ES vėliava, archyvinė nuotrauka

Vokietija ketina tęsti ES plėtrą

(atnaujinta 17:30 2020.06.16)
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas teigė, kad norima apibrėžti sistemą, surengti konferenciją su Šiaurės Makedonija ir Albanija

VILNIUS, birželio 16 — Sputnik. Vokietija pirmininkaudama ES rems Balkanų šalių stojimą į Europos Sąjungą, sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas) antradienį Varšuvoje susitikęs su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Čaputovičiumi, praneša RIA Novosti.

"Mes sutinkame, kad būdami ES, turime tęsti savo plėtros politiką", — sakė Masas.

"Mes norime apibrėžti sistemą, surengti konferenciją su Šiaurės Makedonija ir Albanija", — pridūrė jis.

Lenkijos atstovas Jacekas Čaputovičius teigė, kad "savo ruožtu jis išreiškė paramą Vokietijos prioritetams Europos Sąjungoje".

Tegai:
konferencija, Makedonija, ES, Vokietija
Dar šia tema
Ekonomistas: Vokietija mato patikimą dujų tiekėją Rusijoje, o ne JAV
Pereinamasis laikotarpis tarp ES ir JK baigsis metų pabaigoje
Pinigai

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 10 mln. eurų

(atnaujinta 08:30 2020.07.14)
Be to, kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 10 mln. eurų, praneša Finansų ministerija.

Pabrėžiama, kad už ją yra mokama 0,3 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2032 metų vasario 12 dieną.

Taip pat pažymima, kad paklausa aukcione siekė 25,3 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo 0,240 proc., didžiausias patvirtintas — 0,280 proc., vidutinis svertinis pelningumas — 0,271 proc.

Pranešama, kad kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatoma Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Be to, kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Tegai:
Lietuva, skola, Finansų ministerija
Dar šia tema
Susisiekimo ministerija: stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas
Aplinkos ministerija: EK pateikta nacionalinė taršos nitratais ataskaita
SGD terminalas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuvoje ekonomika nugali politiką Rusijos SGD klausimu

(atnaujinta 21:45 2020.07.13)
Oficialus Vilnius gali skelbti garsius politinius pareiškimus, tačiau yra ekonominis tikslingumas, kuriuo vadovaujasi vietos verslininkai Rusijos dujų klausimu, tikina energetikos ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Praėjusią savaitę į Klaipėdos uostą iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla, atplaukė du suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kroviniai. Į Lietuvos uostą atplaukė "Coral Fungia" ir "Coral Favia" dujovežiai. Vidutiniškai laivai iš Vysocko Leningrado srityje tiekia dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas, komentuodamas padažnėjusius Rusijos SGD pristatymus į Lietuvą, sakė, kad vienas dalykas yra oficialiojo Vilniaus politiniai sprendimai, o kitas — realioji ekonomika, kuria vadovaujasi Lietuvos verslininkai.

"Neįmanoma ginčytis su ekonomika. Verslas, importuojantis dujas, dažnai bando spręsti šią problemą ekonominiu požiūriu ir perka pigesnes partijas. Rusijos SGD, ypač tos mažos partijos, kurios šiuo metu atkeliauja iš Vysocko, Lietuvai yra gana pelningos. <...> Svarbu įsiminti, kad vienas dalykas, kai valstybės vadovai ką nors sako, ir visai kitas dalykas, kai dujų importu užsiima komercinės struktūros", — priminė ekspertas.

Kaip pažymėjo Juškovas, jei prisimintume Lietuvos SGD terminalo istoriją, pamatysime, kad apskritai nė viena privati ​​įmonė nenorėjo naudotis SGD terminalu, nes Rusijos vamzdynų dujos buvo pigesnės. Vienintelė įmonė, kuri pasirašė sutartį, buvo "Litgas". Po to valdžia nurodė, kad Lietuvos importuotojai turėtų nusipirkti tam tikrą kiekį degalų iš SGD terminalo.

"Dėl to vienas iš trąšų ir chemikalų gamintojų prisiėmė visą terminalo priežiūros naštą. Štai tokiu įstatymu buvo įvesta rinkliava vartotojams, ir jie yra priversti pirkti. Bet tarp suskystintų gamtinių dujų tiekėjų esant net tokiems apribojimams vartotojai vis tiek rinksis tuos, kurie tiekia pigiau. Taip, Lietuvoje yra sutartis su Norvegija ir jos reikia laikytis — didžioji dalis suskystintų gamtinių dujų atkeliauja iš Norvegijos. Taip, yra politinių norų pirkti iš JAV. Bet tuo pačiu yra ir kasdieninė viešųjų pirkimų praktika, kai pirkėjas bando pasirinkti pigiausią variantą, tada ir pasirodo Rusijos SGD", — sakė Juškovas.

Šeštadienį į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla. Ir tai buvo antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Prieš tai ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su 10 tūkstančių kubinių metrų dujų.

Lietuva dažniausiai suskystintas gamtines dujas gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD terminalas, SGD
Dar šia tema
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Verslininkų grupė nuslėpė beveik 400 tūkst. eurų mokesčių

(atnaujinta 12:31 2020.07.14)
Už organizuotą sukčiavimą išvengiant didelės vertės turtinės prievolės galima griežčiausia bausmė — laisvės atėmimas iki aštuonerių metų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Baigtas ikiteisminis tyrimas ir atskleista grupuotė, kurios nariai įtariami sukčiavimu organizuotoje grupėje, juridinio asmens naudojimu neteisėtai veiklai slėpti ir didelio kiekio dokumentų klastojimu, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT duomenimis, padaryta žala valstybei siekia beveik 400 tūkst. eurų.

Pareigūnai išaiškino Vilniuje veikusią 8 asmenų grupuotę, kuri nuo 2012 iki 2017 metų, įtariama, prisidengė keturiomis sukčiavimui nuslėpti įkurtomis įmonėmis, klastojo sąskaitas faktūras, vykdė netikrus sandorius ir tokiu būdu galimai mažino bei savinosi mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Nustatyta, kad dalį išvengto daugiau kaip 265 tūkst. eurų dydžio PVM tarpusavyje dalinosi visi 8 grupuotės nariai. Vykdant netikrus sandorius buvo vengta ir pelno mokesčio mokėjimo, siekiančio per 134 tūkst. eurų. Suskaičiuota, kad sukčiaujant padaryta žala valstybės biudžetui — beveik 400 tūkst. eurų.  

Ikiteisminio tyrimo metu, šeši organizuotai grupuotei priklausantys nariai savo kaltę pripažino ir buvo nuteisti bei savo lėšomis atlygino visą padarytą žalą valstybei. Šiuo metu įtarimai pareikšti likusiems dviem aferų organizatoriams, jų laukia teismas.  

Už sukčiavimą organizuotai išvengiant didelės vertės turtinės prievolės griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Vadovavimas juridiniam asmeniui, kuris naudojamas neteisėtai veiklai slėpti, baudžiamas iki dvejų metų nelaisvės. Griežčiausia bausmė už didelio kiekio dokumentų klastojimą — laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Kratų pas mėsininkus metu rasta 784 kg šešėliniais pinigais įsigytos atvėsintos mėsos
Du treneriai pripažinti kaltais dėl sukčiavimo bei dokumentų klastojimo
Grūdų prekeiviai įtariami nuslėpę daugiau nei 200 tūkst. eurų mokesčių