BelAE

Lukašenka pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija pirks energiją BelAE

(atnaujinta 17:43 2020.06.17)
Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad Minskas darys viską tam, kad Astravo atominė elektrinė veiktų

VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Lietuva ir Lenkija pirks elektrą iš Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE), pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Apie tai praneša RIA Novosti su nuoroda į Baltarusijos žiniasklaidą.

Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Климентьев

"Jie pirks šią elektrą iš mūsų. Ir lietuviai, kurie šiandien keikiasi. Na, kol lenkai nepasistatys savo dviejų elektrinių, jie pirks, svarbiausia — pasiūlyti jiems normalią kainą", — agentūra cituoja Baltarusijos vadovo žodžius.

Lukašenka pažymėjo, kad Minskas padarys viską tam, kad elektrinė veiktų.

"Bet tai elektra: įkrovei kurą, sumokėjai 150 milijonų dolerių — ir šešeriems ar septyneriems metams. Viskas. Ir po to: penki milijardai [kubinių metrų] kasmet — nereikia lenktis, pirkti gamtines dujas", — pridūrė jis.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš objekto ir visuotinai ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moraveckis pareiškė, kad Varšuva palaikė Lietuvos poziciją BelAE atžvilgiu. Tačiau jis pridūrė, kad Lietuva ir Lenkija pasisako už "kuo glaudesnį bendradarbiavimą su Baltarusija — tiek ekonominį, tiek politinį".

Minskas ne kartą pabrėžė, kad elektrinė yra saugi, ir tai patvirtino tarptautiniai ekspertai. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos atominės elektrinės saugos klausimas jam yra svarbesnis nei Lietuvai, Lenkijai ar Vokietijai, nes šio objekto reikšmė Baltarusijos saugumui ir ekonomikai užtikrinti yra "tiesiog milžiniška".

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninio  ar ekologinio klausimo ar saugos, o dėl "skriaudos" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimės prarasti savo ir be to silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, portalo "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda pareiškė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimą savo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, vienintelis, kuo Lietuva galėtų remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip baltų vienybė, kurių de facto nėra.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Aleksandras Lukašenka, Lenkija, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (467)
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys dėl Lietuvos Astravo AE klausimu nevarys savęs į kampą
Į Astravo AE pristatyta mobili dyzelinė elektros stotis
Lenkija palaiko Lietuvos pretenzijas dėl Astravo AE
Ekspertas: Lietuva neturi ką pasiūlyti kaimynams mainais į elektrą iš Astravo AE
Klaipėdos SGD terminalas

Ekspertas: Lietuva norėjo atsisakyti "Gazprom" dujų, tačiau gavo SGD "Novatek"

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Iš esmės, respublika nepasiekė jokio diversifikavimo, nes vis tiek perka rusišką kurą, mano ekspertas Aleksandras Pasečnikas

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuva nepasiekė jokio diversifikavimo, ji ir toliau perka rusiškas dujas tik SGD formatu, o ne per vamzdžius, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitinio skyriaus vadovas Aleksandras Pasečnikas.

Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos siekimą užtikrinti ilgalaikį konkurencingą suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą po 2024 metų įsigyjant dujų saugyklą.

Dabar įmonė  — SGD terminalo operatorė "Klaipėdos nafta" operatyviai priims reikiamus sprendimus, kad iki 2022 metų būtų išrinktas pats naudingiausias degalų tiekimo pasiūlymas. Šiuo tikslu Lietuva gali pasinaudoti esama galimybe ir išpirkti iš Norvegijos nuomojamą laivą saugyklą "Independence" arba įsigyti bet kokią kitą įrangą tarptautinėje rinkoje.

Analitikas Aleksandras Pasečnikas pažymėjo, kad Vilnius norėjo diversifikuoti dujų tiekimą, tačiau dabar perka Rusijos SGD.

"Šio terminalo paskirtis visiems žinoma — paįvairinti, atsisakyti "Gazprom" dujų. Bet žiūrėkite, kas vyksta galų gale. Tegul subsidijuoja, jokių problemų. Dabar, lapkričio duomenimis, apie penkis tanklaivius jau priimta su "Novatek" dujomis, tai reiškia, Lietuva perka mūsų dujas tik SGD formatu, o ne per vamzdžius. Iš esmės, jokia diversifikacija nevyksta. Kiti tiekėjai. Paimkime Amerikos SGD — tai vyko bandomąja tvarka, tiekimo iš JAV ekonomika taip pat nerado komercinės sėkmės", — pasakė jis.

Pasak Pasečniko, per visą SGD terminalo gyvavimo laiką Klaipėdoje padėtis nepasikeitė, pradedant tuo, kad Lietuva ir toliau moka Norvegijai už dujų saugojimo laivo nuomą, o tai padvigubina dujų kainą galutiniam vartotojui.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina per brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos. Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Anksčiau buvo pranešta, kad pajamos iš Klaipėdos SGD terminalo per metus sumažėjo beveik 40 proc.

Lietuvos energetikos ministerija parengė įstatymo projektą, skirtą sumažinti SGD tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad terminalui reikalingo SGD kiekio tiekimo išlaidos, reikalingos sklandžiam terminalo veikimui ir technologiniams procesams užtikrinti, kainuoja tiek pat ar net daugiau nei kasmetinė terminalo infrastruktūros priežiūra.

Tegai:
Gazprom, Lietuva, Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD), SGD
Dar šia tema
Ekspertas: neaišku, kodėl Lietuva tik dabar pradėjo skųstis SGD terminalu
Lietuva sumokės už ekspertų konsultacijas per SGD laivo-saugyklos pirkimą 
Ketvirta per mėnesį: Lietuva gavo naują SGD partiją iš Rusijos 
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Nord Stream-2

Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė pakartojo savo poziciją JAV, kad ekstrateritorinės sankcijos prieš "Nord Stream-2" yra nepriimtinos, pirmadienį pranešė "Bloomberg", remdamasi lapkričio 17 dienos vyriausybės ataskaita, išsiųsta Bundestagui.

"Niekas nepasikeitė principinėje federalinės vyriausybės pozicijoje, kuri atmeta ekstrateritorines sankcijas ir mano, kad jos prieštarauja tarptautinei teisei. Mes atidžiai stebėsime tolesnių diskusijų eigą JAV Kongrese ir, kiek tai įmanoma, lydėsime jas derybose su Amerikos puse", — teigiama pranešime.

Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte.

"2020 metų lapkričio 6 dieną Vokietijos ir Europos įmonių susitikime su JAV Valstybės departamento, Teisingumo departamento ir JAV ambasados ​​atstovais, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos vyriausybės atstovai, Vokietijos vyriausybės pozicija vėl buvo pristatyta JAV vyriausybės atstovams", — rašoma dokumente.

Anksčiau DPA agentūra, remdamasi JAV vyriausybės atstovu, pranešė, kad JAV valdžios institucijos susisiekia su Europos įmonėmis, dalyvaujančiomis "Nord Stream-2" statybose, ir įspėja jas apie sankcijų grėsmę.

"Handelsblatt" lapkričio 22 dieną pranešė, kad Rytų Vokietijos ekonomikos komitetas kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi su pasiūlymu atsisakyti "Nord Stream-2" sankcijų. Lapkričio 17 dienos laiške pažymėta, kad Vokietijos verslas susirūpino sužinojęs, kad "Amerikos demokratai nori "Nord Stream-2" projektui taikyti naujas, ekstrateritorines sankcijas Europos įmonių sąskaita". Rytų komitetas paragino JAV "susilaikyti nuo ekonominių baudų".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Greitoji pagalba, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenės karys gavo šautinį sužalojimą

(atnaujinta 07:41 2020.11.25)
Karys dėl šautinės žaizdos rankoje paguldytas į ligoninę, įvykio aplinkybes tikslina Karo policija

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Švenčionių rajone, Pabradės poligono teritorijoje karys gavo šautinį sužalojimą, praneša Policijos departamentas.

Incidentas įvyko antradienio dieną. Apie 13 val. 30 min. į ligoninę pristatytas ir dėl šautinės žaizdos rankoje paguldytas Lietuvos kariuomenės karys, gimęs 1984 metais. 

Įvykio aplinkybes tikslina Karo policija.

Tegai:
Lietuva, karys
Dar šia tema
Lietuvos karys įkliuvo mašinoje su narkotikais
Lenktynės saviizoliacijos metu nepilnamečiams baigėsi griovyje — video
Klaipėdos policija sulaikė turto prievartautojus — video