Gazprom

"Gazprom" apskundė arbitražo sprendimą dėl dujų kainų Lenkijai

(atnaujinta 11:42 2020.06.03)
Kovo pabaigoje Lenkijos koncernas pareiškė, kad laimėjo prieš rusišką įmonę bylą dėl mėlynojo kuro kainos pagal dabartinę sutartį ir turi teisę susigrąžinti daugiau nei milijardą dolerių

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Gegužės 29 dieną "Gazprom" ir jos antrinė įmonė "Gazprom Export" pagal nustatytą tvarką "Svea" apeliaciniame teisme apskundė Stokholmo arbitražo sprendimą ginče su Lenkijos naftos ir dujų koncernu "PGNiG" dėl dujų kainų, žurnalistams pranešė "Gazprom" spaudos tarnyba.

"Gegužės 29 dieną "Gazprom" ir antrinė jos įmonė "Gazprom Export" pagal nustatytą tvarką apskundė galutinį arbitražo teismo sprendimą ginče su Lenkijos "PGNiG", — sakė Rusijos įmonės atstovai.

"Anksčiau 2018 metais bendrovės taip pat apskundė laikinąjį sprendimą dėl šio teismo nagrinėjimo", — pareiškė "Gazprom" įmonėje.

"PGNiG" pranešė, kad "Gazprom" antradienį pateikė apeliaciją, pridurdama, kad nežino skundo turinio. Lenkija taip pat pažymėjo, kad, jos vertinimu, "Gazprom" nebuvo pagrindo reikalauti panaikinti galutinį arbitražo sprendimą, priimtą 2020 metų kovo 30 dieną.

Kovo pabaigoje Lenkijos koncernas pareiškė, kad laimėjo prieš rusišką įmonę bylą dėl mėlynojo kuro kainos pagal dabartinę sutartį ir turi teisę susigrąžinti 1,5 milijardo dolerių. Anot PGNiG, teismas sutarties rėmuose pakeitė kainos formulę dėl jos betarpiško ryšio su gamtinių dujų kotiruotėmis Europos rinkoje. Arbitražo sprendimas susijęs su dujų tiekimu nuo 2014 metų sausio 1 dienos.

Tegai:
JAV, Lenkija, Gazprom
Dar šia tema
Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę
"Gazprom" atnaujino dujų tranzitą per Lenkiją
"Transneft" padidino pristatymus Baltarusijai per "Družbą"
Pinigai

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 10 mln. eurų

(atnaujinta 08:30 2020.07.14)
Be to, kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 10 mln. eurų, praneša Finansų ministerija.

Pabrėžiama, kad už ją yra mokama 0,3 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2032 metų vasario 12 dieną.

Taip pat pažymima, kad paklausa aukcione siekė 25,3 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo 0,240 proc., didžiausias patvirtintas — 0,280 proc., vidutinis svertinis pelningumas — 0,271 proc.

Pranešama, kad kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatoma Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Be to, kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Tegai:
Lietuva, skola, Finansų ministerija
Dar šia tema
Susisiekimo ministerija: stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas
Aplinkos ministerija: EK pateikta nacionalinė taršos nitratais ataskaita
SGD terminalas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuvoje ekonomika nugali politiką Rusijos SGD klausimu

(atnaujinta 21:45 2020.07.13)
Oficialus Vilnius gali skelbti garsius politinius pareiškimus, tačiau yra ekonominis tikslingumas, kuriuo vadovaujasi vietos verslininkai Rusijos dujų klausimu, tikina energetikos ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Praėjusią savaitę į Klaipėdos uostą iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla, atplaukė du suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kroviniai. Į Lietuvos uostą atplaukė "Coral Fungia" ir "Coral Favia" dujovežiai. Vidutiniškai laivai iš Vysocko Leningrado srityje tiekia dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas, komentuodamas padažnėjusius Rusijos SGD pristatymus į Lietuvą, sakė, kad vienas dalykas yra oficialiojo Vilniaus politiniai sprendimai, o kitas — realioji ekonomika, kuria vadovaujasi Lietuvos verslininkai.

"Neįmanoma ginčytis su ekonomika. Verslas, importuojantis dujas, dažnai bando spręsti šią problemą ekonominiu požiūriu ir perka pigesnes partijas. Rusijos SGD, ypač tos mažos partijos, kurios šiuo metu atkeliauja iš Vysocko, Lietuvai yra gana pelningos. <...> Svarbu įsiminti, kad vienas dalykas, kai valstybės vadovai ką nors sako, ir visai kitas dalykas, kai dujų importu užsiima komercinės struktūros", — priminė ekspertas.

Kaip pažymėjo Juškovas, jei prisimintume Lietuvos SGD terminalo istoriją, pamatysime, kad apskritai nė viena privati ​​įmonė nenorėjo naudotis SGD terminalu, nes Rusijos vamzdynų dujos buvo pigesnės. Vienintelė įmonė, kuri pasirašė sutartį, buvo "Litgas". Po to valdžia nurodė, kad Lietuvos importuotojai turėtų nusipirkti tam tikrą kiekį degalų iš SGD terminalo.

"Dėl to vienas iš trąšų ir chemikalų gamintojų prisiėmė visą terminalo priežiūros naštą. Štai tokiu įstatymu buvo įvesta rinkliava vartotojams, ir jie yra priversti pirkti. Bet tarp suskystintų gamtinių dujų tiekėjų esant net tokiems apribojimams vartotojai vis tiek rinksis tuos, kurie tiekia pigiau. Taip, Lietuvoje yra sutartis su Norvegija ir jos reikia laikytis — didžioji dalis suskystintų gamtinių dujų atkeliauja iš Norvegijos. Taip, yra politinių norų pirkti iš JAV. Bet tuo pačiu yra ir kasdieninė viešųjų pirkimų praktika, kai pirkėjas bando pasirinkti pigiausią variantą, tada ir pasirodo Rusijos SGD", — sakė Juškovas.

Šeštadienį į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla. Ir tai buvo antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Prieš tai ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su 10 tūkstančių kubinių metrų dujų.

Lietuva dažniausiai suskystintas gamtines dujas gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD terminalas, SGD
Dar šia tema
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE

(atnaujinta 12:54 2020.07.14)
Pasak jo, nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po apsilankymo Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo Twitter paskyroje paskelbė pranešimą baltarusių kalba.

Pažymima, kad pranešime šalies vadovas ragina nepaleisti Astravo AE.

"Baltarusiai patyrė skaudžias Černobylio pasekmes, todėl kreipiuosi į Baltarusijos vadovus, raginu nepaleisti Astravo AE, nes ji neatitinka Europos Sąjungos (ES) streso testų reikalavimų ir nesukelti pavojaus Baltarusijos ir kaimyninių šalių gyventojams. Kruonio HAE nebus naudojamas Astravo AE poreikiams", — rašė jis.

​Anksčiau Gitanas Nausėda pareiškė, kad Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui.

Prezidentas įsitikinęs, kad nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams. Nausėda mano, kad Černobylio katastrofos padarinius "skaudžiai patyrusi Baltarusija neišmoko pamokos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. 

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselio ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.

Tuo tarpu, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltijos šalių vienybė braška: Nausėda parodė, kas Lietuvai yra svarbiau
Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra iš Astravo AE nepatektų į ES rinką
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Lietuvos prezidentas paskyrė ES vadovybei lemiamą vaidmenį BelAE klausimu
Vilniaus rajono gyventojams bus dalinamos kalio jodido tabletės