Nafta

Naftos kainų kritimas paspartėjo nerimo dėl Kinijos ir JAV santykių

(atnaujinta 10:34 2020.05.28)
Pasiūlymų teikėjai pesimistiškai vertina padidėjusią įtampą tarp JAV ir Kinijos. JAV prezidentas Donaldas Trampas trečiadienio vakarą pažadėjo netrukus paskelbti priemones, kurių JAV ketina imtis prieš Kiniją reaguodama į Kinijos valdžios veiksmus Honkongo atžvilgiu

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Pasaulio naftos kainų nuosmukis paspartėjo trečiadienio popietę ir parodė padidėjusią įtampą tarp JAV ir Kinijos, kurios pasižymi didžiausia pasaulio ekonomika, praneša RIA Novosti.

Liepos 13 dieną ateities sandorių kaina už Šiaurės jūros "Brent" žalią naftą sumažėjo 1,66 % — iki 35,58 dolerių už barelį, WTI žalios naftos ateities sandorių kaina — 1,28 %, iki 33,91 dolerių už barelį. Trečiadienio rytą naftos kainų kritimas neviršijo 0,3 proc.

Pasiūlymų teikėjai pesimistiškai vertina padidėjusią įtampą tarp JAV ir Kinijos. JAV prezidentas Donaldas Trampas trečiadienio vakarą pažadėjo po poros dienų paskelbti priemones, kurių JAV ketina imtis prieš Kiniją reaguodama į Kinijos valdžios veiksmus Honkongo atžvilgiu.

Prekybininkai baiminasi, kad pablogėjus santykiams tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, gali padidėti naftos paklausos spaudimas, kuris jau susilpnėjo dėl koronaviruso pandemijos.

"Nepaisant pagerėjusių pagrindinių naftos rinkos rodiklių, "buliams" vis tiek yra keli šaukštai deguto statinėje medaus. Tai apima naujausią įtampos tarp JAV ir Kinijos bangą. Nauja JAV ir Kinijos prekybos karo grėsmė jau nėra tikėtina ir gali reikšti rizikingo turto katastrofą", — sakė PVM naftos brokeris Stephenas Brennockas, kurio nuomonę cituoja "Reuters".

Tuo pačiu metu konkurso dalyviai atkreipė dėmesį į Kinijos, kuri yra viena didžiausių naftos vartotojų pasaulyje, statistiką. Remiantis oficialiais duomenimis, pramonės įmonių pelnas balandžio mėnesį sumažėjo tik 4,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų kovo mėnesiu"— 34,9 proc.

Tegai:
ekonomika, JAV, Kinija, nafta
Dar šia tema
Lietuva gavo penktąjį per visą Klaipėdos terminalo istoriją SGD krovinį iš JAV
Naftos rinka tango ritmu: Saudo Arabijos klaidos brangiai atsiėjo
Konferencijų salė

Ekonomistas papasakojo, kaip krito privačių įmonių investicijos Lietuvoje

(atnaujinta 14:59 2021.03.02)
Kaip pažymėjo Povilauskas, labiausiai krito transporto ir pramonės sektoriuje veikiančių įmonių investicijos

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pareiškė, kad privačių įmonių investicijos Lietuvoje pernai sumažėjo dešimčia procentų.

"Nemažai įmonių 2020 metais pristabdė investicijas ir dėl atsargesnio požiūrio į ateitį, ir dėl pandemijos sudėtingesnių sąlygų atvykti užsieniečiams, norintiems montuoti įrangą. 485 mln. eurų kritusios investicijos yra viena iš priežasčių, kodėl per metus smuko ir įmonėms kredito įstaigų suteiktų paskolų portfelis", — parašė jis Facebook'e.

Ekonomistas pranešė, kad labiausiai krito transporto ir pramonės sektoriuje veikiančių įmonių investicijos — atitinkamai 13 ir 26 procentais. Tuo tarpu per metus augo informacinių technologijų, ryšių ir nekilnojamojo turto sektoriuje veikiančių įmonių investicijos.

"Investicijos gana inertiškai reaguoja į ekonomikos pokyčius, todėl nors ir investicijos šiemet turėtų augti (ypač atsižvelgus į kai kurių įmonių sukauptas likvidžias lėšas), tačiau stipresnis augimas veikiausiai atsispindės statistikoje tik kitąmet", — pasakė Povilauskas.

2020 metų trečiąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų įplaukos į Lietuvą siekė 284,4 mln. eurų.

Tegai:
ekonomika, investicijos, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pareiškė apie Japonijos investicijų svarbą
Šimonytė: "PKN Orlen" investicijos turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo
Nord Stream-2

Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 11:17 2021.03.02)
Ukrainos "Naftogaz" vadovas pripažino, kad dėl dujotiekio paleidimo šalis rizikuoja prarasti pajamas iš tranzito ir "saugumo komponento", tačiau tuo pat metu patikino, kad dujų šalyje netrūks

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Kijevas pasirengė paleisti dujotiekį "Nord Stream-2", interviu "Ukrainskaja Nedelia" sakė Ukrainos "Naftogaz" valdybos vadovas Andrejus Koboliovas.

"Jei pažvelgsite į šios vasaros duomenis, dėl mūsų požeminių saugyklų ir dėl visiškos integracijos į Europos dujų transportavimo sistemą, turėsime energijos išteklių balansą ir gausime juos už teisingą kainą", — sakė vyriausiasis vadovas.

Jis pripažino, kad dėl dujotiekio paleidimo Ukraina rizikuoja prarasti pajamas iš tranzito ir "saugumo komponento", tačiau tuo pat metu patikino, kad dujų šalyje netrūks.

"Dujų rinkoje esame santykinai apsaugoti ir netgi reeksportuojame dujas iš požeminių saugyklų. Tačiau elektros rinkoje dabar esame priklausomi nuo importo iš Baltarusijos. Jei rytoj dėl kokių nors priežasčių tiekimas iš ten nutrūks, šalyje gali įvykti nuolatinis elektros energijos tiekimo nutrūkimas", — pridūrė jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Registrų centras

Registrų centrui skirta bauda dėl darbo po lietaus sutrikimo

(atnaujinta 14:56 2021.03.02)
Dėl šio incidento elektroninė sveikatos sistema neveikė ilgiau nei savaitę, o visą tą laiką medicinos įstaigoms teko išrašyti popierinius receptus

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) Registrų centrui skyrė baudą dėl netinkamai įgyvendintų techninių ir organizacinių duomenų saugumo priemonių, pranešė VDAI spaudos tarnyba.

Baudos dydis siekia 15 tūkstančių eurų.

VDAI pareiškė, kad Registrų centras nesugebėjo užtikrinti nuolatinio duomenų tvarkymo sistemų ir paslaugų vientisumo, prieinamumo ir atsparumo, taip pat per teisės aktų nustatytą terminą neatkūrė sąlygų ir galimybių naudotis asmens duomenimis fizinio ar techninio incidento atveju.

VDAI duomenimis, incidentas, įvykęs 2020 metų liepos 20 dieną, paveikė 22 registrų ir informacinių sistemų veikimą.

Praėjusių metų liepą dėl gausių kritulių vanduo pateko į Registrų centro patalpas Kudirkos gatvėje, dėl to buvo sugadinti serveriai, o įmonės registrai ir informacinės sistemos buvo laikinai išjungtos. Elektroninės sveikatos sistema neveikė ilgiau nei savaitę — visą tą laiką medicinos įstaigos buvo priverstos išrašyti popierinius receptus.

Tegai:
bauda, Registrų centras, Lietuva