BelAE

Lukašenka pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija pirks energiją BelAE

(atnaujinta 17:43 2020.06.17)
Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad Minskas darys viską tam, kad Astravo atominė elektrinė veiktų

VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Lietuva ir Lenkija pirks elektrą iš Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE), pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Apie tai praneša RIA Novosti su nuoroda į Baltarusijos žiniasklaidą.

Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Климентьев

"Jie pirks šią elektrą iš mūsų. Ir lietuviai, kurie šiandien keikiasi. Na, kol lenkai nepasistatys savo dviejų elektrinių, jie pirks, svarbiausia — pasiūlyti jiems normalią kainą", — agentūra cituoja Baltarusijos vadovo žodžius.

Lukašenka pažymėjo, kad Minskas padarys viską tam, kad elektrinė veiktų.

"Bet tai elektra: įkrovei kurą, sumokėjai 150 milijonų dolerių — ir šešeriems ar septyneriems metams. Viskas. Ir po to: penki milijardai [kubinių metrų] kasmet — nereikia lenktis, pirkti gamtines dujas", — pridūrė jis.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš objekto ir visuotinai ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moraveckis pareiškė, kad Varšuva palaikė Lietuvos poziciją BelAE atžvilgiu. Tačiau jis pridūrė, kad Lietuva ir Lenkija pasisako už "kuo glaudesnį bendradarbiavimą su Baltarusija — tiek ekonominį, tiek politinį".

Minskas ne kartą pabrėžė, kad elektrinė yra saugi, ir tai patvirtino tarptautiniai ekspertai. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos atominės elektrinės saugos klausimas jam yra svarbesnis nei Lietuvai, Lenkijai ar Vokietijai, nes šio objekto reikšmė Baltarusijos saugumui ir ekonomikai užtikrinti yra "tiesiog milžiniška".

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninio  ar ekologinio klausimo ar saugos, o dėl "skriaudos" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimės prarasti savo ir be to silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, portalo "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda pareiškė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimą savo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, vienintelis, kuo Lietuva galėtų remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip baltų vienybė, kurių de facto nėra.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Aleksandras Lukašenka, Lenkija, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (349)
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys dėl Lietuvos Astravo AE klausimu nevarys savęs į kampą
Į Astravo AE pristatyta mobili dyzelinė elektros stotis
Lenkija palaiko Lietuvos pretenzijas dėl Astravo AE
Ekspertas: Lietuva neturi ką pasiūlyti kaimynams mainais į elektrą iš Astravo AE
Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje automobilių rinka krito beveik 40 procentų

(atnaujinta 09:37 2020.07.07)
Tačiau ankstesniais mėnesiais sumažėjimas buvo reikšmingesnis — balandį ir gegužę atitinkamai 67,3 ir 44 procentų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvoje birželio mėnesį įregistruotų naujų automobilių skaičius sumažėjo 39,3 proc. iki 3003, praneša "AutoTyrimai", remdamiesi "Regitra" duomenimis pagal ES reglamentuotą metodiką 2020 metais.

Praėjusių metų birželį buvo įregistruota 4951 automobilis. Be to, nuosmukis nėra toks reikšmingas kaip šių metų balandį ir gegužę — atitinkamai 67,3 ir 44 procentai. Tačiau koronaviruso pandemijos padariniai vis dar daro įtaką rinkai.

Tuo tarpu birželio mėnesį labai išaugo reeksportuotų automobilių skaičius: mėnesio pabaigoje buvo išregistruota 718 naujų automobilių.

Asmeninių automobilių (M1) registracija sumažėjo 40,6 proc. iki 2697, o lengvųjų automobilių (N1) — 25,7 proc. iki 306 vnt. Jei kalbėsime apie atskiras dienas, sėkmingiausia buvo birželio 30 diena, kai buvo užregistruoti 293 automobiliai, o blogiausia — birželio 1 diena, registruojant 51 automobilį.

Tarp naujų automobilių birželio mėnesį Lietuvos rinkoje pirmavo "Fiat" (917), po jų sekė "Toyota" (425), "Volkswagen" (345), "Škoda" (220) ir "Renault" (175). Tarp prestižinių prekių ženklų yra "BMW" ir "Mercedes-Benz" (po 49 vienetus).

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo įregistruoti 18 503 nauji lengvieji automobiliai. Tai yra 29,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Tegai:
rinka, automobiliai
Dar šia tema
Lietuvoje namų ūkių indėliai auga sparčiau nei skolinimasis
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
JAV sraigtasparnis UH-60M Black Hawk, archyvinė nuotrauka

JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai

(atnaujinta 09:52 2020.07.07)
Sprendimą pirkti naujus "Black Hawk" sraigtasparnius vietoj TSRS pagaminto Mi-8 pernai priėmė Lietuvos krašto apsaugos ministerija

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių UH-60M "Black Hawk" sraigtasparnių ir susijusios įrangos pardavimą Lietuvai, numatomos išlaidos siekia 380 milijonų JAV dolerių (335,9 milijono eurų). Tai praneša JAV Gynybos departamento Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA).

Pažymima, kad Lietuvos vyriausybė paprašė įsigyti standartinės konfigūracijos oro atsargas. Susijusios įrangos sąraše yra atsarginiai varikliai, raketų perspėjimo sistemos, 12 kulkosvaidžių, pilotų naktinio matymo įtaisai ir kiti komponentai.

DSCA pažymi, kad sraigtasparnių pardavimas Lietuvai prisidės prie respublikos saugumo gerinimo, taip pat išplės galimybes užtikrinti sienų saugumą, antiteroristinę, medicininę evakuaciją, paieškos ir gelbėjimo operacijas, kovoti su parama bet kokiu oru.

"Siūlomas šios įrangos pardavimas nepakeis pagrindinės karinės pusiausvyros regione", — sakoma pranešime.

Praėjusiais metais Lietuvos krašto apsaugos ministerija nusprendė atsisakyti TSRS pagamintų sraigtasparnių Mi-8 ir pradėti derybas dėl naujų mašinų pirkimo. Respublikos Krašto apsaugos ministerijos vadovas Raimundas Karoblis pažymėjo, kad sovietinių sraigtasparnių laikas greitai baigsis, o jų priežiūra yra brangi ir sudėtinga dėl būtinybės tiekti atsargines dalis iš Rusijos.

Pokalbyje su Sputnik Lietuva karo ekspertas, žurnalo "Arsenal Otečestva" komercijos direktorius Aleksejus Leonkovas teigė, kad sraigtasparnių Mi-8 aptarnavimas nėra brangus, kaip teigia Lietuvos valdžia. Anot jo, Vilniaus noras įsigyti amerikiečių sraigtasparnius kyla dėl to, kad Vašingtonas verčia jį tai daryti.

NATO stiprina pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai kaip siekį sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
karinis sraigtasparnis, karinės pajėgos, Lietuva, JAV
Dar šia tema
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Vokietijos gynybos ministrė ragina su NATO suderinti "Rusijos grėsmės" suvokimą