Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

Angela Merkel raginama atsakyti į JAV sankcijas, nukreiptas prieš "Nord Stream 2"

(atnaujinta 09:54 2020.06.18)
Kaip pažymėta Bundestage, ekstrateritorinės sankcijos, kurias planuoja įvesti Vašingtonas, nesuderinamos su tarptautine teise ir negali būti taikomos

VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Vokietijos Bundestago ekonomikos ir energetikos komitetas paragino Vokietijos vyriausybę parengti Vokietijos ir ES pasiūlymus reaguojant į JAV sankcijas "Nord Stream-2", sakoma pranešime po komiteto posėdžio.

"Savo 78-ajame posėdyje Ekonomikos ir energetikos komitetas, kuriam pirmininkavo Klausas Ernstas (kairieji), išsamiai aptarė Jungtinių Valstijų ekstrateritorinių sankcijų, susijusių su dujotiekio projektu "Nord Stream-2", grėsmę. Bendrajame frakcijos lygmenyje buvo vieninga nuomonė, kad tokios ekstrateritorinės sankcijos yra nesuderinamos su tarptautine teise ir negali būti jų imamasi", — pareiškimą cituoja RIA Novosti.

"Federalinė vyriausybė yra kviečiama parengti ir pateikti pasiūlymus dėl aiškaus Vokietijos ir Europos Sąjungos atsakymo", — teigiama pranešime.

Anksčiau JAV senatoriai, tarp kurių vienas įtakingiausių įstatymų leidėjų, Teksaso respublikonas Tedas Kruzas, pateikė JAV Senatui įstatymo projektą, kuriuo siekiama išplėsti sankcijas dujotiekiui "Nord Stream-2". Kaip pažymėta, vienas iš šio pasiūlymo tikslų yra užkirsti kelią dujotiekio užbaigimui.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekių, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Iki šiol dujotiekis nutiestas daugiau nei 90 procentų.

Projekto laikiną sustojimą lėmė tai, kad praėjusių metų gruodžio pabaigoje dėl JAV sankcijų Šveicarijos "Allseas" nutraukė dujotiekio tiesimą ir atsiėmė savo laivus. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris teigė, kad dujotiekis bus baigtas savarankiškai. Sausio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmojo ketvirčio darbai bus baigti ir dujotiekis bus parengtas eksploatacijai.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Dar šia tema
Žiniasklaida: JK parlamento narys ragina Merkel palaidoti "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" operatorius siunčia Danijai naują užklausą dėl laivų
Vokietija ir Lenkija nesutaria dėl pozicijos "Nord Stream-2" klausimu
Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje automobilių rinka krito beveik 40 procentų

(atnaujinta 09:37 2020.07.07)
Tačiau ankstesniais mėnesiais sumažėjimas buvo reikšmingesnis — balandį ir gegužę atitinkamai 67,3 ir 44 procentų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvoje birželio mėnesį įregistruotų naujų automobilių skaičius sumažėjo 39,3 proc. iki 3003, praneša "AutoTyrimai", remdamiesi "Regitra" duomenimis pagal ES reglamentuotą metodiką 2020 metais.

Praėjusių metų birželį buvo įregistruota 4951 automobilis. Be to, nuosmukis nėra toks reikšmingas kaip šių metų balandį ir gegužę — atitinkamai 67,3 ir 44 procentai. Tačiau koronaviruso pandemijos padariniai vis dar daro įtaką rinkai.

Tuo tarpu birželio mėnesį labai išaugo reeksportuotų automobilių skaičius: mėnesio pabaigoje buvo išregistruota 718 naujų automobilių.

Asmeninių automobilių (M1) registracija sumažėjo 40,6 proc. iki 2697, o lengvųjų automobilių (N1) — 25,7 proc. iki 306 vnt. Jei kalbėsime apie atskiras dienas, sėkmingiausia buvo birželio 30 diena, kai buvo užregistruoti 293 automobiliai, o blogiausia — birželio 1 diena, registruojant 51 automobilį.

Tarp naujų automobilių birželio mėnesį Lietuvos rinkoje pirmavo "Fiat" (917), po jų sekė "Toyota" (425), "Volkswagen" (345), "Škoda" (220) ir "Renault" (175). Tarp prestižinių prekių ženklų yra "BMW" ir "Mercedes-Benz" (po 49 vienetus).

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo įregistruoti 18 503 nauji lengvieji automobiliai. Tai yra 29,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Tegai:
rinka, automobiliai
Dar šia tema
Lietuvoje namų ūkių indėliai auga sparčiau nei skolinimasis
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje