Eurų banknotai, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: vargu, ar pasaulio ekonomika išvengs nuosmukio 2020 metais

(atnaujinta 18:01 2020.06.09)
Pasaulio banko ekonomistų teigimu, koronaviruso pandemija ir karantino priemonės jai įveikti sukėlė staigų ir plačiai paplitusį šoką pasaulio ekonomikai, panardindamos ją į gilų nuosmukį

VILNIUS, birželio 9 — Sputnik. Pasaulio ekonomikai po beveik visiško dviejų mėnesių sustabdymo greičiausiai nepavyks ištrūkti iš 2020 metų nuosmukio, RIA Novosti sakė tarptautinio audito ir konsultacijų tinklo "FinExpertiza" direktorių valdybos narys Agvanas Mikaelianas.

Pasaulio bankas paskelbė prognozę, pagal kurią pasaulio ekonomika šiais metais kris 5,2 %, o ne 2,5 %, kaip buvo tikėtasi sausį. Šis nuosmukis bus giliausias nuo Antrojo pasaulinio karo, o gamybos sumažėjimas vienam gyventojui paveiks didžiausią šalių dalį nuo 1870 metų.

"Manau, kad šiuo metu Pasaulio banko vertinimai yra gana adekvatūs. Vis dėlto sunku įsivaizduoti, kad dvidešimt pasaulio ekonomikų, kurios iš tikrųjų sudaro 90 % pasaulio BVP, praktiškai negali veikti du ar tris mėnesius ar tik iš dalies. Tada išbristi iš nuosmukio yra beveik neįmanoma", — įsitikinęs jis.

"Akivaizdu, kad Pietryčių Azijos ekonomika dabar atsigauna gana greitai — jie pirmieji pateko į koronaviruso krizę ir pirmieji išbrido iš jos. Tačiau visuotinis 5 % kritimas man atrodo gana natūralus, galbūt net turės būti pakeistos kai kurios prognozės", — priduria jis.

Pasaulio banko ekonomistų teigimu, koronaviruso pandemija ir karantino priemonės jai įveikti sukėlė staigų ir plačiai paplitusį šoką pasaulio ekonomikai, panardindamos ją į gilų nuosmukį. Tikimasi, kad ekonomika atsigaus 2021 metais. BVP augimas pasaulyje, remiantis prognoze, bus 4,2 %, o ne 2,6 %, kaip tikėtasi sausį.

Tegai:
pandemija, koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
Lietuvoje pabrango viešbučių, restoranų ir kavinių paslaugos
"Pasenęs septynetas": Trampas pasiūlė neįgyvendinamą superreformą
Vyras dirba, archyvinė nuotrauka

Darbo rinkos barometras: padėtis Europoje stabilizuojasi

(atnaujinta 17:02 2020.10.24)
Rugsėjį Europos darbo rinkos barometro rodiklis siekė 98,7 balo, o balandį dėl pandemijos įtakos jis buvo nukritęs iki 93,6 balo

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Nepaisant pandemijos sukeltų iššūkių, daugelio Europos šalių darbo rinkoje padėtis šiuo metu stabilizuojasi. Tokius duomenis skelbia Europos darbo rinkos barometras, praneša Užimtumo tarnyba.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Europos darbo rinkos barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). 100 balų vertė laikoma neutralia: tokiu atveju per artimiausius tris mėnesius nenumatoma nei reikšmingo darbo rinkos augimo, nei nuosmukio.

Rugsėjį barometro rodiklis siekė 98,7 balo. Palyginti su rugpjūčiu, stebimas 0,8 balo augimas. Tai teigiama tendencija — balandį dėl pandemijos įtakos šis rodiklis buvo nukritęs iki 93,6 balo.

"Padėtis Europos darbo rinkoje stabilizuojasi, tačiau krizė dar nesibaigė. Valstybinės užimtumo tarnybos turi ypatingą patirtį vertinant vietos darbo rinką. Ši patirtis itin pasitarnavo rengiant Europos darbo rinkos barometrą, kuriuo siekiama atskleisti Europos darbo rinkos perspektyvas", — aiškino IAB tyrimų skyriaus vadovas ir projekto iniciatorius Enzas Veberis.

Europos darbo rinkos tyrimas skirtas sezoniškai kintančiam trijų artimiausių mėnesių nedarbui ir užimtumui prognozuoti. Jis sudaromas remiantis valstybinių užimtumo tarnybų ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) kartą per mėnesį atliekamu vietos ar regioninių įdarbinimo agentūrų tyrimu.

Darbo rinka Lietuvoje

Anksčiau Užimtumo tarnyba pranešė, kad rugsėji į Lietuvos darbo rinką sugrįžo rekordinis skaičius — net 28,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Tai — 44, 2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 56 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai — 68,9 proc. asmenų neterminuotai pradėjo dirbti paslaugų sektoriuje, 19,6 proc. — pramonėje, 7,5 proc. — statybos sektoriuje. 

Rugsėjį darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 37,9 tūkst. laisvų darbo vietų, arba 9,2 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 58,5 proc. darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams, 15 proc. — specialistams.  

Tegai:
darbo rinka
Dar šia tema
"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu
Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti — ES užsienio politikos kančios
Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES
Ekspertas: kol ES nerimauja dėl Minsko, JAV perkels karius arčiau Rusijos
Mergina su užrašų knygele, archyvinė nuotrauka

Lietuviai įvertino savo galimybes susirasti naują darbą per pandemiją

(atnaujinta 16:04 2020.10.24)
Daugiau nei pusė 26–35 metų apklaustųjų įsitikinę, kad rastų naują darbą mažiau nei per 3 mėnesius, tuo tarpu vyresni nei 46 metų amžiaus darbuotojai yra skeptiškesni

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Lietuvos gyventojai mano, kad jei prarastų darbą, dėl pandemijos darbo paieškos galėtų užtrukti iki šešių mėnesių.

Dėl pandemijos nežinomybės šalies dirbantieji nėra tikri, kad praradę turimą darbą lengvai surastų naują. Nors laisvų darbo vietų pasiūla šalyje muša rekordus, kas antras dirbantysis teigia, kad rasti lygiavertį darbą būtų sudėtinga ir užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau, rodo "Swedbank" užsakymu atlikta apklausa.

Ypač pesimistiškai savo galimybes vertina vyriausieji.

Amžiaus "cenzas"

"Swedbank" Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė, papasakojo, kad Lietuva dažnai pristatoma kaip šalis, kurios ekonomika nuo pandemijos pasekmių nukentėjo kone mažiausiai Europoje, tačiau netikrumas dėl ateities perspektyvų atsispindi pesimistiškose dirbančiųjų nuotaikose.

"Net ir būdami įsitikinę, jog jų kompetencijos atitinka šiandieninius darbdavių poreikius, vos 8 proc. dirbančiųjų mano, kad jiems pavyktų susirasti lygiavertį darbą per vieną mėnesį. Dauguma dirbančiųjų mano, kad darbo paieška užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau", — papasakojo ji.

Anot jos, 56 proc. 26–35 metų amžiaus dirbančiųjų įsitikinę, kad naujam darbui rasti iki 3 mėnesių laikotarpio. Tuo tarpu skeptiškiausi yra vyresni nei 46 m. amžiaus darbuotojai. Didžiausia dalis jų galvoja, kad naujo lygiaverčio darbo paieškos užtruktų ilgiau nei pusę metų. 

COVID-19
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

"Šis faktas atskleidžia, kad darbo rinkoje vis dar gajus stereotipas, jog perkopę 40 metų ribą darbuotojai tampa mažiau paklausūs. Neretai šį stereotipą palaiko ne tik darbdaviai, bet ir patys vyresnio amžiaus darbuotojai", — aiškina Bagdanavičiūtė.

Nauji įgūdžiai

Tyrimas atskleidė, kad ieškant naujo darbo gyventojams sudėtingiausia būtų atsisakyti esamos veiklos ar profesijos. Taip teigia beveik 40 proc. apklaustųjų. O štai lengviausia — išmokti naujų įgūdžių. Su pastaruoju teiginiu sutinka daugiau nei 50 proc. respondentų.

"Dirbantieji taip pat palyginti gerai — 3,6 balo iš 5 galimų — vertina savo kompetencijų atitikimą šiandieniniams darbdavių poreikiams. Be to, džiugina faktas, kad maždaug 80 proc. respondentų teigia besirūpinantys savo profesinių ir asmeninių kompetencijų ugdymu", — komentuoja "Swedbank" ekspertė.

Uždirbti iš hobio

Kaip rodo "Swedbank" tyrimas, dalis gyventojų mato galimybių gauti papildomų pajamų iš savo pomėgių, hobių ar panaudoję turimus įgūdžius. Tokių pajamų šiuo metu nurodo gaunantys 6 proc. gyventojų. Tai gali būti geras būdas užsidirbti papildomų pajamų, kardinaliai nekeičiant karjeros krypties ar gyvenimo būdo. 15 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad uždirbti iš hobio galėtų, o dar panašiai kita tiek respondentų — kad galėtų, jeigu patobulintų savo specifinius įgūdžius.

Vis tik apie 40 proc. respondentų teigia, kad jiems tokių pajamų gauti nepavyktų, nes jie neturi reikalingų gebėjimų, tam reikia didelio pradinio kapitalo arba jų tiesiog nedomina tokia galimybė. 

Tyrimo metu buvo apklausti 1 012 18–75 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.

NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 9578 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 5388 asmenys, 4015 pasveiko. Dėl sunkios epidemiologinės situacijos, daugelis žmonių pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, užsidarė įmonės, kaip ir kitose COVID-19 paveiktose šalyse nukentėjo ekonomika.

Tegai:
darbas, COVID-19, pandemija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Pandemijos kontekste primenama, kada tėvai gali gauti ligos išmoką vaiko priežiūrai
Trečiąjį šių metų ketvirtį augo išlaidos būstui įsigyti
Didieji Lietuvos miestai netrukus gali atsidurti "raudonojoje zonoje", sakė Veryga
Paskelbta, kuriose savivaldybėse "Sodra" ir VMI klientus aptarnaus tik nuotoliniu būdu
Laikrodis, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje įvedamas žiemos laikas: laikrodžius suksime atgal

(atnaujinta 22:42 2020.10.24)
Tikimasi, kad toks perėjimas bus padarytas paskutinį kartą. Tuo pačiu metu vis dar nėra aišku, kokį laiką — žiemos ar vasaros — vyriausybė patvirtins pagrindiniu

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvoje paskutinį spalio sekmadienį įvedamas žiemos laikas. 04:00 valandą šalies gyventojai turės persukti laikrodžio rodykles valanda atgal.

Žiemos laikas galios iki paskutinio kovo sekmadienio, tada paprastai pereinama prie vasaros laiko.

Kai kurie ekspertai mano, kad laikrodžio nustatymas turi neigiamos įtakos sveikatai. Tai ypač pasakytina apie nestabilios psichikos ir silpnos sveikatos žmones. Ekspertai sako, kad valandą praradęs režimas gali labai paveikti bendrą žmogaus savijautą, tačiau ne visi sutinka su šia nuomone.

Часы, перевод времени.
© Sputnik / Edvinas Mamontovas
Kur sukti laikrodžio rodykles

Dauguma pasaulio šalių naudoja sezoninį laiką, tačiau kai kurios Europos šalys nori jo atsisakyti. 2019 metų pavasarį Europos Parlamentas patvirtino laikrodžių sukiojimo ES atšaukimą nuo 2021 metų. Europos Sąjungos šalims bus leidžiama pasirinkti laiką, kurį jos nori palikti pagrindiniu.

Užpernai Lietuvoje buvo atlikta apklausa. Piliečių buvo klausiama, kokį laiką jie nori palikti pagrindiniu. Už vasaros laiką pasisakė daugiau nei 60 procentų lietuvių, dauguma jų buvo vyresni nei 50 metų žmonės, regioninių centrų ir mažų miestelių gyventojai. Tuo pat metu 26 procentai piliečių norėtų palikti žiemos laiką. Šį variantą palaikė didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys vakariniuose ir rytiniuose regionuose. Likusiems buvo sunku atsakyti.

Lietuva, Latvija ir Estija pareiškė norą gyventi viename laike. Tačiau diskutuodami šiuo klausimu jos nenurodė, kuris — vasaros ar žiemos — laikas bus pasirinktas pagrindiniu.

Tegai:
laikrodis, laikas