Sūris Džiugas, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus prekybos su Rusija

(atnaujinta 10:34 2020.05.29)
Tačiau politinis įsipareigojimas užkerta kelią Baltijos valstybėms bendradarbiauti su Maskva, mano ekonomistas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Kanados globalių tyrimų centras (Global Research) teigia, kad Baltijos šalys, nukentėjusios nuo koronaviruso sukeltų ekonominių padarinių, turi atkurti santykius su Rusija, siekdamos savo ekonominės naudos.

Anot analitikų, Rusija gali tapti pagrindine Baltijos šalyse gaminamų prekių rinka, o Maskva, savo ruožtu, gali pasiūlyti pigių energijos šaltinių, sušvelnindama koronaviruso pandemijos sukeltą finansinį spaudimą. Nepaisant šių pranašumų, Baltijos šalys vis tiek nori tarnauti NATO interesams, neatsižvelgdamos į savo pačių naudą ir interesus, pažymima tyrime.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius sakė, kad prekyba su Rusija gali suteikti Baltijos valstybėms didelę finansinę naudą. Kaip tokio bendradarbiavimo pavyzdį jis paminėjo Baltarusiją.

"Baltarusija gauna milijardus prekiaudama su Rusija mėsa, daržovėmis, kruopomis, duona. Sunku prisiminti, ko Baltarusijos Respublika neparduoda Rusijos Federacijai. Baltarusijos laimei Estija, Latvija ir Lietuva nėra jos konkurentės Rusijos rinkoje, nes dėl politinių priežasčių šis pagrįstas absoliučiai ekonominis sprendimas nebuvo paverstas tinkama politika", — sakė jis.

Anot Meževičiaus, dėl politinio įsipareigojimo Baltijos šalys mažiau dėmesio skiria eksporto-importo operacijoms su Rusija.

"Kiekvienas Latvijos, Estijos, Lietuvos politikas yra pasirengęs suvalgyti be druskos kitą politiką — estų, latvių, lietuvių, jei jis parodys silpnumą ir pasakys, kad reikia prekiauti su Rusija. Antirusiškos propagandos veiksnys puikiai veikia rinkimuose", — sakė jis ir pridūrė, kad rinkimai Baltijos valstybėse yra gana oficialūs.

"Iš esmės laimi nacionalistinės koalicijos. Tam reikia priešo. O kas gali būti priešas? Matote, Polinezija kategoriškai netinka priešo vaidmeniui, todėl jie pasirinko Rusiją", — padarė išvadą ekspertas.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 metų sausio–kovo mėnesiais Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,4 proc.). Tuo tarpu Rusijos įmonių grupė "Inter RAO" per pirmąjį metų ketvirtį sumažino elektros energijos eksportą 39,2 procento, tokiu būdu eksportas į Lietuvą krito 52 proc.

 

Tegai:
ekonomika, Rusija, Baltijos šalys, Lietuva
Dar šia tema
LB ekonomistas papasakojo, kaip koronaviruso pandemijos krizė paveiks Lietuvą
Pirmąjį 2020 metų ketvirtį Lietuva daugiausiai eksportavo ir importavo iš Rusijos
Mažmeninė prekyba Lietuvoje sumažėjo dėl COVID-19
Klaipėdos terminalas, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys Norvegijos

(atnaujinta 14:07 2020.07.05)
Šios rūšies kuras iš Norvegijos gamyklos tiekiamas į Lietuvą gana dažnai. Taip pat SGD terminalas aktyviai priima krovinius iš Vysocko

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Į Lietuvą atvežtas naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Norvegijos.

Kaip praneša Marinetraffic.com laivų stebėjimo svetainė, šeštadienio duomenimis, dujovežis "Arctic Aurora" švartuojasi Klaipėdos uoste ir ruošiasi SGD iškrovimui "Independence" terminale.

Sprendžiant iš duomenų, SGD tanklaivis į Klaipėdą atvyko iš Norvegijos Melkojos uosto, kur yra "Equinor" suskystinto "mėlynojo kuro" gamykla.

Kaip matyti iš šių metų SGD terminalo Klaipėdoje grafiko, laivas atvyko su 138 tūkst. kubinių metrų suskystinto kuro kroviniu.

Atsižvelgiant į mažėjančias SGD kainas pasaulinėje rinkoje, Lietuva aktyviai perka šios rūšies kurą. Neseniai į Klaipėdos uostą atvyko dujovežiai su amerikietiškomis SGD, kurios seniai nebuvo pristatomos.

SGD tanklaiviai iš Norvegijos ir Vysocko, kur yra "Novatek" suskystintų gamtinių dujų gamykla, reguliariai atvyksta į Lietuvą.

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai atsieina: kasmet "Klaipėdos nafta" Norvegijai moka 60 milijonų eurų už nuomą. 2018 metų vasarą buvo nuspręsta išpirkti terminalą.

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai nenaudingi kuro tiekimai iš JAV. Be to, net pačioje Lietuvoje pripažįstama, kad Rusijos SGD padėjo respublikos energetikos rinkai. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, po "Novatek" dujų patekimo į rinką kainos krito.

Iki 2024 metų pabaigos "Klaipėdos nafta" turėtų išpirkti "Independence" saugyklą ir tapti jos savininke.

Tegai:
SGD terminalas, Klaipėdos uostas, Norvegija, SGD
Dar šia tema
Klaipėdos SGD terminale liepai užsakyti papildomi išdujinimo pajėgumai
Į Lietuvą atvyko šeštasis terminalo istorijoje SGD krovinys iš JAV
Rusija kuria savo naftos ir dujų chemijos ateitį
JAV paskelbė, kad Lenkija iki 2022 metų pasieks "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai

(atnaujinta 23:42 2020.07.03)
Konkursų metu "Litgrid" įsigis techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas. Tai reikalinga elektros tinklų sinchronizacijos projektui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" paskelbė elektros perdavimo linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstravimo konkursus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Kalbama apie konkursus 330 kilovatų galios elektros perdavimo linijų Klaipėda–Grobinė ir Jurbarkas–Bitėnai projektavimui ir statyboms. Tai būtina norint sinchronizuoti energetikos sistemą su žemyninės Europos tinklais.

Rekonstrukcija atliekama, kad suformuotų naujas dvigrandes 330kV elektros perdavimo linijas Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai. Šios linijos sustiprins perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimą jo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo Kaliningrado elektros perdavimo sistemos.

Konkursų metu "Litgrid" įsigis techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas.

Planuojama, kad tinklo stiprinimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu planuojama rekonstruoti 33 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–Grobinė dalį nuo būsimosios Darbėnų pastotės iki Klaipėdos. Taip pat bus rekonstruojama 44 km Bitėnai–Kruonio HAE linijos atkarpa nuo Bitėnų pastotės iki Jurbarko. Abiejų linijų rekonstrukcijos projektavimo darbus planuojama užbaigti 2022 metų pradžioje, o rangos darbus — atitinkamai įgyvendinti iki 2023 metų pavasario ir vasaros.

Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa išlaidos siekia iki 1,65 milijardo eurų. Projektas bus įgyvendintas 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad Baltijos šalys pradeda vis didesnio masto infrastruktūros projektus, kad gautų finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms.

Tegai:
Litgrid, Latvija, Kaliningradas, Lietuva, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios

Nufilmuota Tu-160 sąlyginio gaisro gesinimo treniruotė

(atnaujinta 08:01 2020.07.06)
Pratybos vyko Rusijos oro pajėgų tolimojo nuotolio orlaivių bazėje. Pagal jų legendą, kilo kairiojo orlaivio variklio gaisras

Rusijos gynybos ministerija nufilmavo, kaip Saratovo srityje vyksta lėktuvo Tu-160 gaisro gesinimo treniruotė.

Pratybos vyko Rusijos oro pajėgų tolimojo nuotolio orlaivių bazėje.

Pagal pratybų legendą, užvedus orlaivį kilo kairiojo variklio gaisras. Po to įgula pranešė skrydžio vadybininkui apie avarinę situaciją ir gavo komandą evakuotis. "Aukos" buvo evakuotos į saugią zoną, joms buvo suteikta medicinos pagalba.

Ugniagesiai sėkmingai lokalizavo ir likvidavo sąlyginį gaisrą.

"Remiantis treniruotės rezultatais, dalyvauvę darbuotojai demonstravo gerai koordinuotus veiksmus ir aiškią dalyvaujančių padalinių sąveiką, taip pat įvykdė savo misiją per nustatytą laiką", — rašoma ministerijos pranešime.

Viršgarsinis strateginis bombonešis-raketnešis Tu-160 buvo sukurtas Tupolevo projektavimo biure aštuntajame dešimtmetyje. Tai yra didžiausias ir galingiausias viršgarsinis orlaivis karinės aviacijos istorijoje. Pilotai tokius bombonešius vadina "Baltosiomis gulbėmis".

Tegai:
gaisras, vaizdo įrašas, Rusijos gynybos ministerija
Dar šia tema
RF Gynybos ministerija papasakojo apie savanorius, testuojančius vakciną nuo COVID-19
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
Rusijos T-14 "Armata" tankas buvo išbandytas nepilotuojamu režimu