Astravo AE statybos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas paaiškino, kodėl nereikėtų bijoti atominės elektrinės statybų

(atnaujinta 13:10 2020.05.28)
Katastrofų atveju TATENA stengiasi viską padaryti taip, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų, sakė Borisas Marcinkevičius

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kiekviena didelė avarija atominėje elektrinėje verčia specialistus kurti naujos kartos reaktorius, interviu Sputnik Lietuva sakė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius.

Katastrofos atominėse elektrinėse yra rimtesnės nei incidentai kitų tipų elektrinėse, nes pasekmės išlieka ilgiau, o žmonija reaguoja gana emocingai.

"Po sprogimo, gaisro, prie atominės elektrinės pastato galima prieiti tik su švininiais apatiniais, o ir su jais galima dirbti tik keletą valandų. Tuo tarpu plika akimi neįmanoma pamatyti grėsmės, kylančios iš sunaikintos atominės elektrinės. Atrodo, viskas ramu, nėra ugnies, dūmų, bet grėsmė yra. Be to, grėsmė tokia rimta, pikta, kuri šiuose griuvėsiuose gyvens šimtus, o gal tūkstančius metų. <...> Reikia žinių. Tiksliai žinant, kas nutiko iškart po avarijos, kaip šias pasekmes galima pašalinti nesukeliant pavojaus gyvybei ir sveikatai, kaip laikui bėgant šios pasekmės pasikeis", — pasakojo ekspertas.

Pasak Marcinkevičiaus, TATENA turi pakankamai įgaliojimų, kad gautų prieigą prie bet kurios pasaulio atominės elektrinės. Tačiau organizacijai įvykus branduoliniam incidentui svarbiausia yra ne nustatyti kaltininką, o suprasti, ką daryti toliau, kad ateityje tai nepasikartotų.

Ekspertas priminė apie avariją "Trijų mylių saloje" atominėje elektrinėje 1979 metais, po kurios TATENA specialistai "pasivažinėjo buldozeriu" stotį eksploatuojančioje įmonėje. Remiantis tyrimo rezultatais, branduolinės energetikos reguliavimo komisija buvo priversta pertvarkyti darbo principus. Padėtis pasikartojo Černobylio atominės elektrinės atveju, kur 1986 metais balandžio 26 dieną įvyko didžiausia tokio tipo avarija.

"Kaip ir JAV, buvo sukurtos naujos saugos sistemos, radikalūs pokyčiai vyko automatinėje proceso valdymo sistemoje. Japonijoje buvo panaudotas toks pats algoritmas. Tyrimas buvo atliktas, o TATENA sukūrė vadinamuosius po Fukušimos saugos reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi visiems be išimties reaktoriams pasaulyje. Trumpai tariant, kiekviena didelė avarija atominėje elektrinėje — tai naujos kartos reaktorių kūrimo pradžios laikas", — prisiminė jis.

2011 metų kovo mėnesį dėl žemės drebėjimo ir po to įvykusio cunamio Japonijos "Fukušimos-1" atominėje elektrinėje įvyko didelė radiacijos avarija. Po to buvo sukurti nauji saugos reikalavimai. Tuo tarpu daugelis Europos šalių atsisakė branduolinės energijos plėtros.

Anot Marcinkevičiaus, priemonės po Fukušimos garantuoja, kad naujų incidentų tikimybė maža — "viena avarija kartą per dešimt milijonų metų".

"Taip, kad šie pinigai, kuriuos tenka leisti apsaugos sistemoms, nėra veltui. Vargu, ar įprastos elektrinės išaugs iki tokio lygio, to ir nereikalaujama", — padarė išvadą ekspertas.

Černobylio avarija laikoma didžiausia per visą branduolinės energijos istoriją. Tai įvyko Ukrainos SSR teritorijoje, netoli Pripetės miesto. Avarijos likvidacijoje dalyvavo daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

 

Tegai:
energetika, TATENA, avarija
Dar šia tema
Analitikas: Minskas turi visas galimybes laimėti ginčą su Lietuva dėl BelAE
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis
Pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl skubaus informavimo apie branduolinę avariją
Barža Fortūna

Barža, galinti užbaigti "Nord Stream-2", įplaukė į Danijos teritorinius vandenis

(atnaujinta 16:39 2020.07.08)
Remiantis portalo duomenimis, laivas trečiadienio rytą išplaukė iš Vokietijos vandenų ir įplaukė į Danijos Baltijos jūros dalį

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vamzdžių klojimo barža "Fortūna", galinti užbaigti "Nord Stream-2" dujotiekį, įplaukė į Danijos teritorinius vandenis, kur yra nebaigta dujotiekio atkarpa, praneša RIA Novosti su nuoroda į laivų "Marine Traffic" ir "Myshiptracking" sekimo portalų duomenis.

Remiantis portalo duomenimis, laivas trečiadienio rytą išplaukė iš Vokietijos vandenų ir įplaukė į Danijos Baltijos jūros dalį. Kaip paskirties vieta nurodomas Vokietijos Mukrano uostas, kuriame laikomi vamzdžiai "Nord Stream-2" statybai. "Fortūna" išplaukė iš šio uosto antradienio vakarą.

Danija pirmadienį projekto operatoriui "Nord Stream 2 AG" išdavė atnaujintą leidimą tiesti "Nord Stream-2" jos vandenyse. Dabar įmonės gali projektą užbaigti naudodamos ne tik laivus su dinaminiu padėties nustatymu, bet ir inkarinius laivus, nes dujotiekio trasa eina už Baltijos jūros dugne paskendusių cheminių ginklų sąlyčio zonos ribų. Vamzdžių klojimo darbus galima atnaujinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 3 d., kai pasibaigs šio sprendimo apskundimo laikotarpis.

Galimas "Nord Stream-2" dujotiekio užbaigimo variantas yra inkarinis vamzdžių klojimo laivas kartu su kitu laivu, turinčiu dinaminę padėties nustatymo sistemą, kuri gali išlaikyti laivą norimoje vietoje be inkarų ir švartuoti.

Vienas iš laivų, galinčių užbaigti tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, yra MRTS inkarinė barža "Fortūna". Antrasis kandidatas yra "Akademik Čerskij" su dinamine padėties nustatymo sistema, jis taip pat yra Mukrane.

"Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukrainai ir kelioms kitoms Europos šalims. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad statybų bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Danija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Rusijos ambasadorius Vokietijoje papasakojo apie "Nord Stream-2" situaciją
Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė iš Mukrano
Lietuvos geležinkeliai traukinys

Lietuvos įmonė žengia į Lenkijos geležinkelių rinką

(atnaujinta 12:50 2020.07.08)
Bendrovė taip pat artimiausiu metu sieks strateginės partnerystės su Lenkijos rinkos vežėjais vystant krovinių maršrutus tarp Lenkijos ir Lietuvos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" (LTG) krovinių vežimo bendrovė "LTG Cargo" pradeda plėtrą į Vakarus. Apie tai pranešė LTG spaudos tarnyba.

Bendrovė įsteigė antrinę įmonę "LTG Cargo Polska", kuri plėtos krovinių vežimo geležinkeliais veiklą Lenkijoje. Tikimasi, kad tai padidins krovinių vežimo geležinkeliu patrauklumą, sustiprins logistikos tiekimo grandines ir pagerins didelių krovinių mobilumą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Tai taip pat leis diversifikuoti "LTG Cargo" veiklos rizikas, didinti krovinių srautą ir pasiekti strategijoje užsibrėžtą tikslą — 65–70 mln. tonų krovinių per metus.

"Per pastaruosius metus įvykdyti pokyčiai sustiprino ir paruošė mus naujam veiklos etapui. Ir, nors geležinkelių krovinių vežimo verslai visoje Europoje išgyvena sukrėtimą, esamą laikotarpį vertiname kaip atvirą galimybių langą aktyviai plėtrai. Tai leis mums dar labiau diversifikuoti savo krovinių srautą, mažinti priklausomybę nuo tradicinių krovinių rūšių, kurių paklausa per artimiausią dešimtmetį pamažu trauksis. Be abejo, ilguoju laikotarpiu tikslas tapti tarptautiniu krovinių vežėju, siūlančiu greitą, patikimą ir konkurencingą krovinių judėjimą, o svarbiausia – drąsius sprendimus klientams", — sakė "LTG Cargo" generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

"LTG Cargo Polska" artimiausiu metu sieks strateginės partnerystės su Lenkijos rinkos vežėjais vystant krovinių maršrutus tarp Lenkijos ir Lietuvos. Šiuo metu vyksta "LTG Cargo" ir didžiausios krovinių gabenimo geležinkeliais įmonių Lenkijoje "PKP Cargo"  derybos dėl bendros įmonės steigimo. Planuojama, jog bendra įmonė užsiims intermodaliniais krovinių pervežimais tarp Lietuvos ir Lenkijos.

LTG duomenimis, bendrovė veiklą Lenkijoje planuoja pradėti reguliariu krovinių pervežimo reisu tarp Mockavos iki Balstogės.

Dar šia tema
Parduota daugiau nei tūkstantis bilietų į traukinius, vykstančius į Kaliningradą
"Rusijos geležinkeliai" atnaujino reisus į Kaliningradą po beveik trijų mėnesių pertraukos
Lietuvoje pradės kursuoti "Pajūrio ekspresas" į populiariausius šalies kurortus
RT logotipas

Lietuvoje uždrausta RT

(atnaujinta 17:11 2020.07.08)
Reguliuotojas priėmė sprendimą, gavęs Užsienio reikalų ministerijos nuomonę. Panašiai pasielgta ir kaimyninėje Latvijoje

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija uždraudė transliuoti RT šalyje, praneša reguliuotojo spaudos tarnyba.

Šių metų liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti šalyje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų RT, RT HD, RT SPANISH, RT DOCUMENTARY ir RT DOCUMENTARY HD laisvą priėmimą.

"Gavusi išvadą iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos — kompetentingos už sankcijų įgyvendinimą institucijos, LRTK nusprendė sustabdyti minėtų televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvoje", — teigiama pranešime.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pažymėjo, kad komisija sustabdė laisvą šių programų priėmimą, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas", kuriam taikomos ES sankcijos dėl jo "svarbaus vaidmens Rusijos propaganda remiant 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir tebesitęsiančią Rusijos karinę veiklą Ukrainos rytuose ir pietryčiuose".

Anksčiau LRTK atkreipė dėmesį į Latvijos nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos sprendimą sustabdyti anksčiau paminėtas programas ir jos raginimą kitas ES nares padaryti tą patį, tačiau tam buvo reikalingos atitinkamos kompetentingų institucijų išvados.

Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Tuo pat metu nuo 2014 metų Europos Sąjunga Kiseliovui įvedė sankcijas. Tačiau pati MIA "Rossija segodnia" nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priekabiavimo prie Baltijos šalių atvejai "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
draudimas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), RT
Dar šia tema
Estija svarsto galimybę uždrausti RT kanalų transliavimą
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT