Dujotiekis Baltic Pipe, archyvinė nuotrauka

PGNiG paskelbė apie Rusijos lyderystę dujų tiekime Lenkijai

(atnaujinta 14:18 2020.05.27)
Tuo tarpu, pasak koncerno valdybos vadovo, Rusijos "mėlynojo kuro" pristatymo dalis pastaraisiais metais sumažėjo

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Rusija tebėra pagrindinė gamtinių dujų tiekėja Lenkijai, sakė Lenkijos radijui PGNiG valdybos vadovas Ježis Kviecinskis (Jerzy Kwieciński).

"Kaip ir anksčiau, Rusijos kryptis tebėra pagrindinė, tačiau ši priklausomybė mažėja", — sakė Kvečinskis.

Pasak jo, šiuo metu 60 procentų visų Lenkijai tiekiamų dujų patenka iš Rusijos. "Prieš ketverius metus, 2017 metais, tai sudarė 77 procentus, o dabar — 60 procentų ir kasmet mažėja",— RIA Novosti cituoja Kviecinskį.

PGNiG valdybos vadovas pažymėjo, kad Lenkija aktyviai bando pakeisti rusiškas dujas amerikietiškomis suskystintomis dujomis, taip pat savo produkcija Norvegijos šelfe.

1996 metų sutartyje (vadinamojoje "Jamalo sutartyje") numatyta, kad Lenkijai per metus teikiama iki 10 milijardų kubinių metrų Rusijos dujų. Sutartis galioja iki 2022 metų. 2012 metais dujų kaina Lenkijai pagal šią sutartį buvo sumažinta 10 procentų. Lenkija pareiškė, kad neketina pratęsti susitarimo, ir 2019 metais sumažino dujų importą iš Rusijos vienu procentu — iki 8,95 milijardo kubinių metrų.

Varšuva teigia, kad rado galimybę atsisakyti rusiškų dujų perkant suskystintas gamtines dujas (SGD), kurios į šalį tiekiamos iš JAV ir Kataro, taip pat statant "Baltic Pipe" dujotiekį, kuris turėtų jungti Lenkiją su Norvegijos šelfų per Daniją.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pasakojo energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius, Varšuvai bet kokiu atveju nepavyks visiškai atsisakyti rusiškų dujų. Vienaip ar kitaip, šalis turės pirkti dujas iš tų šalių, su kuriomis turi dujotiekio jungtį, pavyzdžiui, iš Vokietijos ar Lietuvos, kurios didžiąją dalį pardavinės, įskaitant ir rusiškas dujas.

Tegai:
dujos, Rusija, PGNiG, Lenkija
Dar šia tema
Lenkija gaus naudos iš GIPL, o Lietuva "liks nuošalyje", teigia ekspertas
Lenkija paskelbė esanti pasirengusi skųstis Europos Komisijai dėl "Gazprom"
Ekspertas: Lenkija gali tik pagrasinti areštuoti "Gazprom" aktyvus
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų

(atnaujinta 17:59 2020.07.07)
Ministerijos duomenimis, už emisiją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 150 mln. eurų, rašo Finansų ministerija.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Už ją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną.

"Paklausa aukcione siekė 363,1 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,140 proc., didžiausias patvirtintas — -0,070 proc., vidutinis svertinis pelningumas — -0,090 proc." — rašoma pranešime.

Kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
ekonomika, paskola, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje
Vilnius

EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę

(atnaujinta 18:31 2020.07.07)
Europos Komisijos nuomone, kitais metais tikėtinas dalinis atsigavimas — šalies BVP augs 6,7 procento

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Europos Komisijos (EK) vasaros prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiais metais smuks mažiau, nei prognozuota pavasarį — 7,1 proc., rašoma Vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu gegužę Europos Komisija numatė 7,9 proc. smukimą.

EK nuomone, 2021 metais tikėtinas dalinis atsigavimas — BVP augs 6,7 proc. Kaip ir pavasarį, EK prognozuoja, kad reikšmingas energijos kainų smukimas lems, kad infliacija šiais metais sudarys 0,8 proc., o dėl numatomo naftos kainų padidėjimo ir visuminės paklausos atsigavimo kitais metais tikimasi, kad infliacija sieks 1,5 proc.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet šalies ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o BVP kitais metais augs 5,9 proc. (2019 metais jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto 2020–2023 metų ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti.

Tegai:
ekonomika, Lietuva, Europos Komisija
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų
Darbas

Paaiškėjo, kokia dabar situacija Lietuvos darbo rinkoje

(atnaujinta 23:25 2020.07.07)
Nuo karantino Lietuvoje pradžios tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 50,1 tūkst. asmenų

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų — tai yra 2,3 karto daugiau nei ankstesnę, rašo įstaigos spaudos tarnyba.

Nuo kovo 16 dienos iš viso pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų. Įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams. Utenos apskrityje labiausiai buvo ieškoma etikečių klijuotojų, pagalbinių darbininkų ir vyriškų drabužių siuvėjų. Alytaus — pagalbinių darbininkų, siuvėjų ir etikečių klijuotojų.

Birželio 29 – liepos 5 dienomis daugiau darbo pasiūlymų pateikta ir tarnautojams — ieškoma sandėlininkų, laiškininkų, apskaitininkų ir apklausų atlikėjų. Praėjusi savaitė išsiskiria darbo pasiūlymais įrengimų ir mašinų operatoriams ir surinkėjams. Laisvos darbo vietos tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams sudarė 30,8 proc. visų registruotų laisvų darbo vietų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje.

Darbo paklausoje 38,5 proc. išaugo ir sezoninių darbų skaičius — įregistruota 430 laikinių darbų. Daugiausiai ieškota pagalbinių darbininkų, valytojų ir virėjų.

Kurortuose sezoninių, terminuotų darbų pasiūla tebėra nedidelė — Palangoje registruoti 6 darbo pasiūlymai darbininkams ir virtuvės darbuotojams, Druskininkuose — 4 valytojams, Neringoje ir Birštone — po 1 darbininkams.

Per savaitę 43,3 proc. (1,3 tūkst.) išaugo įdarbinimas — 4,5 tūkst. asmenų Užimtumo tarnybos specialistai padėjo įžengti į darbo rinką. Nuo karantino pradžios tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 50,1 tūkst. asmenų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 7 dieną buvo registruota 216,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų — jie sudarė 12,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tai 0,5 proc. punkto daugiau nei prieš savaitę.

Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo kovo 16 dieną darbo ieškančių asmenų padaugėjo 56 tūkst. (34,6 proc.).

Praėjusią savaitę į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 9,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 1,9 tūkst. vidutiniškai per darbo dieną, registravosi 41,5 proc. (2,7 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų, palyginti su birželio 22–28 dienomis.

Tarp naujų klientų daugiausiai buvo iš didmeninės ir mažmeninės prekybos (21,3 proc.) bei apdirbamosios gamybos (21 proc.) sektorių, taip pat padaugėjo darbo neturinčių iš švietimo srities. Gerokai mažiau besikreipiančių iš statybų, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veiklos sričių.

Padidėjo kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų (1,2 proc. punkto) bei technikų ir jaunesniųjų specialistų (0,9 proc. punkto) dalis. Mažėjo — nekvalifikuotų darbininkų (1,5 proc. punkto) bei paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų (0,9 proc. punkto) skaičius tarp darbo neturinčių asmenų.

Beveik kas trečias (30 proc.) įregistruotas darbo neturintis asmuo — jaunimas iki 29 metų. Panašią dalį (30,3 proc.) sudaro ir 50+ asmenys. Moterys tarp besikreipusių asmenų sudarė 51 proc.

Registruoto nedarbo rodikliai augo beveik visose šalies savivaldybėse, išskyrus pajūrio kurortus — Neringą ir Palangą, kur mažėjo 0,1 proc. punkto. Didžiausias registruoto nedarbo augimas — 0,8 proc. punkto fiksuotas Ukmergės rajone, 0,7 proc. punkto augo Lazdijų ir Kelmės rajonų bei Alytaus miesto savivaldybėse. Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų darbo neturi Lazdijų (18,9 proc.), Rokiškio rajone (17,9 proc.) ir Kelmės bei Kalvarijos savivaldybėse (po 17,8 proc.). Žemiausi registruoto nedarbo rodikliai fiksuoti Neringoje — 3,4 proc., Klaipėdos rajone — 1 proc. ir Birštone — 8,2 proc.

Iš penkių didžiųjų šalies miestų didžiausias nedarbas registruotas Panevėžyje ir Kaune (13,3 proc.), žemiausias — Šiauliuose (10,3 proc.).

Tegai:
Užimtumo tarnyba, darbas
Dar šia tema
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje
EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų