Nord Stream-2

Vokietijos deputatai sukritikavo JAV dėl keliamo spaudimo "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:50 2020.06.09)
Įstatymo projektas dėl ribojamųjų priemonių "Nord Stream-2" atžvilgiu anksčiau buvo pristatytas JAV Senatui. Visų pirma, dokumente siūloma skirti sankcijas draudikams, draudžiantiems dujotiekio tiesime dalyvaujančius laivus

VILNIUS, birželio 9 — Sputnik. Vokietija turėtų būti pasirengusi reaguoti į JAV imdamasi konkrečių priemonių, jei Vašingtonas įtrauks ekstrateritorines sankcijas prieš "Nord Stream-2", interviu "Izvestija" sakė Bundestago Ekonomikos ir energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas.

Įstatymas dėl ribojamųjų priemonių "Nord Stream-2" atžvilgiu anksčiau buvo pristatytas JAV Senatui. Visų pirma, dokumente siūloma skirti sankcijas draudikams, draudžiantiems dujotiekio tiesime dalyvaujančius laivus.

Ernstas pabrėžė, kad šie veiksmai negali būti laikomi draugiškumu Berlynui.

"Tai yra kėsinimasis į Vokietijos ir Europos Sąjungos suverenitetą. Jei tai nesustos, tada, norėdami apsisaugoti, turėsime apsvarstyti rimtas priemones. Pavyzdžiui, baudos Amerikos gamtinėms dujoms", — pažymėjo jis.

Kitas to paties Bundestago komiteto narys pasiūlė, kad naujosios sankcijos negalėtų užkirsti kelio Rusijos dujotiekio užbaigimui, jei jos būtų įvestos.

"Valstybėse svarstomas draudimas tiesti dujotiekį verčiau rodo, kad, pasak Vašingtono, Rusija sugebės jį baigti savarankiškai. Savo ruožtu Vokietija ketina stebėti ir įvertinti tolesnę situacijos raidą, kad paremtų dujotiekio pabaigą", — sakė Timonas Gremelsas (Timon Gremmels).

Budestago narys Martinas Neumanas (Martin Neumann) savo ruožtu mano, kad federalinė vyriausybė turėtų remti įmones, dalyvaujančias "Nord Stream-2" programoje. Jis taip pat paragino ES šalis aktyviau prisijungti prie šio projekto.

"Kalbant apie tvarią energijos rinką, Vokietija neturėtų būti užvaldyta geopolitinių klausimų. Tai taip pat taikoma tokiems projektams kaip "Nord Stream-2", kuris garantuoja Europos dujų poreikio patenkinimą", — aiškino jis.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu projektą laiko "politiškai motyvuotu".

Президент России Владимир Путин беседует с канцлером Германии Ангелой Меркель и президентом США Дональдом Трампом, когда они присутствуют на церемонии в Триумфальной арке в Париже
© AP Photo / Ludovic Marin

Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.

Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.

Manoma, kad dujotiekį galėjo baigti Rusijos vamzdžių klojimo laivas "Akademik Čerskij".

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, sankcijos, JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (332)
Dar šia tema
"Gazprom" paskelbė vamzdžių pirkimo konkursą
Žiniasklaida: JK parlamento narys ragina Merkel palaidoti "Nord Stream-2"
Vištiena, archyvinė nuotrauka

Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau augo sparčiai

(atnaujinta 18:23 2020.07.10)
Šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

VILNIUS, liepos 12 – Sputnik. Lietuvos gamintojai šių metų birželio mėnesį eksportavo per 30 proc. daugiau gyvūninės kilmės maisto produktų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

VMVT duomenimis, šiais metais eksportuota daugiau kaip 1,8 tūkst. mėsos, pieno, žuvies, jų konservų bei kitų produktų siuntų.

Kaip pažymėjo VMVT direktorius Darius Remeika, didelę įtaką eksportuojančių žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių sėkmei turi jų produkcijos konkurencingumas, gebėjimas prisitaikyti griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. 

"Galime tik pasidžiaugti nuosekliai didėjančiu eksportu į Ukrainą, Baltarusiją, Italiją, Moldovą, Kiniją, Norvegiją, Indoneziją, kur iškeliauja didelę pridėtinę vertę maisto gamybos grandinėje turintys lietuviškos kilmės produktai – mėsa ir jos gaminiai, taip pat žuvis, pieno produktai", – komentavo Remeika.

VMVT duomenimis, šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

Daugiausia buvo eksportuota paukštienos (918 t) ir jautienos (233 t). Eksporto augimą labiausiai nulėmė padidėję paukštienos eksporto kiekiai į Gruziją (209 t), Baltarusiją (200 t), Kazachstaną (160 t). Daugiausia jautienos buvo eksportuota į Norvegiją (120 t), taip pat Ukrainą (63 t) ir Kiniją (52 t).

Pieno produktų lyginant su 2019 metais eksportuota daugiau kaip 33 proc. (iš viso 9,6 tūkst. t). Be to, itin aktyviai savo produkciją eksportavo žuvies gamintojai – jos kiekiai birželį buvo beveik dvigubai didesni nei pernai (5,9 tūkst. t). 

Kone dvigubai daugiau žuvies buvo eksportuota į Ukrainą (5 tūkst. t) bei Moldovą (600 t). Taip pat išaugo žuvų konservų eksporto kiekiai, šių gaminių daugiausiai teko Jungtinių Arabų Emyratų rinkai (96 t).

Tegai:
eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 08:46 2020.07.12)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį, 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką, laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje
Dmitrijus Peskovas

Kremliuje įvertino Rusijos ir JAV santykių būklę

(atnaujinta 14:47 2020.07.12)
Šiuo metu 2010 metais pasirašyta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START-3) tebėra vienintelė dabartinė Rusijos ir JAV ginklų ribojimo sutartis

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Rusijos ir JAV santykiai vis dar yra žemame taške, jų būklė labai bloga, sakė Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša RIA Novosti.

"Mūsų santykiai vis dar yra beveik žemiausiame taške, padėtis yra labai bloga tiek dvišaliu, tiek turbūt atsižvelgiant į mūsų abiejų šalių atsakomybę už daugiašalius reikalus, visų pirma ginklų kontrolės ir strateginio stabilumo klausimais", — sakė jis.

Jis pažymėjo, kad ekspertiniu lygiu yra "kontaktai", tačiau jie neleidžia suprasti šalių atsakomybės "išsaugoti esamus dokumentus", galinčius užtikrinti ginklų kontrolę pasauliniu mastu.

Naujausių priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 kovos ekipažai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

"Abi šalys yra didžiausių branduolinio arsenalo savininkės. Beje, nė viena iš kitų šalių, įskaitant Kiniją, kurią amerikiečiai labai atkakliai bando kviesti į šias derybas. Kinijos arsenalo negalima palyginti nei su Amerikos, nei su mūsų", — pridūrė Peskovas.

2010 metais pasirašyta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START-3) tebėra vienintelė dabartinė Rusijos ir JAV ginklų ribojimo sutartis.

Susitarimo galiojimas baigiasi 2021 metų vasario mėnesį, kol Vašingtonas paskelbs, ar ketina atnaujinti susitarimą. Įvairių lygių JAV administracija pabrėžia, kad reikia įtraukti Kiniją į derybas siekiant sukurti naują trišalį branduolinį susitarimą tarp Rusijos, Kinijos ir JAV.

Pekine ši idėja atmetama. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Rusija pasisako už START-3 sutarties pratęsimą be išankstinių sąlygų.

Tegai:
santykiai, JAV, Rusija
Dar šia tema
Idealus ginklas: RF sukūrė elektromagnetinę patranką, kurios šaudymo nuotolis — 10 km
Nufilmuotas amerikiečių lėktuvo perėmimas virš Japonijos jūros