Europos Komisija, archyvinė nuotrauka

EK atstovas tikėtiną ES paramą laiko didžiausia Lietuvos istorijoje

(atnaujinta 17:35 2020.05.28)
Bendra pagalbos Europos Sąjungos ekonomikai suma bus apie du trilijonus eurų, Lietuva iš ten gali gauti daugiau nei šešis milijardus

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Papildoma Europos Sąjungos parama bus didžiausia "finansinė injekcija" Lietuvos istorijoje, Vyriausybėje ketvirtadienį teigė Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Iš viso ES ekonomikos atkūrimo paketo dydis siekia 1,8 trln. eurų, iš kurio 1,1 trln. sudaro daugiametis ES biudžetas. Jeigu būtų priimtas, šis paramos paketas būtų didžiausias per ES istoriją. Lietuvą galėtų pasiekti apie 6,3 mlrd. eurų.

Pranсkevičius pažymėjo, kad siūlomas paketas turėtų padėti ES narėms kartu įveikti krizę, kad būtų išvengta rimto ekonomikos nuosmukio dėl koronaviruso pandemijos.

"Kartu tai ir sanglaudos paketas, nes nemaža dalis tų investicijų yra nukreipta į regionus", — pažymėjo Pranckevičius.

Pasak Pranckevičiaus, siekiant užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą bus svarbi ir EK, ir nacionalinių institucijų priežiūra, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos įsitraukimas, dėmesį skiriant skaidrumui, efektyvumui ir investicijų kuriamai pridėtinei vertei.

"Nes ir Lietuvos kontekste artimiausi 7 metai turbūt matys didžiausią Lietuvos istorijoje finansinę injekciją", — pabrėžė EK atstovybės vadovas.

Anksčiau trečiadienį EK pateikė savo pasiūlymus dėl 750 milijardų eurų fondo sukūrimo siekiant atkurti ES po krizės. Remdamasi EK pranešimais, EK pirmininkė Ursula von der Leyen nori, kad šios lėšos papildytų bendrą ES šalių biudžetą, o ne būtų jų dalis.

Taip pat ES šalių valstybių ir vyriausybių vadovai birželio 19 dieną viršūnių susitikime planuoja aptarti Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl Sąjungos daugiamečio biudžeto 2021–2027 metams ir Europos ekonomikos atkūrimo fondo po koronaviruso krizės.

Lietuvoje šiuo metu nustatyta daugiau kaip 1650 koronavirusinės infekcijos atvejų, pasveiko daugiau nei 1190 žmonių, 68 mirė.

Iki birželio 16 dienos Lietuvoje galioja karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Pokyčiai yra susiję su renginių organizavimu, sienų kontrole, kavinių, kazino ir naktinių klubų darbo valandomis, skrydžiais, susitikimais viešose vietose.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 5,5 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 351 tūkst. žmonių.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
krizė, koronavirusas, Lietuva, Europos Sąjunga (ES), Europos Komisija (EK)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2124)
Dar šia tema
Vasiliauskas apie krizę: be biudžeto korekcijų judėti į priekį sudėtinga
"Swedbank" ekonomistas prognozuoja Lietuvai trumpalaikį ekonomikos nuosmukį
Šapoka apie prezidento siūlymą mažinti GPM: negalime švaistytis lėšomis
Klaipėdos terminalas, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys Norvegijos

(atnaujinta 14:07 2020.07.05)
Šios rūšies kuras iš Norvegijos gamyklos tiekiamas į Lietuvą gana dažnai. Taip pat SGD terminalas aktyviai priima krovinius iš Vysocko

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Į Lietuvą atvežtas naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Norvegijos.

Kaip praneša Marinetraffic.com laivų stebėjimo svetainė, šeštadienio duomenimis, dujovežis "Arctic Aurora" švartuojasi Klaipėdos uoste ir ruošiasi SGD iškrovimui "Independence" terminale.

Sprendžiant iš duomenų, SGD tanklaivis į Klaipėdą atvyko iš Norvegijos Melkojos uosto, kur yra "Equinor" suskystinto "mėlynojo kuro" gamykla.

Kaip matyti iš šių metų SGD terminalo Klaipėdoje grafiko, laivas atvyko su 138 tūkst. kubinių metrų suskystinto kuro kroviniu.

Atsižvelgiant į mažėjančias SGD kainas pasaulinėje rinkoje, Lietuva aktyviai perka šios rūšies kurą. Neseniai į Klaipėdos uostą atvyko dujovežiai su amerikietiškomis SGD, kurios seniai nebuvo pristatomos.

SGD tanklaiviai iš Norvegijos ir Vysocko, kur yra "Novatek" suskystintų gamtinių dujų gamykla, reguliariai atvyksta į Lietuvą.

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai atsieina: kasmet "Klaipėdos nafta" Norvegijai moka 60 milijonų eurų už nuomą. 2018 metų vasarą buvo nuspręsta išpirkti terminalą.

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai nenaudingi kuro tiekimai iš JAV. Be to, net pačioje Lietuvoje pripažįstama, kad Rusijos SGD padėjo respublikos energetikos rinkai. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, po "Novatek" dujų patekimo į rinką kainos krito.

Iki 2024 metų pabaigos "Klaipėdos nafta" turėtų išpirkti "Independence" saugyklą ir tapti jos savininke.

Tegai:
SGD terminalas, Klaipėdos uostas, Norvegija, SGD
Dar šia tema
Klaipėdos SGD terminale liepai užsakyti papildomi išdujinimo pajėgumai
Į Lietuvą atvyko šeštasis terminalo istorijoje SGD krovinys iš JAV
Rusija kuria savo naftos ir dujų chemijos ateitį
JAV paskelbė, kad Lenkija iki 2022 metų pasieks "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai

(atnaujinta 23:42 2020.07.03)
Konkursų metu "Litgrid" įsigis techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas. Tai reikalinga elektros tinklų sinchronizacijos projektui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" paskelbė elektros perdavimo linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstravimo konkursus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Kalbama apie konkursus 330 kilovatų galios elektros perdavimo linijų Klaipėda–Grobinė ir Jurbarkas–Bitėnai projektavimui ir statyboms. Tai būtina norint sinchronizuoti energetikos sistemą su žemyninės Europos tinklais.

Rekonstrukcija atliekama, kad suformuotų naujas dvigrandes 330kV elektros perdavimo linijas Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai. Šios linijos sustiprins perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimą jo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo Kaliningrado elektros perdavimo sistemos.

Konkursų metu "Litgrid" įsigis techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas.

Planuojama, kad tinklo stiprinimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu planuojama rekonstruoti 33 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–Grobinė dalį nuo būsimosios Darbėnų pastotės iki Klaipėdos. Taip pat bus rekonstruojama 44 km Bitėnai–Kruonio HAE linijos atkarpa nuo Bitėnų pastotės iki Jurbarko. Abiejų linijų rekonstrukcijos projektavimo darbus planuojama užbaigti 2022 metų pradžioje, o rangos darbus — atitinkamai įgyvendinti iki 2023 metų pavasario ir vasaros.

Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa išlaidos siekia iki 1,65 milijardo eurų. Projektas bus įgyvendintas 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad Baltijos šalys pradeda vis didesnio masto infrastruktūros projektus, kad gautų finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms.

Tegai:
Litgrid, Latvija, Kaliningradas, Lietuva, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios
Šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Prezidentas ir premjeras sveikina Valstybės dienos proga

(atnaujinta 08:24 2020.07.06)
Savo sveikinime Gitanas Nausėda kviečia džiaugtis tuo, kas pasiekta, ir drąsiai keisti tai, kas Lietuvoje nepatinka

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Valstybės dienos proga šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Lietuvos žmones ir kviečia džiaugtis tuo, kas pasiekta, bei vieningai kurti stiprią ir klestinčią Lietuvą.

"Liepos 6-oji mums leidžia mintimis grįžti į Lietuvos ištakas — lemtingą akimirką, kai įsibėgėjo mūsų bendros istorijos tėkmė. Kartu su karaliumi Mindaugu pirmąkart įžengę į Vakarus, iki šiol judame pasirinktu keliu. Išaugę ir subrendę Europos valstybių šeimoje, mes liekame atviri tiems, kurie myli laisvę ir laikosi įstatymų.

Istorija mus moko teisingų pasirinkimų: puoselėti vienybę ir savitarpio supratimą, tiesti vienas kitam ranką, o ne atstumti, kartu siekti to, kas atrodo drąsu ir sunkiai pasiekiama. Kartais tereikia išdrįsti. Todėl šiandien kviečiu: dažniau didžiuokimės tuo, kas jau pasiekta, ir drąsiai keiskime tai, kas mums Lietuvoje nepatinka. Visi esame istorijos kūrėjai. Tai reiškia: mums nieko nėra neįmanomo!" — rašoma prezidento sveikinime. 

Premjeras Skvernelis taip pat sveikina visus Lietuvos žmones Valstybės ir Tautiškos giesmės dienos proga.

"Liepos 6-oji, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, liudija didingą mūsų istoriją ir primena Lietuvos ištakas. Išmintis, tikėjimas stipria valstybe sujungė mūsų protėvių jėgas ir baltų žemes, aiškiai nubrėžė ateities horizontus. Tai buvo esminis pasirinkimas, kuris nukreipė mus į civilizacijos kelią, į pamatinių europinių vertybių išpažinimą. Brangūs Lietuvos žmonės, nuoširdžiai sveikinu Jus Valstybės dienos proga — būkime ištikimi mūsų pirmųjų valstybės kūrėjų darbams bei siekiams, likime amžiams įsipareigoję visomis išgalėmis, vieningai kurti stiprią, modernią ir klestinčią Lietuvą", — sakoma premjero sveikinime.

Šiandien Lietuvoje švenčiama Valstybės diena, dar vadinama Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Ši diena simboliškai laikoma pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 1253 metais data. 

Mindaugo karūnavimo diena
© Sputnik /
Mindaugo karūnavimo diena
Tegai:
Saulius Skvernelis, ministras pirmininkas, Gitanas Nausėda, prezidentas, Valstybės diena