Traškučiai, archyvinė nuotrauka

Mažmeninė prekyba Lietuvoje sumažėjo dėl COVID-19

(atnaujinta 16:37 2020.05.27)
Kita vertus padidėjo maisto produktų ir įvairių prekių užsakymų paštu arba internetu pristatymo apimtys

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Lietuvoje dėl karantino mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo daugiau nei 9 procentais, praneša Statistikos departamentas.

Balandžio mėnesį apyvarta (be PVM) sudarė 845 milijonus eurų dabartinėmis kainomis. Palyginti su 2020 metų kovo mėnesiu. Ji sumažėjo 9,3 proc.

Kita vertus, maisto ir gėrimų įmonių apyvarta padidėjo 44,1 procento, o užsakymų paštu ar internetu apimtis padidėjo 29,8 procento palyginamosiomis kainomis.

Per mėnesį, neįskaitant sezoniškumo ir darbo dienos ilgio, įmonių, prekiaujančių maisto produktais palyginamosiomis kainomis, apyvarta sumažėjo 7,4 procento, ne maisto produktus parduodančių įmonių apyvarta — 7,8, automobilių degalų prekybos įmonių apyvarta padidėjo 7,4 procento. 15,8 proc.

2020 metų balandžio mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, neįskaitant darbo dienų skaičiaus, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 17,9 procento.

Įmonių, prekiaujančių maisto produktais palyginamosiomis kainomis, apyvarta sumažėjo 12,2, įmonių, prekiaujančių ne maisto prekėmis, — 19,4, automobilių degalų pardavimo įmonių — 25,2 procento.

Šiuo metu Lietuvoje nustatyti daugiau kaip 1645 koronaviruso atvejai, daugiau nei 66 pacientai mirė.

Iki birželio 16 dienos respublikoje galioja karantino režimas, tačiau su minimaliais apribojimais.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 5,4 milijono ligos atvejų, daugiau nei 343 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, mažmeninė prekyba
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2558)
Dar šia tema
Naujoji "blogio imperija": profesorius papasakojo, kuo Kinija erzina JAV
Ekspertas: Lietuva neturėtų skubėti įvesdama "COVID-19 pasus"
Vėjo elektrinės

Lietuva atsinaujinančios energetikos projektams skyrė beveik 10 mln. eurų

(atnaujinta 14:32 2021.04.19)
Iš viso parama buvo skirta 37 projektams, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė beveik 10 mln. eurų elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių mažos galios elektrinių plėtrai, praneša ministerijos dpaudos tarnyba.

Pažymima, jog projektai finansuojami iš atsinaujinančių energijos išteklių statistinių perdavimų Liuksemburgui.

"Atsinaujinanti energetika yra mūsų ateitis, į kurią investuojame jau šiandien. Džiugu, kad šią viziją palaiko gyventojai bei verslas ir vis dažniau pasinaudoja galimybe gauti finansavimą", — pareiškė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Iš viso parama buvo skirta 37 projektams. Numatoma, kad įgyvendinus šiuos projektus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių.

Iš viso teigiamai įvertinta buvo 126 paraiškos, kurių bendra prašoma suma siekia daugiau nei 22 mln. eurų, iš jų 89 proc. paraiškų prašoma paramos saulės elektrinių įrengimui, 11 proc. vėjo elektrinėms.  

Paraiškas teikti ir gauti finansavimą galėjo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, ūkininkai ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, yra siekiama, kad AEI dalis galutiniame elektros suvartojimo balanse 2030 metais sudarytų 50 proc., o 2050 metais — 100 proc.

Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, energetika, Lietuva
Dar šia tema
"Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio HAE
Gyventojai "nuskurs": kodėl kainos Lietuvoje kils be BelAE energijos
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai