Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuva reikalauja, kad Briuselis tęstų ES subsidijų teikimą

(atnaujinta 16:41 2020.06.11)
Kur gauti pinigų biudžeto skylėms, kurios atsiras įgyvendinus Nausėdos antikrizinį paketą, užlopyti? Tik vienas variantas — užsienis mums padės

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad naujoji septynerių metų Europos Sąjungos finansinė programa "turėtų būti ambicingesnė", o išmokos pagal sanglaudos politiką turėtų būti reikšmingesnės. Jo žodžiuose aiškiai girdimas susierzinimas. Lietuvos valdžia jau ne ragina, bet reikalauja nestumti jų nuo bendro Europos "lovio". Matyt, Briuselis turėtų vadovautis garsiuoju Antuano de Sent-Egziuperi posakiu: "Mes esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome". Arba maitinome, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Gitanas Nausėda surengė vaizdo konferenciją su Europos Komisijos (EK) vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu, kuris pasisako už finansinį stabilumą ir socialinį dialogą. Oficiali Lietuvos vadovo svetainė praneša, kad šalys aptarė platų ekonominių klausimų spektrą.

Pasak straipsnio autoriaus, tikėtina, kad Nausėda labai tikisi Latvijos atstovo Dombrovskio — įtakingiausio Baltijos šalių atstovo dabartinėje ES vadovybės sudėtyje — paramos. Ar jam nėra paskirtas ypatingas vaidmuo "išmušant" pinigus Lietuvai, Latvijai ir Estijai?

"Beje, EK vicepirmininkas gali išbandyti savo laimę. Galbūt europinio finansavimo sumažinimas Baltijos šalims nebus toks radikalus, kaip iš pradžių ketinta. Tai padėtų Dombrovskiui sustiprinti savo politinę įtaką tėvynėje", — sako Nosovičius.

Pasak jo, nenuostabu, kad Nausėda mato jį kaip savo sąjungininką ir atvirai deklaruoja: Lietuvai reikia daugiau pinigų. Latvijai taip pat.

Koronaviruso epidemijos sukeltiems padariniams įveikti Lietuvos Respublikos prezidentas inicijavo

neapmokestinamų pajamų padidinimą, laikiną standartinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimą nuo 20 % iki 15 % (nuo dalies iki trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio), mažas pajamas gaunančių šeimų rėmimo priemones ir vienkartinės išmokos vaikams. Panašų paramos paketą, kaip pažymi Nausėda, neseniai patvirtino Vokietija.

Anot Aleksandro Nosovičiaus, galima tik pagirti Lietuvos vadovą už tai, kad jis stengiasi tautiečiams užtikrinti Vokietijos socialinius standartus.

"Tačiau yra vienas "bet": kalbant apie ekonominę plėtrą, Baltijos šalys, švelniai tariant, atsilieka nuo Vokietijos", — pažymi jis.

Kur gauti pinigų biudžeto skylėms, kurios atsiras įgyvendinus Nausėdos antikrizinį paketą, užlopyti? Tik vienas variantas — užsienis mums padės.

"Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos pozicija dėl ES biudžeto dydžio išlieka ta pati — esant tokiai precedento neturinčiai situacijai, ilgalaikė finansinė programa turėtų būti ambicingesnė, būtina pasiekti reikšmingesnį finansavimą įgyvendinant sanglaudos politiką ir visiškai suvienodinti tiesiogines išmokas ūkininkams", — teigiama Prezidentūros pranešime.

Įdomu, kodėl naujoji Europos Sąjungos finansinė perspektyva yra kažką skolinga Nausėdai?

Vienybės politika buvo suplanuota kaip savotiškas "senosios" Europos gestas, kuriuo nuspręsta "pritraukti" savo rytinius draugus. Briuselis neprisiėmė įsipareigojimų palaikyti nuolatinius didžiulius finansinius srautus — priešingai, iš pat pradžių buvo manoma, kad po kurio laiko Baltijos šalys išmoks užsidirbti pačios ir joms nereikės subsidijų. Todėl Europos Sąjungos logika yra nepalaužiama.

Ūkininkų paminėjimas nusipelno atskiros diskusijos. Nausėda nuolat kelia šią temą: išmokos ūkininkams Lietuvoje yra daug mažesnės nei Vakarų ir Pietų Europoje. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas Valdemaras Tomaševskis taip pat sutinka, kad disbalansas turėtų būti pašalintas kuo greičiau.

"Dešimt metų dirbau Žemės ūkio reikalų komisijoje ir ne kartą dariau pakeitimus, kad priemokos ūkininkams būtų suvienodintos. Bent jau, kad tokio skirtumo, nes dabar jis yra labai didelis. Taigi tai yra tik mano ir mūsų frakcijos, dirbusios Europos Parlamente, pasiūlymas. Dabar esame nepatenkinti šia politika, nes disbalansas yra didelis: Graikijoje jie gauna daugiau nei 500 eurų, dabar mes gauname 170 eurų, bet buvo 130. Mes šiek tiek jas pakėlėme šio spaudimo dėka", — sakė Tomaševskis, komentuodamas naujausius Nausėdos pareiškimus.

Plius 40 eurų yra gana kuklus kovos už Lietuvos ūkininkų teises rezultatas. Tačiau jūs negalite tikėtis daugiau, ypač laikotarpiu  po koronaviruso.

Nes tiesioginių išmokų ūkiuose suvienodinimas yra ne tik papildoma našta Europos iždui, bet ir smūgis kitų šalių ūkininkams.

Patys Lietuvos politikai ne kartą pastebėjo, kad dėl nesąžiningo finansinių srautų paskirstymo žemės ūkio produktų gamintojai negali atlaikyti konkurencijos. Pasirodo, kad Europos Sąjungos lyderiai, būdami blaivaus proto ir šviesios atminties, privalo pakirsti tų pačių Graikijos, Prancūzijos, Olandijos ūkininkų pozicijas? Užklupus skaudžiai finansinei krizei?

Jei disbalansas pasikeis, tai tik į didesnę pusę. Pokalbyje su Dombrovskiu Lietuvos prezidentas taip pat paminėjo, kad jo šalis "tikisi, kad ES vykdys įsipareigojimus užtikrinti reikiamą finansavimą, susijusį su Ignalinos AE uždarymu ir Kaliningrado tranzito schemos įgyvendinimu". Matyt, ne viskas einasi taip sklandžiai, jei apie tai reikia priminti.

Apie Ignalinos problemas jau pranešta. Tas pats Nausėda, aptardamas 2021–2027 metų ES biudžeto projektą, teigė, kad reikėtų padidinti finansavimą atominės elektrinės uždarymui. Anksčiau tą pačią tezę išsakė ir Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė: Suomijos pasiūlymai turi būti pakoreguoti, kitaip IAE uždarymas "užstrigs".

Tai išimtinis atvejis, kai Vilnius turi moralinę teisę reikalauti pinigų, nes Ignalinos AE turėjo užsidaryti būtent dėl Europos Sąjungos spaudimo.

Ji, savo ruožtu, sutiko remti branduolinės milžinės likvidavimą. Tačiau subsidijų vis dar nepakanka. Be to, 2056 metais Lietuva turės pradėti statyti 2,5 milijardo dolerių vertės ilgalaikę branduolinių atliekų saugyklą. Lietuvos vyriausybė nesitiki europinio finansavimo: Energetikos ministerija siūlo savarankiškai kaupti pinigus specialiame rezerviniame fonde, pervesdama į jį 25 % visų valstybinių įmonių dividendų.

"O kaip su Europos Sąjunga? Ji, kaip paaiškėja, priskaičiuoja pinigų net einamosioms Ignalinos AE uždarymo išlaidoms padengti. Po naujo Europos biudžeto priėmimo, Lietuva turėtų dar labiau gailėtis dėl savo branduolinės energijos likvidavimo", — rašo Nosovičius.

Ironiška, bet lėšų trūkumo Ignalinos AE uždaryti klausimas paaštrėja tuo metu, kai baltarusiai ruošiasi atidaryti savo atominę elektrinę.

Kol Lukašenka kviečia Vengriją pasidalyti geriausia praktika šioje srityje, Nausėda "su ištiesta ranka stovi priešais "Briuselio regioninį komitetą". Taip "europietiška svajonė" virto nacionaliniu Lietuvos pažeminimu, apibendrina straipsnio autorius.

Natūralizacija Europoje: Baltijos šalys vėl atsilieka
© Sputnik /
Natūralizacija Europoje: Baltijos šalys vėl atsilieka
Tegai:
subsidijos, ES, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pateko tarp Rytų Europos ekonomikų, kurioms prognozuojamas stiprus nuosmukis
Lūžio taškas — Europos laukia ES projekto perkrovimas?
Taikant "Europos gelbėjimo planą" uždirbs Rusija
Pinigai

Lietuvos bankas: antrąjį 2020 metų ketvirtį pensijų fondų grąža buvo teigiama

(atnaujinta 15:23 2020.07.15)
Įvertinus visą 2020 metų pirmąjį pusmetį, pensijų fondų rezultatai yra neigiami dėl stipraus COVID-19 pandemijos poveikio akcijų biržoms, tačiau nuo šių fondų veiklos pradžios verčių pokytis yra teigiamas

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Šalyje veikiantys II pakopos pensijų fondai šių metų antrąjį ketvirtį uždirbo teigiamas grąžas, praneša Lietuvos bankas.

Pabrėžiama, kad bendras svertinis vieneto vertės pokytis balandžio–birželio mėnesiais sudarė +11,1 proc.

Įvertinus visą 2020 metų pirmąjį pusmetį, pensijų fondų rezultatai yra neigiami dėl stipraus COVID-19 pandemijos poveikio akcijų biržoms, tačiau nuo šių fondų veiklos pradžios verčių pokytis yra teigiamas ir sudaro 13,11 proc.

Gazprom
© Sputnik / Алексей Куденко

"Kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, todėl jaudintis dėl svyravimų trumpuoju laikotarpiu nereikėtų. Nors šių metų pirmąjį ketvirtį reikšmingai sumažėjo 2019 m. uždarbis, tačiau jau antrąjį ketvirtį rinkos grįžo į anksčiau buvusią padėtį, leisdamos pensijų fondams bent iš dalies susigrąžinti tai, kas buvo prarasta", — teigia Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininkė Justina Pupienienė. 

Jos teigimu, vertinant pensijų fondų vienetų vertes nuo 2019 metų pradžios, visų jų pokyčiai yra teigiami.

Pranešama, kad jauniausių dalyvių amžiaus grupių pensijų fondų vertė per šių metų pirmąjį pusmetį sumažėjo nuo 6,42 iki 6,91 procentų, o vyresnių amžiaus grupių dalyvių vertės nuo 1961–1967 metų grupės sumenko 4, o 1954–1960 metų — 1,88 proc. Turto išsaugojimo pensijų fonduose vieneto vertė sumažėjo 1,23 proc.

III pakopos pensijų fondų vidutinė pirmojo pusmečio grąža buvo neigiama ir sudarė 3,73 proc. Pažymima, kad labiausiai sumažėjo akcijų fondų vertė — 6,74, mišraus investavimo pensijų fondų — 2,52, o obligacijų pensijų fondai — vos 0,66 proc. 

Pažymima, kad pradėta skelbti pastarųjų 15 metų vidutinė metinė grąža. Penkių pensijų fondų, veikiančių ilgiau nei 15 metų, rezultatai buvo teigiami ir atskirų fondų svyravo nuo 0,24 iki 4 proc.

Tegai:
pinigai, Lietuvos bankas
Dar šia tema
Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?
Kritusios pasaulinės dujų kainos augino dujų srautus į Baltijos šalis
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, archyvinė nuotrauka

Energetikos ministras pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių energetikos rinkoje

(atnaujinta 15:27 2020.07.15)
Vaičiūnas pažymėjo, kad Lenkijos įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos rinkoje prisidėtų prie "elektros energijos srauto iš Rytų" srauto mažinimo iki sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 metais

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba. 

Lietuvos energetikos ministras vakar Varšuvoje susitiko su už energetiką atsakingu Lenkijos klimato ministru Michału Kurtyka ir aptarė Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto pažangą, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties "Harmony Link" ir Lietuvos-Lenkijos dujų jungties GIPL įgyvendinimą.

Ministrų susitikime akcentuota gegužės pabaigoje pasirašyto Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinimo susitarimo "Harmony Link" jungčiai tiesti svarba. Šis susitarimas leidžia toliau sklandžiai įgyvendinti Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros tinklais projektą. Susitikime pabrėžta, kad dabar yra kritiškai svarbu užsitikrinti ES finansavimą šiam projektui įgyvendinti, todėl visos dvišalės ir Baltijos šalių pastangos turi būti nukreiptos šiam tikslui pasiekti.

Vaičiūnas taip pat pakvietė Lenkiją aktyviai dalyvauti Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose. Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos energetinių sistemų integracija per šiuo metu sėkmingai įgyvendinamus energetinius infrastruktūrinius projektus sukuria galimybes Lenkijos energijos rinkos dalyviams dalyvauti ir Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose.

"Neabejoju, kad Lenkijos biržos operatoriaus ir konkrečių įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose prisidėtų prie kertinių strateginių tikslų įgyvendinimo — pirmiausia, priklausomybės nuo elektros energijos importo iš Rytų mažinimo, o taip pat ir didesnės konkurencijos dujų rinkoje bei šiuo metu tiesiamo Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL panaudojimo efektyviausiu būdu", — pabrėžė Vaičiūnas, kviesdamas Lenkijos ministrą akcentuoti šias naujas galimybes Lenkijos operatoriui TGE.  

Susitikime Vaičiūnas akcentavo, kad sinchronizacijos projektas yra "efektyviausia apsauga nuo elektros energijos srauto iš Rytų", o Lenkijos įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos rinkoje prisidėtų prie šio srauto mažinimo iki sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 metais, todėl jau dabar svarbu Lenkijos įmonėms ieškoti įvairių dalyvavimo Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkoje būdų ir formų.  

Energetikos ministras Vaičiūnas vakar ir šiandien kartu su Ministro Pirmininko vadovaujama delegacija dalyvauja susitikimuose Lenkijoje ir Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimo renginiuose.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
energetika, Baltijos šalys, Lenkija
Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Prancūziškos atostogos" Vilniuje: liepos 17–19 dienų programa

(atnaujinta 23:33 2020.07.15)
Jau penktadienį Lietuvos sostinės širdyje skambės prancūziškos melodijos, vakare vyks prancūziškų dainų koncertas, o patys atkakliausi gali pabandyti laimėti bilietus į Paryžių

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Šį savaitgalį Vilniuje vyksiančių "Prancūziškų atostogų" metu vilniečių ir miesto svečių lauks ypač daug renginių: koncertai, vakarėliai, nacionalinio žaidimo pamokos, ekskursijos ir netgi galimybė laimėti kelionę į Paryžių.

Nuo romantikos iki siautulingų vakarėlių

Visą savaitgalį Vilniuje skambės tiek tradiciniai kūriniai, tiek modernios prancūzų melodijos. 

Jau penktadienio rytą prancūziškos melodijos suskambės Vilniaus Halės turguje, kur vakare veiksmas įsisiūbuos iki tikro šėlsmo — bus surengtas vakarėlis ant stogo su didžėjumi ir kokteiliais. 

Ieškantys muzikos, skanaus maisto ir pramogų taip pat bus kviečiami apsilankyti Lukiškių aikštėje. Čia penktadienio ir šeštadienio vakarais gros didžėjai ir įsikurs maisto furgonai, siūlantys prancūzišką maistą.

Penktadienį, 18 val., K. Sirvydo skvere vyks prancūziškų dainų koncertas. 

Vienuolika metų Lietuvos sostinėje gyvenanti dainininkė Clotilde Solange Rigaud pripažįsta, kad gyvendama Vilniuje miestą pamilo visa širdimi ir čia jaučiasi kaip namie: "Vilnius man labai patinka dėl kultūros, gamtos, čia gera gyventi. Koncertuodama įsitikinau, kad lietuviams patinka prancūziška kultūra, muzika, todėl šiam koncertui su džiaugsmu atrinkau savo mėgstamas tiek žinomas, tiek nežinomas klasikos, šiuolaikines, džiazo dainas".

Vėliau penktadienio vakarą auksinis Evelinos Sašenko balsas klausytojus iš K. Sirvydo skvero nukels į spalvingąjį Monmartrą, kur kadaise paryžiečiai klausydavosi Edith Piaf.

K. Sirvydo skvere šeštadienį, 17 val., aktorius Andrius Bialobževskis skaitys prancūzišką poeziją, o nuo 19 val. vyks režisierės, aktorės Birutės Mar poezijos vakaras-koncertas "Po Paryžiaus dangumi".

Nacionalinis prancūzų žaidimas

Prancūzija neįsivaizduojama be petankės — nacionalinio žaidimo, sparčiai populiarėjančio ir kitose Europos šalyse. 

Petankės Vilniuje mokys Lietuvos šios sporto šakos entuziastai — pamokos sekmadienį 14 val. prasidės Bernardinų sode.

Petankė yra komandinis žaidimas su metaliniais rutuliais, kurio esmė — mesti metalinį rutulį kuo arčiau medinio, vadinamo kašanetu. Komandą sudaro trys žaidėjai. 

Po Vilnių — Napoleono laikmečio takais

Visą savaitgalį mieste vyks ekskursijos, atskleisiančios prancūziškąjį Vilniaus veidą. Gidai pasakos apie Napoleono žygius menančias Vilniaus vietas, atskleis kitų mieste viešėjusių prancūzų — muzikantų, didikų ir kitų — nuotykius. Kai kurių ekskursijų metu skambės muzika ir bus galima paragauti prancūziškų delikatesų.

Ištvermingiausi keliaus į Paryžių

Prancūzijos pasiilgusieji šį savaitgalį galės ne tik mėgautis šios šalies kultūra Vilniuje, bet ir laimėti bilietus į tikrąją Prancūziją. 

Tereikės priimti Lietuvos oro uostų mestą skrydžio aplink pasaulį iššūkį — "pakeisti karantino metu įprastą sofą į lėktuvo kėdę". 

Varžybos lėktuvo kėdėse startuos penktadienį, 16 val., Sporto aikštyne, prie Baltojo tilto. Jos truks tiek, kiek trunka kelionė lėktuvu aplink pasaulį — 45 valandas. 

Ištvermingiausias laimės bilietus į Paryžių, o iššūkis bus transliuojamas gyvai Vilniaus oro uosto "Facebook" paskyroje.

Visą "Prancūziškų atostogų" programą galima rasti projekto svetainėje. Ten taip pat sužinosite apie nuolaidas ir specialius pasiūlymus, o jais pasinaudoti bus galima su specialiu promo kodu "PrancūzijaVilniuje".

Tegai:
Paryžius, Vilnius
Dar šia tema
"Lietuvos geležinkeliai" išsikrausto iš istorinio pastato Vilniuje
 Vilniuje moderniai apšviesta jau pusė miesto gatvių
Paaiškėjo, kaip karantino metu pasikeitė vandens suvartojimas Vilniuje
Paskelbtas bendras judėjimo paslaugų Vilniuje pavadinimas