Elektros tiekimo linijos, archyvinė nuotrauka

Numatoma, kad Lietuvos ir Lenkijos jungtis šalims leis jūroje įrengti 1,7 GW vėjo parkų

(atnaujinta 16:43 2020.06.07)
"Harmony Link" ir sinchronizacijos projekto metu stiprinamas elektros tinklas Lietuvos Šiaurės Vakaruose – nuo Bitėnų iki Jurbarko – į Lietuvos energetikos sistemą leis integruoti pirmųjų 700 MW galios jūrinio vėjo

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Manoma, kad Lietuvos ir kaimynių sinchronizacija su Europos elektros sistema žada sukurs postūmį atsinaujinančios energetikos plėtrai, rašoma bendrovės "Litgrid" pranešime.

Praėjusią savaitę Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pateikė paraišką ES finansavimui iš "Connecting Europe Facility" (CEF) fondo gauti antram, didžiausiam sinchronizacijos projekto etapui. Sutartų projektų kaštai siekia beveik 1,22 mlrd. EUR, stambiausias šio etapo projektas – Lietuvos ir Lenkijos jūrinė elektros jungtis "Harmony Link".

Teigiama, kad užsibrėžti įgyvendinti projektai ne tik paruoš Baltijos šalių elektros sistemą prisijungimui prie kontinentinės Europos tinklų. Jie taip pat padės prie elektros sistemų prijungti ir valdyti atsinaujinančios energetikos išteklius.

Antrame etape investicijos Lenkijoje turėtų siekti daugiausiai, 535,76 mln. EUR. Tačiau šalis apie 350 mln. EUR apskaičiuotų naudų gaus vien dėl "Harmony Link" ir naujų keturių linijų kuriamų galimybių vėjo jėgainėms jūroje. Nauja infrastruktūra leis prie šalies elektros sistemos prijungti papildomą 1000 MW jūrinio vėjo. Šalis dar turės šiuos jėgainių parkus pasistatyti – jie į projektą nėra įtraukti.

"Harmony Link" ir sinchronizacijos projekto metu stiprinamas elektros tinklas Lietuvos Šiaurės Vakaruose – nuo Bitėnų iki Jurbarko – į Lietuvos energetikos sistemą leis integruoti pirmųjų 700 MW galios jūrinio vėjo. Šie pajėgumai planuojami apie 30 km nuo kranto, ties Palanga. 

Vėjo elektrinėse pagamintai elektros energijai reikia gerai išvystytos tarpsisteminės linijų infrastruktūros. "Harmony Link" ir vidaus tinklų plėtra Lietuvoje leis pučiant vėjui eksportuoti elektros energijos perteklių.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
energetika, Lietuva
Dar šia tema
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios
Baltijos šalys ir Lenkija paprašė ES pinigų antrajam pasitraukimo iš BRELL etapui
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Ekonomistas Žygimantas Mauricas

Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą

(atnaujinta 11:10 2020.07.06)
Ekonomisto teigimu, Lietuvos BVP vienam gyventojui (pagal PGP) galimai pasieks 80 proc. Vakarų Europos vidurkio

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Koronaviruso krizė lėmė beprecedentį ekonominės galios pasiskirstymą iš Vakarų ir Pietų Europos į Centrinę bei Šiaurės Europą, tuo tarpu ir Baltijos šalis, rašo Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas savo Facebook paskyroje.

"Priešingai nei 1999, 2009 ar 2015 metais, Lietuva šios krizės metu ekonomiškai ne nutolo, o priartėjo prie Vakarų Europos", — teigė jis.

Maurico teigimu, Lietuvos BVP vienam gyventojui (pagal PGP) galimai pasieks 80 proc. Vakarų Europos vidurkio.

Pabrėžiama, kad jei ir toliau Lietuva tokiu tempu vysis Vakarus, gali būti, jog po dešimtmečio Vakarų Europa turės vytis Lietuvą.

Kartu Žygimantas Mauricas Lietuvai palinkėjo gražios Valstybės dienos šventės.

Tegai:
ekonomika, Europa, Lietuva
Dar šia tema
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos

Sudėtingiausias elementas: nufilmuotas IL-76MD kilimas ir nusileidimas

(atnaujinta 22:58 2020.07.06)
Pratybos vyko Tverės regione. Pilotai turėjo savarankiškai apskaičiuoti orlaivio svorio, greičio ir aukščio išlyginimo santykį

Rusijoje vyko karinės transporto aviacijos įgulų pratybos, kurių metu buvo rengiamas kilimas ir nusileidimas ant žemės. Šis elementas laikomas vienu sunkiausių mokymų metu.

Filmuotoje medžiagoje parodyta, kaip lėktuvas pakyla betoninio kilimo ir tūpimo tako, po to sėkmingai nusileidžia. 

Pratybos vyko Tverės regione. Manevrus pilotai atliko su dešimčia lėktuvų Il-76MD.

Pastebima, kad dirvožemio paviršiaus tankis skiriasi nuo aerodromo betoninės dangos, todėl šis elementas yra pavojingas. Vykdydami pratybas, pilotai, rinkdamiesi nepadengtos juostos lietimo tašką, turėjo savarankiškai apskaičiuoti orlaivio svorio, greičio ir išlyginamojo aukščio santykį.

Tegai:
skrydžiai
Dar šia tema
Videofaktas: išriedėjo pirmasis karinis transporto lėktuvas IL-112V
Internete pasirodė Rusijos IL-38 ekstremalaus skrydžio vaizdo įrašas