Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19

(atnaujinta 07:13 2020.06.01)
Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, vyriausybės priemonės turėtų būti nukreiptos ne tik į paklausos skatinimą respublikoje

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis papasakojo apie ekonominę situaciją Baltijos šalyse, kurią sąlygojo COVID-19 pandemijos sukelta krizė, rašoma banko spaudos tarnybos pranešime.

Ekonomistas pažymėjo, kad pandemijos sukeltas ekonominis šokas yra didelis, tačiau tai suteikia daug galimybių išbristi iš jos, sukurti konkurencingesnę, dinamiškesnę ir darnesnę ekonomiką, taip pat supratingesnę ir darnesnę visuomenę.

Mačiulis pažymėjo, kad Lietuva yra geresnėje padėtyje nei daugelis Vakarų Europos šalių ir turi rekordiškai aukštą užsienio prekybos balansą, subalansuotus valstybės finansus, mažą privačią ir valstybės skolą, mažą infliaciją ir stabilų finansų sektorių.

Anot Mačiulio, dėl subalansuotos ekonomikos ir narystės euro zonoje Lietuva dabar gali imti paskolas labai pigiai, o vidaus rinkoje valdžia gali imti paskolas kelerius metus net ir esant neigiamoms palūkanų normoms. Be to, tikėtina, kad artimiausiu metu Europos Vadovų Taryba patvirtins pusės trilijono finansinį planą, kuriame bus teikiama finansinė pagalba krizės paveiktoms šalims ne tik paskolų, bet ir dotacijų forma.

Vis dėlto, anot "Swedbank" ekonomisto, Lietuvos skola šiemet gali padidėti daugiau nei keturiais milijardais eurų.

"Šiuo metu jau reikia galvoti ne tik apie tai, kaip sušvelninti COVID-19 krizės pasekmes šiais metais, bet ir kaip išspręsti įsisenėjusias problemas bei sukurti ilgalaikį augimo potencialą", — sakė jis.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu nemaža dalis pinigų išleidžiama tik padariniams sušvelninti, valstybė negalvoja apie tai, kaip gyvens gyventojai.

Mačiulis paminėjo socialinių išmokų padidėjimo, laikino pajamų mokesčio (GPM) sumažinimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimo pavyzdį. Anot jo, tai padidins vartojimą ir dėl padidėjusios gyventojų perkamosios galios, ir dėl išaugusių lūkesčių.

Tačiau tai bus tik laikina paskata, kuri gali būti impulsas kurti darbo vietas į vidaus rinką orientuotuose sektoriuose, tačiau nesukurs tvarios gerovės potencialo.

Mačiulis taip pat teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį investicijos į Lietuvos viešąjį sektorių sudarė apie 3,5 procento BVP per metus. Tai yra žemiausias rodiklis tarp Šiaurės Europos ir Baltijos šalių ir beveik dvigubai mažesnis nei Estijos viešajame sektoriuje.

Todėl, ekonomisto teigimu, turėtų būti sveikintinas naujasis Finansų ministerijos ilgalaikių investicijų planas, kuris stimuliuoja ekonomiką ir numato papildomus 1,8 milijardo eurų.

Be to, tapo akivaizdu, kad privatus kapitalas yra efektyvesnis nustatant sritis, kuriose didžiausias neišnaudotas potencialas.

Pasak Mačiulio, paskolų garantijos "neturėtų būti laidojamos" kartu su visomis ekonominių paskatų priemonėmis.

"Ši krizė neturėtų tapti iššvaistyta galimybe. Finansiniai ištekliai turi būti nukreipti ne tik į trumpalaikį paklausos skatinimą, kuris metų pabaigoje išblės, bet išspręsti įsisenėjusias socialines bei struktūrines problemas, transformuoti ekonomiką ir pakelti ilgalaikį jos augimo potencialą", — teigė jis.

Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius siekė 1670, 1229 pacientai pasveiko, 70 žmonių mirė. Karantinas respublikoje galioja iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia pamažu panaikina apribojimus.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 362 tūkst. žmonių.

Tegai:
krizė, Lietuva, koronavirusas, ekonomika
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2155)
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas siūlo įsteigti dar vieną aukšto lygio oficialų postą
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu
Vilkikas, archyvinė nuotrauka

Ketinama keisti atsakomybę vežėjų darbo ir poilsio režimo pažeidimus

(atnaujinta 21:12 2020.07.08)
Vairuotojų darbo režimo pažeidimus siekiama klasifikuoti pagal pavojingumą: pažeidimai bus skirstomi į sunkiausius, labai sunkius ir sunkius

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Šiandien Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos pasiūlytam projektui pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnį. Pakeitimų tikslas — užtikrinti, kad keleivius ar krovinius vidaus bei tarptautiniais maršrutais vežantys vežėjai laikytųsi darbo ir poilsio laiko režimo bei duomenų, perkeltų iš skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių, teikimo tvarkos.

Jeigu pakeitimams pritars Seimas, jie turėtų įsigalioti nuo šių metų spalio 1 dienos.

Kaip praneša Susisiekimo ministerija, įsigaliojus įstatymo pakeitimams, vairuotojų darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimai bus klasifikuojami pagal jų sunkumą, t. y. kokį pavojų gyvybei ar sunkius sužalojimus jie gali sukelti. Šie pažeidimai skirstomi į sunkiausius, labai sunkius ir sunkius. Taip pat vairuotojų režimo pažeidimai bus diferencijuojami ir pagal numatomą pažeidimų dažnį. 

Administracinė atsakomybė taikoma už vieną ar daugiau sunkiausių, tris ar daugiau labai sunkių ir šešis ar daugiau sunkių vairuotojo darbo ir poilsio režimo pažeidimų. Už nesunkius vairuotojo padarytus nusižengimus įmonės atsakingam asmeniui administracinė atsakomybė nebus taikoma.

"Įstatymo pakeitimai numato, kad kiekvieno vairuotojo darbo ir poilsio režimo pažeidimai per visus kalendorinius metus bus vertinami individualiai, tad vežėjų įmonės turės geresnes sąlygas siekti, kad tokie pažeidimai nesikartotų. Numatyta atsakomybė už periodiškai nenuskaitomus ir nepateiktus duomenis vežėjų įmones skatins veikti sąžiningai ir skaidriai", — sako susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.

Už įvairius vežėjų darbo ir poilsio režimo pažeidimus nustatytos baudos nuo trijų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Iki šiol nebuvo numatyta administracinė atsakomybė už duomenų perkėlimą iš skaitmeninių tachografų arba vairuotojų kortelių nustatytu periodiškumu bei šių duomenų teikimo tvarkos nesilaikymą, todėl nebuvo įmanoma vykdyti pakankamos kontrolės, ar įmonės užtikrina vairuotojams darbo ir poilsio režimą. 

Iki įsigaliojant įstatymo pakeitimams administracinė atsakomybė yra taikoma pagal trūkstamas dienas arba vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus, išreikštus procentais nuo atitinkamų patikrintų dienų įmonėje.

Dar šia tema
Skvernelis Vokietijos pirmininkavimą ES laiko galimybe spręsti BelAE iššūkius
Lietuvos įmonė žengia į Lenkijos geležinkelių rinką
Vietoje emulgatoriaus — obuoliai: baltarusiai aptiko "netikrą" lietuviškų prekių krovinį
Plaukiojantis dokas Klaipėdos uoste, nuotrauka iš įvykio vietos

Klaipėdos uostas ruošiasi remontuoti didžiuosius laivus

(atnaujinta 18:10 2020.07.08)
Artimiausiu metu didžiausias Baltijos šalyse plaukiojantis dokas priims remontuoti pirmąjį laivą

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. "Vakarų laivų gamyklos" (VLG) įmonių grupė baigia įgyvendinti ketvirtį amžiaus puoselėtą strateginį planą remontuoti "Panamax", "Postpanamax", "Aframax" tipo laivus. Apie tai praneša Klaipėdos uostas. 

Tam skirtas pirmasis plaukiojantis dokas, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse ir kurio keliamoji galia siekia 33 tūkst. tonų, jau pastatytas į nuolatinę savo vietą. 

Pirmąjį laivą remontui dokas priims artimiausiu metu, užbaigus paskutinius pasiruošimo darbus.

Плавучий док в Клайпедском порту
Plaukiojantis dokas Klaipėdos uoste

VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad galimybė Klaipėdoje remontuoti "Panamax", "Postpanamax", "Aframax" tipo laivus atsiveria bendrovei durys į naują rinką, kur laukia ženkliai didesnės galimybės. Užbaigus pirmą Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapą, VLG įmonių grupės laivų remonto pajėgumai išaugs net keletą kartų ir ženkliai prisidės prie grupės pardavimų augimo, kas labai svarbu lėtėjant globaliai ekonomikai, teigė jis.

"VLG įmonių grupės veikla pasieks visiškai naują lygmenį, kas leis lygiaverčiai konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis. Siekdami šio tikslo, per trejus metus, patys į technologijų ir gamybos vystymą investavome 100 mln.Eur, tačiau tokių rezultatų nebūtų be Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlio. Šis projektas neabejotinai yra puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, o dabar kartu lauksime grąžos. Planuojame, kad mūsų laivų remonto pajėgumai išaugs keletą kartų, augant gamybos apimtims, bus sukurta net iki kelių šimtų naujų darbo vietų, o iš atvykstančių laivų bus generuojami papildomi mokesčiai valstybei", — pabrėžė Šileika.

VLG įmonių grupės teritorijoje iš viso dirbs du dokai, kurie skirti remontuoti "Panamax", "Postpanamax" ir "Aframax" tipo laivams. Savo nuolatinėje vietoje jau pastatytas didžiausias Baltijos šalyse plaukiojantis dokas Nr. 12, kurį VLG įmonių grupė įsigijo prieš ketverius metus. Dokas, kurio ilgis siekia 235, o plotis — 45 metrus, jau prieš metus buvo paruoštas eksploatacijai, tačiau darbo pradėti negalėjo, nes nebuvo sukurta tinkama infrastruktūra. 

Netrukus, liepos pabaigoje, į vietą bus pastatytas ir antrasis 30 tūkst. tonų keliamosios galios, "Panamax" tipo laivams remontuoti skirtas dokas Nr. 170, kurį praėjusių metų pabaigoje bendrovė įsigijo iš Rygos laivų remonto įmonės. 

Šiuo metu 201 metro ilgio ir 35 metrų pločio dokas remontuojamas ir atnaujinamas bei vyksta vietos jam paruošimo darbai. Planuojama, kad pirmąjį laivą šis dokas galės priimti jau rugpjūčio viduryje. 

Ir toliau bus eksploatuojamas iki šiol didžiausiu buvęs, o dabar mažiausiu tapęs 200 metrų ilgio, 30 metrų pločio ir 27 tūkst. tonų keliamosios galios VLG įmonių grupės dokas Nr. 219.

Tegai:
Baltijos šalys, Klaipėdos uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Žiniasklaida: Klaipėdos uostas į Kuršių marias leido nuotekas su gyvsidabriu
Klaipėdos jūrų uostas papildys valstybės biudžetą 28 mln eurų
Sinkevičius ir Mažeika aptarė inicijuojamą projektą "Klaipėdos uostas — žalias uostas"
Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 9-osios šventės

(atnaujinta 19:20 2020.07.08)
Šiandien, liepos 9 dieną, savo vardadienį mini Algirdas, Algirdė, Leonarda, Leonardas, Sirgaudas, Sirgaudė, Sirmantas, Sirmantė, Verė, Veronė, Veronika

Liepos 9 yra 190-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. O kadangi 2020-ieji yra keliamieji metai, liepos 9-oji yra 191-a metų diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 175 dienos.

Ši diena istorijoje

1384 metų liepos 9 dieną Vytautas susitaikė su Jogaila, sudegino tris kryžiuočių pilis ir grįžęs į Lietuvą atgavo dalį savo tėvonijos. Tiesa, po penkerių metų jis vėl bėgo pas kryžiuočius, vėl buvo pakrikštytas, o vėliau vėl juos išdavė.

1988 metais šią dieną Vilniaus Vingio parke vyko daugiatūkstantinis Sąjūdžio mitingas, kuriame buvo pasitikti 19-osios TSKP konferencijos delegatai.

2002 metais prezidentas Valdas Adamkus už indėlį į tarptautinio dialogo bei taikos plėtrą apdovanotas Rusijos visuomeninio fondo apdovanojimu — šv. Apaštalo Andriejaus žvaigžde. O po septynerių metų, 2009 metais, teatro ir kino aktorius Donatas Banionis ir dirigentas, profesorius Saulius Sondeckis apdovanoti Rusijos Garbės ordinais.

Katalikai šią dieną mini Šv. Augustiną Džao Žongą, kunigą, ir jo draugus — Kinijos kankinius. Popiežius Jonas Paulius II juos kanonizavo 2000 metų spalio 1 dieną.

Šią dieną savo vardadienį mini Algirdas, Algirdė, Leonarda, Leonardas, Sirgaudas, Sirgaudė, Sirmantas, Sirmantė, Verė, Veronė, Veronika.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai