir pirmadienio Valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.

Karantinas Lietuvoje įvestas lapkričio 7 dieną, jo sąlygos sugriežtintos gruodžio mėnesio viduryje. Uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai namuose ir viešose vietose.

Trečiadienį Vyriausybė pratęsė karantiną dar mėnesiui, iki vasario 28 dienos.

Nuo pandemijos pradžios šalyje nustatyta 179 212 koronaviruso atvejų, mirčių skaičius pasiekė 2 716.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene

Nausėda pasiūlė, kad prieš brandos egzaminus būtų paskiepyti ir dvyliktokai

(atnaujinta 10:14 2021.01.28)
Šalies vadovo teigimu, tarp pirmųjų, kurie grįš į mokyklas, turėtų būti ne tik pradinukai ar darželinukai, bet ir abiturientai, kurių laukia valstybiniai brandos egzaminai

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir aptarė švietimo aktualijas ir strateginius sprendimus. 

Susitikime aptartos moksleivių ugdymo spragų kompensavimo galimybės, kontaktinio ugdymo palaipsnio atnaujinimo ir artėjančių valstybinių brandos egzaminų vykdymo planai, taip pat planuojami priėmimo į aukštąsias mokyklas pokyčiai ir Nacionalinis švietimo susitarimas.

"Mokiniai yra pamirštos pandemijos aukos, kuriems per šiuos metus atsiradusios žinių spragos gali ilgai atsiliepti ateityje. Tai kelia didžiulį susirūpinimą. Šiandien viena svarbiausių Vyriausybės užduočių — sklandus ir saugus kontaktinio ugdymo atnaujinimas ir maksimaliai efektyvus vasaros išnaudojimas tam, kad būtų kompensuojamos prarastos mokinių žinios", — akcentavo šalies vadovas.

Siekiant užtikrinti pedagogų, grįžtančių į mokyklas, sveikatos saugumą, Nausėda pasiūlė paskiepyti juos kartu su senjorais, tai yra vasario–kovo mėnesiais. Be to, tarp pirmųjų, kurie pandemijai slūgstant grįš į mokyklas, turėtų būti ne tik pradinukai ar darželinukai, bet ir abiturientai, kurių laukia valstybiniai brandos egzaminai, pažymėjo prezidentas.

Pasak šalies vadovo, ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams galėtų būti skiepijami ir juos laikyti apsisprendę dvyliktokai.

Президент Литвы Гитанас Науседа встретился с министром образования, науки и спорта Юргитой Шюгждинене
Prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene

Ministrė Šiugždinienė prezidentui pristatė planuojamus šių metų priėmimo į studijas pakeitimus – ketinamą didinti valstybės finansavimą vienam studentui. 

Pasak šalies vadovo, studijų prieinamumas visoms socialinėms grupėms yra būtina Gerovės valstybės sudedamoji dalis. Todėl tam, kad šis prieinamumas būtų užtikrintas ir valstybės finansuojamų vietų skaičius nesumažėtų drastiškai, studijų kainos kėlimas, prezidento nuomone, turi būti pagrįstas ne tik lėšų perskirstymu, bet ir papildomu finansavimu.

Susitikime šalies vadovas paragino ministrę neatidėlioti Nacionalinio švietimo susitarimo, kuris numatytas Vyriausybės programoje, įgyvendinimo. Susitarimas galėtų išspręsti įsisenėjusias švietimo problemas ir kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo. Prezidento nuomone, jame turėtų atsispindėti ambicingesnis, nei šiuo numatytas, MTEP finansavimas — 2030 m. jis turėtų siekti 3 proc. BVP.

Ministrė prezidentą patikino, kad šalies vadovo inicijuotiems "Lygaus starto" Švietimo įstatymo pokyčiams — vaikų iš socialinę riziką patiriančių šeimų įtraukimui į ikimokyklinį ugdymą bei pasirengimui visuotiniam ikimokykliniam ugdymui — ruošiamasi jau dabar. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad planas turi būti rengiamas bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis ir būti pagrįstas finansavimu.

Tegai:
švietimas, COVID-19, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai per klaidą suleistos penkios COVID-19 vakcinos dozės
Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius per parą išaugo beveik dvigubai
Lietuvos oro uostai: COVID-19 testo rezultatas turi būti ne tik lietuvių kalba