Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Vyriausybės nariais, atsakingais už didžiausias Europos finansavimo sritis

"Būtina kuriant gerovės valstybę": Nausėda ragina prasmingai investuoti ES lėšas

(atnaujinta 20:38 2020.06.08)
Susitikimo metu taip pat nuodugniai aptartos dabartinės derybos dėl ES daugiametės finansinės programos padėtis

VILNIUS, birželio 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį per susitikimą su Vyriausybės nariais, kurie yra atsakingi už didžiausio europinio finansavimo sritis, aptarė Lietuvos pozicijas ir veiksmus dėl rengiamos 2021–2027 metų ES daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo instrumento "Naujos kartos ES", praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Nausėda pabrėžė, kad šalies valdžios institucijos turi ne tik aktyviai derėtis dėl geriausio įmanomo finansinio paketo, bet ir planuoti pagrindines europinių investicijų kryptis ir visapusiškai pasirengti efektyviam investavimo procesui.

"Mes turime būti pasirengę prasmingai investuoti lėšas į didžiausią pridėtinę vertę ateityje kursiančius sektorius. Naujos investicijos turi ne tik palengvinti išėjimą iš dabartinės ekonominės krizės, bet ir kilstelėti Lietuvą į kitą išsivystymo ir našumo lygmenį, užtikrinti didesnes gyventojų pajamas. Tai yra būtina kuriant gerovės valstybę", — sakė jis.

Pasak šalies prezidento, Lietuvos prioritetai — švietimo ir sveikatos apsaugos reformos, skaitmenizacija, prisitaikymas prie klimato kaitos, mokslo ir inovacijų plėtra, pramonės stiprinimas, integracija į ES vidaus rinką, ypatingai įgyvendinant infrastruktūros projektus bei stiprinant pozicijas globaliose tiekimo bei gamybos grandinėse.

Šaliai taip pat svarbu, kad ambicingos ES strateginės darbotvarkės įgyvendinimas būtų paremtas tvariu ir ilgalaikiu finansavimu.

Nausėda pabrėžė, kad Lietuvai reikia aktyviau išnaudoti horizontalias ES programas, tokias kaip "Europos horizontas", taip pat naujai kuriamus instrumentus, kuriais pritraukiamos privačios lėšos, ir instrumentus, kurie turi padidinti atsparumą ateityje galimoms krizėms.

Susitikimo metu taip pat nuodugniai buvo aptariamos dabartinės derybos dėl ES daugiametės finansinės programos padėtis.

Nausėda teigė, kad naujų galimybių Lietuvai siūlo naujas laikinas Europos gaivinimo fondas, iš kurio šalis iki 2024 metų gali tikėtis 3,908 mlrd. eurų dotacijų ir, esant poreikiui, 2,059 mlrd. eurų paskolos.

Prezidento teigimu, Lietuva įvertins pasiūlymus dėl daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo kaip vieną derybų paketą.

Apie ekonomikos gaivinimą tap pat kalbėjo ir ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Jo teigimu, Lietuvai svarbiausia investicijos į inovacijas, pramonės transformaciją bei šalies įsikomponavimas į tarptautines verslo grandines. 

"Svarbu, kad Sanglaudos išlaidos būtų pakankamos inovacijoms ir skaitmenizavimui, nes šios investicijos stipriausiai prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo ir augimo.  Be to, sanglaudos mechanizmo veikimą ir procedūras mūsų verslininkai puikiai supranta, o tai leidžia efektyviai investuoti", — sakė jis.

Siekiant didesnės pažangos derybose, būtinas aktyvus diplomatinis darbas svarbiausiais Lietuvai klausimais.

Būtina ir toliau tvirtai laikytis nustatytos pozicijos derantis dėl Sanglaudos ir žemės ūkio politikos, tiesioginių išmokų konvergencijos, "Teisingo perėjimo" fondo, Karinio mobilumo ir Ignalinos AE uždarymo finansavimo, taip pat specialiosios Kaliningrado tranzito programos korekcijų ir naujų ES mokesčių įvedimo.

Lietuva taip pat pritaria EK planams gaivinant Europos ekonomiką daugiausia dėmesio skirti investicijoms į struktūrinių reformų įgyvendinimą, žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, sveikatos apsaugos sistemų stiprinimą. 

Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad būtina siekti sąžiningo naštos pasidalijimo ES biudžeto pajamų srityje bei atsisakyti šiuo metu taikomo įmokų į ES biudžetą korekcijų mechanizmo.

Gegužės pabaigoje EK pateikė savo pasiūlymus dėl 750 milijardų eurų fondo sukūrimo siekiant atkurti ES po krizės. Remdamasi EK pranešimais, EK pirmininkė Ursula von der Leyen nori, kad šios lėšos papildytų bendrą ES šalių biudžetą, o ne būtų jų dalis.

Taip pat ES šalių valstybių ir vyriausybių vadovai birželio 19 dieną viršūnių susitikime planuoja aptarti Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl Sąjungos daugiamečio biudžeto 2021–2027 metams ir Europos ekonomikos atkūrimo fondo po koronaviruso krizės.

Tegai:
ekonomika, investicijos, ES, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda įteikė padėkas tėvams už pavyzdingą tėvystę
Kiek nuostabių atradimų mums ruošia Seimo komisijos išvados dėl 2009-ųjų krizės
Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvnė nuotrauka

Lietuvoje automobilių rinka krito beveik 40 procentų

(atnaujinta 08:34 2020.07.07)
Tačiau ankstesniais mėnesiais sumažėjimas buvo reikšmingesnis — balandį ir gegužę atitinkamai 67,3 ir 44 procentų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvoje birželio mėnesį įregistruotų naujų automobilių skaičius sumažėjo 39,3 proc. iki 3003, praneša "AutoTyrimai", remdamiesi "Regitra" duomenimis pagal ES reglamentuotą metodiką 2020 metais.

Praėjusių metų birželį buvo įregistruota 4951 automobilis. Be to, nuosmukis nėra toks reikšmingas kaip šių metų balandį ir gegužę — atitinkamai 67,3 ir 44 procentai. Tačiau koronaviruso pandemijos padariniai vis dar daro įtaką rinkai.

Tuo tarpu birželio mėnesį labai išaugo reeksportuotų automobilių skaičius: mėnesio pabaigoje buvo išregistruota 718 naujų automobilių.

Asmeninių automobilių (M1) registracija sumažėjo 40,6 proc. iki 2697, o lengvųjų automobilių (N1) — 25,7 proc. iki 306 vnt. Jei kalbėsime apie atskiras dienas, sėkmingiausia buvo birželio 30 diena, kai buvo užregistruoti 293 automobiliai, o blogiausia — birželio 1 diena, registruojant 51 automobilį.

Tarp naujų automobilių birželio mėnesį Lietuvos rinkoje pirmavo "Fiat" (917), po jų sekė "Toyota" (425), "Volkswagen" (345), "Škoda" (220) ir "Renault" (175). Tarp prestižinių prekių ženklų yra "BMW" ir "Mercedes-Benz" (po 49 vienetus).

Per pirmuosius šešis mėnesius Lietuvoje buvo įregistruota 18 503 nauji lengvieji automobiliai. Tai yra 29,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Tegai:
rinka, automobiliai
Dar šia tema
Lietuvoje namų ūkių indėliai auga sparčiau nei skolinimasis
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje