Žemės ūkio darbai

Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES

(atnaujinta 08:43 2020.06.15)
Tuo tarpu Estija pateko į geriausiųjų ES valstybių narių penketuką su 39 metų rodikliu, o Lietuva ir Latvija — atitinkamai 37,1 ir 36,8 metų rodikliu

VILNIUS, birželio 14 — Sputnik. 2019 metais numatomas vidutinis 15 metų ir vyresnių Europos Sąjungos gyventojų vidutinis darbinis amžius buvo 35,9 metai. Apie tai pranešė statistikos agentūra "Eurostatas".

Vyrams šis rodiklis buvo 38,3 metų, o moterims — 33,4 metų. "Eurostato" duomenimis, nors vidutinė vyrų gyvenimo trukmė buvo didesnė, lyčių atotrūkis nuo duomenų rinkimo pradžios sumažėjo.

Iš visų ES valstybių narių ilgiausias darbinis amžius užfiksuotas Švedijoje ir Nyderlanduose (atitinkamai 42 ir 41 metai). Danijoje šis skaičius siekė 40 metų.

Lietuvoje vidutinis darbinis amžius buvo didesnis nei ES vidurkis ir siekė 37,1 metų. Be to, Estijoje šis rodiklis buvo 39 metai, o Latvijoje — 36,8 metų.

Tuo tarpu trumpiausias darbinis amžius buvo užfiksuotas Italijoje (32 metai), po jos eina Kroatija (32,5), Graikija (33,2), Belgija ir Lenkija (abiem šalims — 33,6 metų).

Palyginti su 2000 metais, praėjusiais metais numatomas vidutinis darbinis amžius buvo ilgesnis visose ES šalyse, išskyrus Rumuniją, kur šis rodiklis sumažėjo 2,2 metų.

Tegai:
Eurostatas, darbas, amžius, ES, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva reikalauja, kad Briuselis tęstų ES subsidijų teikimą
Baltarusijos naftos perdirbimo gamykla iš Lietuvos jau gauna amerikietišką naftą
Vištiena, archyvinė nuotrauka

Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau augo sparčiai

(atnaujinta 18:23 2020.07.10)
Šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

VILNIUS, liepos 12 – Sputnik. Lietuvos gamintojai šių metų birželio mėnesį eksportavo per 30 proc. daugiau gyvūninės kilmės maisto produktų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

VMVT duomenimis, šiais metais eksportuota daugiau kaip 1,8 tūkst. mėsos, pieno, žuvies, jų konservų bei kitų produktų siuntų.

Kaip pažymėjo VMVT direktorius Darius Remeika, didelę įtaką eksportuojančių žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių sėkmei turi jų produkcijos konkurencingumas, gebėjimas prisitaikyti griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. 

"Galime tik pasidžiaugti nuosekliai didėjančiu eksportu į Ukrainą, Baltarusiją, Italiją, Moldovą, Kiniją, Norvegiją, Indoneziją, kur iškeliauja didelę pridėtinę vertę maisto gamybos grandinėje turintys lietuviškos kilmės produktai – mėsa ir jos gaminiai, taip pat žuvis, pieno produktai", – komentavo Remeika.

VMVT duomenimis, šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

Daugiausia buvo eksportuota paukštienos (918 t) ir jautienos (233 t). Eksporto augimą labiausiai nulėmė padidėję paukštienos eksporto kiekiai į Gruziją (209 t), Baltarusiją (200 t), Kazachstaną (160 t). Daugiausia jautienos buvo eksportuota į Norvegiją (120 t), taip pat Ukrainą (63 t) ir Kiniją (52 t).

Pieno produktų lyginant su 2019 metais eksportuota daugiau kaip 33 proc. (iš viso 9,6 tūkst. t). Be to, itin aktyviai savo produkciją eksportavo žuvies gamintojai – jos kiekiai birželį buvo beveik dvigubai didesni nei pernai (5,9 tūkst. t). 

Kone dvigubai daugiau žuvies buvo eksportuota į Ukrainą (5 tūkst. t) bei Moldovą (600 t). Taip pat išaugo žuvų konservų eksporto kiekiai, šių gaminių daugiausiai teko Jungtinių Arabų Emyratų rinkai (96 t).

Tegai:
eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 08:46 2020.07.12)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį, 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką, laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje
 Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai patvirtino kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose 

(atnaujinta 13:20 2020.07.13)
TS-LKD rinkimų sąrašą ves Ingrida Šimonytė, antra vieta atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui, trečia - Laurynui Kasčiūnui

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Taryba patvirtino galutinį partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą. Apie tai praneša partijos spaudos tarnyba. 

TS-LKD kandidatų į Seimą sąrašo pirma pozicija, kuri nėra keičiama, deleguota parlamentarei, buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Antra vieta, kuri taip pat nėra reitinguojama, atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui.

Trečioje sąrašo vietoje liko Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje – Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, penktoje – Paulius Saudargas. Šeštoje rinkimų sąrašo vietoje – Arvydas Anušauskas, septintoje – Agnė Bilotaitė, aštuntoje – Audronius Ažubalis, devintoje – Jurgita Šiugždinienė, o dešimtuką uždaro Jurgis Razma.

Tvirtindama galutinį sąrašą, partijos vadovybė priėmė sprendimą į aukštesnes pozicijas kilstelėti TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovę dr. Jurgitą Šiugždinienę, buvusią europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę, TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovą Andrių Vyšniauską, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoją Jurgitą Sejonienę bei visuomeninės organizacijos "Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga" vadovą Gvidą Rutkauską.

Kartu su TS-LKD rinkimuose dalyvaus ir į partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą taip pat buvo įtraukti žurnalistė ir visuomenininkė Liudvika Pociūnienė bei karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis.

TS-LKD sąrašą užbaigs 141-uoju numeriu įrašytas TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio tarptautinių santykių ir ES politikos patarėjas Matas Maldeikis.

"Stengiamės gerbti partijos valią, kuri buvo išreikšta vidinio reitingavimo metu. Kiekvienas atskirai ir visi bendrai yra svarbūs, ir visi yra verti pirmos vietos. Esame ta šluota iš virbų, kurie yra kartu, kad galėtų šluoti. Kartu siekėme, kad sąrašo pirmame dvidešimtuke būtų maksimalus skaičius ir itin kompetentingų mūsų bendruomenės narių moterų. Tikime, kad tiksliau visuomenės sudėtį atspindinti parlamento sudėtis leistų priimti labiau subalansuotus sprendimus“, – sąrašo korekcijų logiką komentavo TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.

TS-LKD taryba patvirtino likusius kandidatus vienmandatėse apygardose: Mažeikių apygardoje – vicemerę Liną Rimkienę, Mėguvos apygardoje – Palangos miesto tarybos narį Mindaugą Skritulską, į Danės apygardą perkeltas TS-LKD Klaipėdos skyriaus lyderis, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, o Baltijos apygardoje patvirtintas Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius. Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje kandidatuos Kristijonas Bartoševičius. Visi kiti vienmandatininkai buvo patvirtinti TS-LKD Tarybos.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Landsbergis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus